Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl palikimo įforminimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

Atsakovė 2016-02-11 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus – Gyventojų registro tarnybos išrašą ir nurodė, kad dėl Gyventojų registro tarnybos pertvarkymo šių įrodymų anksčiau pateikti negalėjo. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų sąmoningai nepateikusi bylai reikšmingų įrodymų. Be to, naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesiaiškino, ar palikėja neturėjo kitų įpėdinių. Apeliantės teigimu, teismui nustačius, kad mirusioji turėjo kitų įpėdinių, teismas privalėjo įtraukti juos į bylą ir išklausyti jų poziciją dėl ieškovės reikalavimų. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas sutinka. LR CK 5.62 str. 1 d. nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (LR CK 5.62 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad L. O. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad 2015-07-13 nebuvo įregistruota faktų apie palikėjos L. O. sudarytą testamentą bei jos palikimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog tais atvejais, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų. Dėl to valstybei atstovaujančios institucijos ir pareigūnai kiekvienu atveju privalo dėti maksimalias pastangas siekdami išsiaiškinti, ar yra mirusio asmens palikėjų, o jeigu jų nėra - operatyviai kreiptis dėl palikimo priėmimo. Iš atsakovės pateikto Gyventojų registro tarnybos išrašo nustatyta, kad L. O. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. Š.. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad L. O. mirties momentu jos ir S. Š. santuoka nebuvo nutraukta. LR CK 5.13 str. nustato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Testamentų registre nėra įregistruota duomenų apie palikimo priėmimą nagrinėjamu atveju nėra pakankama konstatuoti, jog L. O. neturėjo įpėdinių ir kad jos palikimas nebuvo priimtas, nes įpėdinio teisė į palikimą gali būti realizuojama ne tik pateikiant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, bet ir pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su S. Š. paveldėjimo teisės į mirusios sutuoktinės turtą įgyvendinimu - ar palikėjos sutuoktinis, būdamas įpėdinis pagal įstatymą, atsisakė palikimo, ar nepriėmė palikimo kitu įstatyme nurodytu būdu. Teismui nustačius, kad mirusios L. O. sutuoktinis atsisakė priimti palikimą arba įstatymo nustatyta tvarka nerealizavo savo teisės priimti palikimą nei vienu iš įstatyme nurodytų būdų bei nėra kitų palikėjos įpėdinių, teismui būtų pagrindas daryti išvadą, kad mirusiosios turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei ir valstybė būtų laikoma tinkama atsakove šioje byloje. Teismui nustačius, kad S. Š. ar kiti asmenys įgyvendino savo paveldėjimo teisę į mirusios L. O. palikimą, LR CPK 45 str. nustatyta tvarka turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu. Kolegija pažymi, kad siekiant išsamiai išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su palikėjos materialinių subjektinių teisių ir pareigų perėmimu, į bylos nagrinėjimą tikslinga įtraukti S. Š. bei sudaryti galimybę šiam asmeniui pateikti savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. O. palikimo niekas nepriėmė ir dėl to jos palikimas perėjo valstybei buvo padaryta tinkamai neišsiaiškinus ir neištyrus visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių.

Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje yra pareikštas reikalavimas priteisti įsiskolinimą, kuris susidarė už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovės suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitas paslaugas. LR CK 4.82 str. 3 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad L. O. priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kurios sudarymo faktas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2011-08-19. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad šis butas buvo įgytas L. O. ir S. Š. santuokos metu. Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostatas po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog šis butas buvo asmeninė L. O. nuosavybė. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl ginčo buto nuosavybės teisės taip pat turi būti įvertintos sprendžiant dėl šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio (LR CK 4.82 str. 3 d., 4.76 str.). Dėl to kolegija sprendžia, kad bylos pagal ieškovės pareikštus reikalavimus išsprendimas ir šiuo aspektu gali turėti įtakos S. Š. teisėms ir pareigoms. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė privalo sumokėti ieškovei 355,64 Eur skolos už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015-05-31, buvo padaryta teismui tinkamai neišsiaiškinus ir neištyrus visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad bylai teisingai išnagrinėti turi būti nustatomos ir vertinamos papildomos faktinės aplinkybės. Be to, į bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujančiu asmeniu turi būti įtrauktas mirusios L. O. sutuoktinis S. Š.. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad byla negali būti tinkamai išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų kolegija plačiau nepasisako.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.