- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- N-575-1656-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00727-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Darbo inspekcija) 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu R. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1750 Lt bauda. Nuobauda paskirta nustačius, kad R. D., būdamas UAB „PET CARE“ (toliau – Bendrovė) vadovu, 2010 m. balandžio 1 d. bendrovės parduotuvėje informaciniame stende viešai nepaskelbė 2010 metų balandžio mėnesio darbuotojų darbo laiko grafiko, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat nustatyta, kad R. D. žinios darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nebuvo privalomai tikrinamos kas penkeri metai, tuo pažeidžiant DK 268 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei kad UAB „PET CARE“ darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais įmonėje vykdo neatestuotas asmuo, tuo pažeidžiant DK 270 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 28.2 ir 36 punktų nuostatas.
Šalies argumentai
R. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė Darbo inspekcijos 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu paskirtą nuobaudą sušvelninti. Savo prašymą motyvavo tuo, kad pažeidimus pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, visus juos pašalino, anksčiau įmonė jokių nuobaudų neturėjo, įmonė veikė tik tris mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. balandžio 30 d. nutarimą, kuriuo R. D. pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1750 Lt bauda, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą. Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, tai, jog yra administracinę atsakomybę lengvinančių ir nėra sunkinančių aplinkybių, įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį, skunde teismui nurodytus argumentus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali administracinę nuobaudą.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir Apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį ir palikti galioti Darbo inspekcijos 2010 m. balandžio 30 d. nutarimą. Mano, kad Teismas netinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į administracinės nuobaudos tikslus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos dėl nuobaudų sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo. Apeliantas išreiškia nuomonę, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.
DK 268 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka, o DK 270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti, 2 dalyje numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.
Tvarkos 28.2 punkte nurodyta, kad instruktuoja darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas ar asmuo, atliekantis šios tarnybos funkcijas, ir kad įmonės struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas, gavęs įmonės vadovo įgaliojimus, gali instruktuoti to padalinio darbuotojus. Šios Tvarkos 36 punkte nurodyta, kad pavaldžius ar priskirtus darbuotojus (taip pat ir nurodytus VI skyriuje) darbo vietoje instruktuoja ir užpildo reikiamus instruktavimo registravimo dokumentus įmonės vadovas arba jo pavedimu tiesioginis padalinio vadovas ar kitas įgaliotas asmuo, atestuoti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos - patikrinimo akto (b. l. 5), R. D. paaiškinimo (b. l. 6), darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo (b. l. 8), darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (b. l. 9-10), administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 15), R. D. parodymų teismo posėdžio metu (b. l. 29) – teisingai nustatyta, kad buvo pažeisti DK 147 straipsnio 3 dalies, 268 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio bei Tvarkos 28.2 ir 36 punktų reikalavimai ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.
Už ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pirmosios instancijos teismas paskyrė 100 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad yra R. D. atsakomybę lengvinančių (R. D. dėl padarytų pažeidimų kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, savo noru pašalino padarytus pažeidimus) ir nėra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Konstitucija įpareigoja teismą skirti teisingą ir protingą nuobaudą. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad būtent to ir siekė apylinkės teismas. Be to, Apeliantas nepateikė duomenų, kad R. D. yra paskirta aiškiai pernelyg švelni nuobauda ir ji neatliks savo paskirties.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.