Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys H. J., Ž. J., Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-09-30 sprendimu netenkino pareiškėjos V. J. pareiškimo dėl jos sutuoktinio B. J. nuosavybės teisės į namą (duomenys neskelbtini) bei namo priklausinius – tvorą ir aikštelę įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas nustatė, kad pareiškėja V. J. gyvena (duomenys neskelbtini); B. J. gyveno šiuo adresu iki mirties – (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius nebuvo įregistruotos; VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamojo namo naudotojas – B. J., įregistravimui dokumentai nepateikti, kadastro duomenų nustatymo data 1976-09-15. Teismas nustatė, jog buvo atsiskaitoma už suvartotą elektros energiją ir valstybei mokamas žemės nuomos mokestis. Duomenų apie kitų mokesčių mokėjimą (susijusių su namo eksploatavimu, draudimu ir t.t.) nėra. Teismo teigimu, pareiškėja nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių statinio statybos teisėtumą. Pagal CK 4.24 str. valdymo teisės objektu gali būti tik tas daiktas, kuris gali būti nuosavybės objektu; nesant valdymo objekto netaikytinas įgyjamosios senaties institutas. Esant teisėtai statybai pareiškėjai nuosavybės teises būtų įgiję pagal CK 4.47 str. 1 d. 4 p. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai yra valstybei priklausančiame žemės sklype; B. J. iki (duomenys neskelbtini) (iki mirties) buvo namo naudotojas; mokesčiai valstybei mokami už naudojimąsi žemės sklypu; tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina, jog buvo naudojamasi nekilnojamuoju daiktu, tačiau jis nebuvo įgytas teisėtai ir valdomas kaip savas. Teismas laikė, kad reikalavimas dėl tvoros ir aikštelės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nepagrįstas, kadangi žemės sklypas, kuriame pastatytas namas ir kiti statiniai yra valstybės nuosavybė ir nėra įstatymo nustatytų pagrindų įgyjamosios senaties instituto taikymui. Teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir pareiškėja neįrodė, kad jos sutuoktinis B. J. teisėtai, nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai valdė nuosavybės teise namą (duomenys neskelbtini) ir namo priklausinius – tvorą ir aikštelę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, kad jos sutuoktinis B. J. įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijęs nuosavybės teisę į namą, (duomenys neskelbtini), ir šio namo priklausinius – tvorą ir aikštelę. Pareiškėja prašo nustatyti tokį faktą, nes po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) negali kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir perregistruoti namą savo vardu, kadangi neįregistruotos B. J. nuosavybės teisės į namą.

Civilinės bylos medžiaga patvirtina pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes: Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais (tvora ir kiemo aikštele) buvo pabaigtas statyti 1970 metais; namo naudotoju yra įregistruotas B. J., nuosavybės teisė į ši statinį jam įregistruota nebuvo (b.l. 9). B. J. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja V. J. buvo B. J. sutuoktinė (b.l. 4, 5-6). Byloje taip pat yra duomenų, kad B. J. buvo apdraudęs jam priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (1985-12-11 draudimo liudijimas, b.l. 10), kad V. J. nuo 1995-12-30 mokėjo žemės nuomos mokestį už 0,044 ha sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 20); atsiskaitymo knygelių duomenimis, šeima moka už elektra nuo 1995 m. balandžio mėnesio paminėtu adresu. Pareiškėja V. J. paaiškino, kad namą pastatė vyras ūkio būdu; vyras siekė įteisinti pastatytą gyvenamąjį namą: dar 1971 buvo atlikti namo kadastriniai matavimai. Po vyro B. J. mirties (duomenys neskelbtini) ji su vaikais Ž. ir H. J. liko gyventi šiame name ir gyvena iki šiol.

Pareiškėja V. J. neprašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po vyro mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti, tačiau nurodo, kad ji paveldėjo B. J. turtą po jo mirties, t. y. po vyro mirties liko gyventi jo pastatytame name, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus valdė kaip savo, juos prižiūrėjo ir tvarkė. Apeliantės reikalavimo pagrindas yra susijęs su B. J. nuosavybės teise į namą ir kiemo statinius; dėl to nagrinėjamoje byloje buvo būtina nustatyti, ar B. J. buvo ginčo turto savininku. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindus reglamentuoja CK 4.47 str. – pagal sandorius, paveldėjimu, pagaminant naują daiktą ir kt.; įgyjamoji senatis yra vienas iš savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 23 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K-3-345) nurodė kad įgyjamoji senatis – tai pirminis savarankiškas nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 str. nurodytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą.

V. J. pareiškimo faktinės aplinkybės nurodo į daikto pagaminimą (namo pastatymą), CK 4.47 str. 4 p., t. y. prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu. Nagrinėjamoje byloje įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise galėtų būti taikomos, jeigu byloje būtų galimybė konstatuoti, jog nustatoma, kad daiktas (namas ir kiemo statiniai) buvo sukurti tuo metu statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 str. 1 d. reikalavimų. Tačiau nagrinėjamoje byloje nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kad žemės sklypas individualaus namo statybai buvo suteiktas tuo metu galiojusių teisės normų nustatyta tvarka, kad buvo išduotas statybos leidimas ir pan. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės: kad namui buvo suteiktas adresas, namo statytojas B. J. buvo apdraudęs jam priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), dar 1971 buvo atlikti namo kadastriniai matavimai, nuo 1995 m. šeima mokėjo žemės nuomos mokestį už faktiškai naudojamą 0,044 ha sklypą (duomenys neskelbtini) ir už elektrą, neturi teisinės reikšmės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas, namas negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 str. 1 d.). Dėl išdėstyto kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, nes nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo.

Apeliantės atstovės argumentai, kad B. J. negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, nes neišliko namo statybas patvirtinantys dokumentai, namas sąžiningai valdomas nuo 1971 m., todėl įgyjamosios senaties institutas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje realizuojant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), atmetamas, nes pagrįstas neteisingu šių principų aiškinimu. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra teisės normų aiškinimo ir taikymo principai (CK 1.5 str. 4 d.) ir nepaneigia asmens pareigos vykdyti teisės normų reikalavimus bei nesuteikia galimybės juos ignoruoti. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta absoliučiai jokių duomenų apie namo statybos teisėtumą ar bandymą statinius įteisinti, nėra duomenų net apie valstybinės žemės sklypo suteikimą B. J. individualaus namo statybai, taigi pareiškėjai neužkirstas kelias reikalauti įteisinti faktiškai naudojamą žemės sklypą ir kreiptis dėl nuosavybės į statinius įgijimo Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.