Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-1545-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
2-1545-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00392-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“
Atsakovas
V. P., žemės ūkio bendrovei „Noteros ūkis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1545-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00392-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo žemės ūkio bendrovės „Panoterių ūkis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1979-221/2015 pagal ieškovo ieškinį atsakovams V. P., žemės ūkio bendrovei „Noteros ūkis“, ūkininkui R. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Panoterių ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 543 351,35 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigia, jog žala bendrovei kilo iš V. P. nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų bei netinkamo vadovavimo ŽŪB „Panoterių ūkis“ (nurodoma, kad vadovas, atleidžiamas iš pareigų, paslėpė bendrovės nuomos sutartis ir antspaudą, naudodamasis juo klastojo įmonės dokumentus, neteisėtai nutraukė bendrovės sudarytas nuomos sutartis).

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, nematerialaus turto, turtinių teisių, lėšų, esančių pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo V. P. nesąžiningumą, atsakovai vengia spręsti žalos atlyginimo klausimą, taip pat gali vengti vykdyti jiems nepalankų teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad didžiosios dalies ieškinio reikalavimus pagrindžiančių duomenų ieškovas negali pateikti, nes jų neturi. Įvertinęs tai, kad nėra pateikta konkrečių žemės nuomos sutarčių, dėl kurių nutraukimo, ieškovo teigimu, bendrovė patyrė nuostolius, teismas sprendė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, dėl ko neegzistuoja poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas ŽŪB „Panoterių ūkis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas nepateikė konkrečių žemės nuomos sutarčių, dėl kurių nutraukimo ieškovas patyrė nuostolių dėl objektyvios priežasties – jos yra pagrobtos (faktas patvirtintas ikiteisminio tyrimo įstaigų raštais), todėl teismas ieškovui nustatė neįmanomą įvykdyti pareigą, kadangi didelė dalis įrodymų gali būti išreikalauti tik vėlesnėse civilinio proceso stadijose arba tik baudžiamojo proceso metu.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovai žalą ieškovei padarė ne tik neteisėtu, bet ir nusikalstamu būdu. Taip pat neįvertino to fakto, kad atsakovai vengia atlyginti ieškovui žalą, kas rodo, jog jie gali vengti vykdyti teismo sprendimą, jei jis bus palankus ieškovui.

3. Atsakovų padaryta žala yra labai didelė kas savaime suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas V. P. prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, jog ieškovės motyvai yra nepagrįsti ir melagingi (atsakovas teigia, kad jo kartu su procesiniais dokumentais pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovės spaudas yra grąžintas), o faktinės aplinkybės nepatvirtintos jokiais įrodymais, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįvertino, jog ieškovas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali pateikti visų jo reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, tačiau vien tik ši aplinkybė nepaneigia tikimybės, jog ieškovui bus priimtas palankus teismo sprendimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Remiantis atskirojo skundo argumentais laikytina, kad byloje iš esmės kilo klausimas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, t. y. ieškinio tikėtiną pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas atsakovams, sprendė, kad neįrodytas ieškinio tikėtinas pagrįstumas ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

Lietuvos apeliacinis teismas susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikta įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškinio tikėtiną pagrįstumą, sudarantį pagrindą taikyti byloje prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Įstatymas įpareigoja teismą, nagrinėjantį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tačiau ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, todėl, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kurioms esant ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 543 351,35 Eur sumą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, nesprendžiama. Tačiau, siekiant įvertinti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui ieškovas turi įrodyti atsakovams reiškiamų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Šiuo atveju ieškovas atsakovams solidariai reiškia 543 351,35 Eur žalos atlyginimo reikalavimą, tačiau ieškiniu iš esmės aptarinėja tik neteisėtus buvusio bendrovės vadovo – V. P. veiksmus. Įrodymų bei argumentų, kuriais grindžiami reikalavimai kitiems atsakovams, nepateikta. Ieškinyje teigiama, kad bendrovės vadovas susitaręs su kitais atsakovais, jiems perleido bendrovės nuomotus žemės sklypus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas, net ir raginamas teismo (2015 m. gegužės 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė terminą įrodymams pateikti) nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo, esant tik ieškovo niekuo nepagrįstiems teiginiams, taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų, kuriems reiškiami solidarūs reikalavimai, turtą.

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nepateiktų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir teigia, jog jie bus pateikti tik bylą nagrinėjant. Be to, atskiruoju skundu kvestionuojami 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovui nustatyti įpareigojimai, teigiama, jog teismas nustatė ieškovui neįgyvendinamus reikalavimus (nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie ieškovo argumentai nėra reikšmingi, kadangi šioje byloje vertinama, ar egzistuoja sąlygos taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bet ne ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui įpareigojimus. Antra, teismas priėmė nagrinėti ieškovo ieškinį ir jo pagrįstumą vertins tik bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas sprendžia ieškinio priėmimo nagrinėti stadijoje, kurioje, kaip jau konstatuota, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir tas faktas, kad ieškovas teiks ateityje papildomus jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal esamus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tuomet kai ieškovas pateiks jo ieškinio pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, bei bus įrodyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, ieškovas galės pakartotinai prašyti teismo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį pagrindžiančius įrodymus apeliantas galėjo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, tačiau to nepadarė (CPK 314 str.).

Nesant įrodytai vienas iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (neįrodytas ieškinio tikėtinas pagrįstumas), teismas nevertina, ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, tačiau pažymi, jog aplinkybė, jog atsakovai neatlygina ieškovo reikalaujamos žalos, nereiškia, jog atsakovai vengs ateityje vykdyti ieškovui tikėtinai pagrįstą teismo sprendimą. Ši aplinkybė rodo tik tai, jog tarp šalių yra kilęs ginčas ir bylos šalys skirtingai traktuoja joje susiklosčiusią situaciją, kas grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui neįrodo. Tuo tarpu reiškiamo reikalavimo suma, kaip pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesant reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, taip pat neapsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.

Teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė