- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- eII-191-716/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00007-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30187-2025 (toliau – ir nutarimas) K. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, už ką jam paskirta 450 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 5 d. gautas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo netaikyti arba specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui.
Skunde teigiama, kad Institucijos nutarimu skirtą baudą pareiškėjas sumokėjo, kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta visiškai. Pareiškėjas sutinka, kad padarė pakankamai šiurkštų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, pripažįsta, jog byloje surinkti duomenys nepaneigia jo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pareiškėjas vis tik neturi susiformavęs antivisuomeninių nuostatų bei laikosi visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Teisė vairuoti pareiškėjui yra labai reikalinga, todėl jo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes, kaip ir minėjo, kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažįsta visiškai, padėjo išaiškinti nusižengimą, viso bylos nagrinėjimo metu ir dabar gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Pareiškėjo vertinimu, už tokį nusižengimą, kuris nesukėlė grėsmės aplinkiniams, Institucija paskyrė neproporcingai didelę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju padarė tik vieną nusižengimą, kurio metu niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims taip pat nebuvo padaryta. Nusižengimą padarė nepiktybiškai, nesąmoningai, nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Savo elgesį pareiškėjas vertina itin kritiškai, pergyvena dėl esamos situacijos.
Skunde paaiškintina, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d. vairuodamas transporto priemonę pareiškėjas viršijo nustatytą leistiną greitį, dėl ko jo atžvilgiu 2025 m. rugsėjo 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 25284079875), o 2025 m. spalio 17 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam buvo paskirta piniginė bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui. Paskirta administracinio poveikio priemonė galiojo iki 2025 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjas pripažino, kad 2025 m. rugsėjo 12 d. vairuodamas transporto priemonę pareiškėjas viršijo nustatytą leistiną greitį, dėl ko jo atžvilgiu 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 25284817001), o 2025 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jam buvo paskirta piniginė bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui. Paskirta administracinio poveikio priemonė galiojo iki 2025 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2025 m. lapkričio 16 d. padarė nagrinėjamą administracinį nusižengimą ir teigė, kad už visus padarytus administracinius nusižengimus 2025 m. lapkričio 21 d. vairavimo mokykloje baigė papildomą vairuotojų mokymą ir jam buvo išduota pažyma. Po ko, pareiškėjas nuvyko į AB „Regitra“ ir teisė vairuoti jam buvo grąžinta. Pareiškėjas pažymi, kad yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi finansinių įsipareigojimų bankui, šiuo metu nuomoja butą Vilniaus mieste. Šių aplinkybių visumos pagrindu, pareiškėjas pažada daugiau ateityje nedaryti administracinių nusižengimų ir prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Skunde pažymima, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra reikalinga, nes dirba (duomenys neskelbtini), jo darbas apima (duomenys neskelbtini) montavimą fiziniams ir juridiniams asmenims, (duomenys neskelbtini) jungimą, paleidimą ir priežiūrą. Jam kiekvieną dieną tenka vairuoti dėl darbo pobūdžio, nes turi vykti pas klientus. Be to, jis atlieka ir (duomenys neskelbtini) montavimo ir priežiūros darbus, (duomenys neskelbtini) sistemų montavimą. Jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, tėvai nėra pasiekiami visuomeniniu transportu, o jis kartą ar du kartus per mėnesį visada stengiasi aplankyti tėvus. Praeityje buvo praradęs teisę vairuoti, kai viršijo nustatytą leistiną greitį atlikdamas lenkimo manevrą. Jau praradęs teisę vairuoti, iškilo poreikis važiuoti pas klientą ir neradus, kas galėtų jam padėti, vairavo automobilį pats ir prie namų buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jo vairavimo stažas yra (duomenys neskelbtini) metai. Jo atstumas nuo namų iki darbo vietos yra kintantis, per dieną gaunasi, kad nuvažiuoja apie 150 km. Teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo pobūdžio, ne neturėdamas teisės vairuoti, jis neturės kokiu būdu pasiekti klientus, kadangi į objektus važiuoja vienas, o jei prireikus dirba dviese, bet artimiausias kolega gyvena (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo K. J. skundo netenkinti, o Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigiama, kad K. J. argumentai, kodėl jam turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nepagrįsti. Institucijos atstovas pažymi, kad K. J. buvo paskirta minimali ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda – 450 eurų, taip pat minimalios trukmės specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas – 6 mėnesiams. Institucija priimdama nutarimą pasinaudojo galimybe individualizuoti atsakomybę pareiškėjo naudai, įvertindama jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pareiškėjui nėra teisinio pagrindo. Pats pareiškėjo nurodomas gailėjimasis, baudos sumokėjimas ar papildomų vairuotojų mokymų išklausymas nėra laikytini išskirtiniais pagrindais, sudarančiais pagrindą netaikyti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą. Institucija, priimdama nutarimą, įvertino ir ankstesnį pareiškėjo administracinį elgesį kelių eismo srityje ir nustatė, kad K. J. iki nagrinėjamo nusižengimo ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus, įskaitant reikšmingus leistino greičio viršijimus, važiavimą per draudžiamą šviesoforo signalą bei kitus eismo tvarkos pažeidimus, o daliai jų buvo taikytos ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo priemonės. Tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėja ir rodo, kad praeityje jo atžvilgiu taikytos administracinio poveikio priemonės nepasiekė prevencinio tikslo ir nesuformavo asmens pareigos laikytis KET. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo padarytas pažeidimas esą yra atsitiktinis ir neturėtų lemti tokios sankcijos taikymo, neatitinka faktinių bylos duomenų. Priešingai, Institucijos vertinimu, pareiškėjo elgesys rodo sistemingą teisės aktų reikalavimų nepaisymą, o vairavimas neturint teisės vairuoti laikytinas vienu pavojingiausių administracinių nusižengimų eismo saugumo srityje. Aplinkybė, kad paskirta specialiosios teisės atėmimo priemonė pareiškėjui sukelia nepatogumų asmeniniame ar profesiniame gyvenime, savaime nėra pagrindas jos netaikyti ar trumpinti, nes tokie padariniai yra būdingi pačiai šios administracinio poveikio priemonės esmei ir yra numatyti įstatymų leidėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 450 iki 700 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. J. nurodė, kad nusižengė nepiktavališkai. Jam reikėjo dėl skubių darbo reikalų vykti į objektą, nebuvo piktavališko nusižengimo. Viskas nutiko dėl darbo. Prašo laikotarpį sutrumpinti, nes reikia teisės vairuoti dėl važiavimo į darbą, į butą, pas tėvus. Pagrindinis dalykas - dėl darbo, nes darbas apima visą Lietuvą, būna ekstra atvejų, kai reikia išvykti. Jis suvokė, kad neturėjo teisės vairuoti, bet vis tiek vairavo. Tą dieną buvo sekmadienis, nebuvo kam jį nuvežti. Jis negali nuvykti į darbo vietą su lengvąja transporto priemone, nes pas jį yra įrankiai, įranga, todėl jis važinėja su mikroautobusu. Baudą jis sumokėjo visa apimtimi.
Skundžiamu nutarimu K. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad 2025 m. lapkričio 16 d.,14.50 val., O. Milašiaus g., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemonės yra atimta. Pažymėtina, kad K. J. Institucijos nutarimu už padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – minimali sankcijoje numatyta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 6 mėnesių terminui.
Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės K. J. neginčija, pripažįsta, jog vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Skunde iš esmės keliamas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma skundu.
Tiek pateikdamas skundą, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės jam visai neskirti arba kaip įmanoma labiau sutrumpinti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.
Teismas pažymi, kad spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, Institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Administracinio poveikio priemonės skyrimo aplinkybėms reikšminga tai, kad Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad K. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, padėjo jį atskleisti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių priimdama nutarimą Institucija pagrįstai nenustatė. Įvertindamas byloje esančius duomenis analogišką lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą pripažįsta ir teismas.
Teismo vertinimu, K. J. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo funkcijų, taip pat važiuoti pas tėvus, kurie gyvena – nėra išskirtinės ir negali būti pagrindu švelninti pažeidėjui pritaikytas minimalias sankcijas.
Byloje esanti darbdavio pateikta charakteristika patvirtina, kad K. J. nuo 2025 m. liepos 16 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Darbdavys K. J. charakterizuoja teigiamai, kaip gebantį dirbti savarankiškai, komunikabilų, darbštų, atsakingą asmenį. Darbdavys pažymėjo, kad K. J. yra labai svarbus darbuotojas, kurį pavyko prisikviesti į įmonę dirbti iš daug geresnės darbo vietos, bet su galimybe augti. Teisme pareiškėjas nurodė, kad jam nuolat reikia vykti pas klientus, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga vien dėl darbo pobūdžio.
Teismas pažymi tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinėmis funkcijomis, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, pirmiausiai privalėjo prisiminti ir vertinti pats K. J.. To nepadaręs pareiškėjas prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl jo darbinių funkcijų, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui teisė vairuoti atimama ne pirmą kartą, todėl pareiškėjas nuo 2025 m. liepos 16 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbo specifikos, turėjo būti itin atidus ir atsargus vairuotojas, nedaryti KET pažeidimų ir nevairuoti automobilio, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Pažymėtina, kad paskyrus poveikio priemonę specialios teisės atėmimą pažeidėjui ne kartą dėl padarytų šiurkščių pažeidimų viršijant leistiną važiavimo greitį, šį kartą asmuo apskritai ignoravo jam taikytą sankciją ir įžūliai vairavo ne darbui būtiną mikroautobusą, bet lengvąjį automobilį, taip paniekindamas savo požiūriu ir elgesiu privalomą susilaikymą nevairuoti transporto priemonės. Pareiškėjo teiginiai, kad jis pažeidimą padarė atsitiktinai ir nesąmoningai – ne tik nelogiški, bet ir melagingi tokiu būdu patvirtinant, kad anksčiau taikyta ši administracinio poveikio priemonė dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nepadarė pažeidėjui reikalingo poveikio.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog pažeidėjas gailisi padaręs nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo funkcijų atlikimo nėra tokio laipsnio ir turinio, kad galėtų būti neabejotinu pagrindu taikuti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant ar sutrumpinti privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vairavimo teisės laikinas praradimas sukels pareiškėjui nepatogumus dėl darbo funkcijų, dėl pareiškėjo tėvų aplankymo, dėl kitų buitinių sąlygų, tačiau šiuo atveju tai atitinka nuobaudos tikslų įgyvendinimą ir nevaržo asmens teisių labiau nei tai yra būtina. Teismas įvertina ir tai, kad su skundu K. J. papildomai teismui pateikė nuomos sutartį, banko kredito sutartį, pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, įsigyto būsto įrengimą, kas iliustruoja pažeidėjo finansinę padėtį ir rūpesčius. Visgi, gyvenimiški poreikiai, susiję su buitinėmis aplinkybėmis ir finansiniais įsipareigojimais, K. J. buvo žinomi ir iki nusižengimo padarymo, tačiau nuo neatsakingo elgesio tai jo nesulaikė. Natūralu, jog dėl paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės kurį laiką K. J. patirs nepatogumus negalėdamas naudotis teise vairuoti transporto priemones, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ir (ar) dėl kitų šeiminių priežasčių, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje vien tik K. J. šeimos, buities ir (ar) finansiniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo trumpinti jam paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytinas išskirtine aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-125/2012).
Teismas teigiamai vertina, kad Institucijos priimtu nutarimu skirtą baudą K. J. sumokėjo ir pateikė mokėjimą patvirtinantį kvitą. Taip pat teigiamai vertintina ir tai, kad K. J. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro teismui pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti ir taip minimalų pagal sankciją paskirtą administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. J. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka buvo baustas dvylika kartų, iš esmės visi praeityje padaryti pareiškėjo nusižengimai yra susiję su transporto priemonių vairavimu ir Kelių eismo taisyklių pažeidimais, jam jau trečią kartą yra taikoma administracinio poveikio priemonė dėl vairavimo teisės atėmimo. Tai įrodo, kad savo neteisėto elgesio K. J. nelinkęs keisti ir sistemingai toliau pažeidinėja KET, vis daro naujus administracinius nusižengimus.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pažeidėjui taikyti įstatymo išimtis skiriant švelnesnę atsakomybę nei numatyta minimali pagal įstatymą, dėl ko keisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-30187-2025 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
K. J. skundo netenkinti, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-30187-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.