- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-542-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01707-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- O. Š.
- Trečiasis asmuo
- Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 542 - 252 - 2012
Algimantas Brigadierius Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01707-2011-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-836/2012 pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovei I. B., trečiajam asmeniui Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarei L. P. dėl žemės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė: nutraukti 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarytą žemės pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovei ją iš esmės pažeidus, panaikinant įrašą apie šios sutarties sudarymą viešajame registre; priteisti 8 700 Lt padarytiems nuostoliams atlyginti; įpareigoti atsakovę teismo nustatytu terminu atlaisvinti žemės sklypą, o jai atsisakius tą padaryti, pavesti šiuos darbus atsakovės sąskaita atlikti ieškovei, priteisiant iš atsakovės 21 739 Lt išlaidoms atlyginti; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarė notariškai patvirtintą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį išsimokėtinai ir susitarė, kad ji už 80 000 Lt parduoda atsakovei 0,1600 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., kurio paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, o atsakovė jį nupirks ir pagal suderintą mokėjimų grafiką, kuris yra sudedamoji sutarties dalis, išmokės likusią pinigų sumą dalinėmis išmokomos. Be to, atsakovei numatyta teisė ir anksčiau negu iki 2012 m. rugsėjo 15 d. sumokėti visą likusią mokėti kainą – 70 300 Lt (9700 Lt atsakovė buvo sumokėjusi iki sutarties sudarymo momento), tą ji gali padaryti mokėdama grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimais. Laiku gauti sutartas sumas už parduotą žemės sklypą yra labai aktualu, todėl sutarė, kad sutarties 2.2. nurodytų sąlygų pažeidimą laikys esminiu sutarties pažeidimu. Tokį susitarimą papildomai akcentavo 4.5. ir 5.5. sutarties punktuose. Taip pat susitarė, kad nurodytas žemės sklypas atsakovės asmeninėn nuosavybėn pereis nuo daikto perdavimo momento (sutarties 6.1. punktas), o pats žemės sklypo perdavimo - priėmimo faktas bus patvirtinamas priėmimo - perdavimo aktu, kuris privalės būti pasirašytas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po to, kai atsakovė (pirkėja) visiškai atsiskaitys (sutarties 3.2 punktas). Tokiu būdu, ieškinio pareiškimo momentu aukščiau nurodytas žemės sklypas tebėra ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė visiškai netinkamai, nebendradarbiauja, iki šios dienos nėra nurodžiusi aiškių ir suprantamų priežasčių, kodėl nevykdo sutarties, taip pat nenurodė, ar ji atsiskaitys ateityje. Ji ignoruoja perspėjimus dėl sutarties nutraukimo, tačiau sutvarkyto sklypo grąžinti gražiuoju taip pat nenori. Be to, ji, nesugebėdama mokėti dalines mėnesines išmokas, sklype pradėjo vykdyti statybos darbus. Jame yra sumontavusi statinio pamatus, kurie, nutraukus sutartį, atsakovės sąskaita šalintini, o pats sklypas taip pat jos sąskaita tvarkytinas iki lygio, buvusio sutarties sudarymo momentu. Atsakovė nereagavo į 2010 m. gruodžio 17 d. pranešimą, 2011 m. birželio 8 d. pranešimą, persiųstą jai per notarinę kontorą apie pareigą sutarties nutraukimą įforminti notarine tvarka, dėl ko sutartyje numatytas sutarties nutraukimo būdas dėl sutarto jos nutraukimo įforminimo tapo neįgyvendinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė 0,1600 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2010 m. rugsėjo 17 d., Nr. 279/10-0119, tarp ieškovės O. Š. ir atsakovės I. B., panaikindamas įrašą apie šios sutarties sudarymą viešajame registre. Priteisė ieškovei iš atsakovės 8 700 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 8 700 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-07-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo dalį dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetė. Įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 40 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti (nugriauti) pamatus, sutvarkyti ir perduoti ieškovei žemės sklypą tvarkingą, surašant tuo tikslu aktą. Nurodė, kad atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius šios sprendimo dalies, tą turi teisę atlikti ieškovė, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės. Ieškinio dalį dėl 21 739 Lt galimų sklypo sutvarkymo išlaidų atlyginimo priteisimo atmetė.
Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 17 d. šalys sudarė notariškai patvirtintą 0,1600 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., pirkimo - pardavimo sutartį išsimokėtinai, sklypo kaina 80 000 Lt. Šalys sudarė atsiskaitymo grafiką, kur numatyta mokėtinų pinigų sumos, laikas. Visiškai atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2012-09-15. Prieš sudarant sutartį ir iš karto po jos sudarymo atsakovė sumokėjo 12 300 Lt. Tačiau tuoj pat mokėjimai už žemės sklypą nutrūko, nors atsakovė sklype padarė namo pamatus. Atsakovė ir jos sutuoktinis buvo raginami mokėti pinigus pagal sutartą grafiką (jau po trijų mėnesių siųstas registruotas laiškas, bei 2011-06-08 per notarę įteiktas raštas), tačiau įsipareigojimų nevykdė. Nustatė, kad dėl kainos šalys susitarė (CK 6.313 str. 1d.), sutartis sudaryta gera valia, įstatymų nustatyta tvarka, atsakovė dėl sutarties sąlygų pakeitimo į teismą nesikreipė, nagrinėjant šią bylą priešieškinio (kaip buvo žadėta parengiamojo teismo posėdžio metu), nepareiškė. Be to, atsakovė pinigų už žemės sklypą sutartyje nustatyta tvarka nebemoka nuo 2010 m. spalio mėnesio ir nesiruošia mokėti (sąmoningai nesumokėjo didžiosios sutartos kainos dalies). Tokiu būdu, ieškovės reikalavimą nutraukti 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarytą žemės pirkimo - pardavimo sutartį išsimokėtinai, panaikinant įrašą apie šios sutarties sudarymą viešajame registre, teismas laikė pagrįstu (CK 6.217 str. 2 d. 1, 2 p.). Vadovaudamasis CK 6.221 str. 2 d., tuo, kad šalys buvo susitarusios dėl 80 000 Lt žemės sklypo kainos, be to, 2011-07-12 kompetentingi specialistai nustatė žymiai sumažėjusią kainą – 32 000 Lt, teismas sprendė, jog ieškovė dėl žemės nuvertėjimo ir dėl to, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį patyrė nuostolių, todėl turi teisę gauti jų atlyginimą – 8 700 Lt (20 000 Lt – 12 300 Lt, kuriuos atsakovė jau yra atlyginusi).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, nedalyvaujant atsakovei, pažeidė procesinės teisės normas. Nagrinėjant bylą šalys siekė ją išspręsti taikiai, tuo tikslu buvo atidėtas ne vienas teismo posėdis. Į 2012-04-03 teismo posėdį atsakovė neatvyko, kadangi turėjo rūpintis staiga susirgusiu vaiku. Tačiau apie tai nei savo atstovo, nei teismo informuoti neturėjo galimybių. Teismas nepagrįstai atmetė ir atsakovės atstovo prašymą pripažinti jos dalyvavimą būtinu. Tokiu būdu, teismas pažeidė dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principus, kadangi apribojo atsakovei galimybę pateikti paaiškinimus (CPK 13, 17 str.). Be to, šiuos principus teismas pažeidė ir atmesdamas atsakovės atstovo prašymus atidėti teismo posėdį dėl liudytojo D. B. neatvykimo. Dėl šių procesinių pažeidimų neteisingai išspręsta byla, liko neatskleista bylos esmė, t. y. neatsižvelgta ir liko nevertinti atsakovės įrodymai – jos paaiškinimai ir liudytojo parodymai, kurie turi esminę reikšmę vertinant ieškovės keliamą esminio sutarties pažeidimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįsti apeliantės motyvai dėl neišnaudotos taikos sutarties galimybės šioje byloje. Atsakovė visą bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį visais galimais būdais siekė užvilkinti tiek bylos eigą, tiek sprendimo priėmimą: keitė atstovus, sudariusi atstovavimo sutartį su atstovu siekė, kad šis neatvyktų į teismo posėdį, siūlė ieškovei taikos sutarties sąlygas, o susitikimo ne teismo posėdyje avėjais pati tas sąlygas atmesdavo, be pateisinamos priežasties nedalyvaudavo teismo posėdžiuose. Byloje pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės I. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti.
Apeliantė skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovei bei atmesdamas atsakovės atstovo prašymus atidėti teismo posėdį dėl liudytojo D. B. neatvykimo, pažeidė procesinės teisės normas. Pagal CPK 246 str. 2 d., bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Apeliantės teigimu, į 2012-04-03 teismo posėdį ji neatvyko, kadangi turėjo rūpintis staiga susirgusiu vaiku. Tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Iš 2012-04-03 teismo posėdžio protokolo matyti, kad jos neatvykimo priežastis nežinoma. Atsakovės atstovas advokatas taip pat nieko negalėjo pasakyti, kodėl neatvyko atsakovė ir liudytojas D. B.. Kaip minėta, tokiais atvejais CPK 246 str. 2 d. suteikia teismui teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas eilę kartų jau atidėjo bylos nagrinėjimą, o būtent – 2011-10-24 parengiamasis teismo posėdis atidėtas įvertinus tai, kad advokatas nėra susipažinęs su byla (b. l. 50), 2011-12-06 parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl nedalyvavimo atsakovės advokatui (b. l. 75), 2011-12-23 parengiamasis teismo posėdis atidėtas tikslu apklausti liudytoju D. B. (b. l. 83-87), 2012-01-20 teismo posėdis atidėtas suteikiant atsakovei galimybę pasinaudoti teisine pagalba (b. l. 93-94), 2012-02-21 teismo posėdis atidėtas dėl atsakovės advokato negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 100-101), 2012-03-09 teismo posėdis atidėtas tikslu sudaryti taikos sutartį (b. l. 105). Kaip matyti, į 2012-04-03 teismo posėdį neatvyko nei atsakovė I. B., nei liudytojas D. B.. Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad taikos sutarties sudaryti galimybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad jau 2011-11-10 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas paaiškino, jog atsakovė neprieštarauja ginčą spręsti taikiai ir gali padengti apie 25 000 Lt. Tačiau iki šios dienos nei dalies sumos pagal 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarytą žemės pirkimo - pardavimo sutartį nepadengė. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra pasirašiusi, jog žino apie 2012-04-03 teismo posėdį, taip pat ten pasirašė ir liudytojas D. B., nepateiktas teismui joks prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės nedalyvavimas nėra kliūtis nagrinėti bylą iš esmės.
Pagal CPK 248 str. 1 d., kai neatvyksta į teismo posėdį liudytojai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių liudytojų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti. Taigi, įstatymas įtvirtina teisę, bet ne pareigą teismui spręsti dėl liudytojo būtinybės dalyvauti teismo posėdyje. Kaip minėta, liudytojas D. B. apie posėdžio datą buvo informuotas tinkamai, nepranešė neatvykimo priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, be to, jis yra atsakovės sutuoktinis.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Šias išlaidas pagrindžia pateiktas 2012-06-07 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 630579 (b. l. 131). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų skaičių, jų apimtį bei tai, kad ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės ieškovės atstovui naujų teisinių dokumentų analizuoti nereikėjo (jis atstovavo ieškovę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), prašoma priteisti 1 000 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 300 Lt (CPK 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2.1 p., 2.2 p., 2.3 p., 2.7 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.