Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-595-238-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-22
Bylos Nr.
1A-595-238-2010
Teisminio proceso Nr.
23-1-00436-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Arvydas Stankus
Nukentėjusysis
E. K.
Nuteistasis
H. M.
Advokatai
Vytautas Gineika
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-595-238/10;Teisėjas A. Šimkaitis Proceso Nr. 23-1-00436-09;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai E. K., nuteistojo H. M. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2009-06-10 iki 2009-07-09, nuo 2010-04-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš H. M. priteista 4 748,15 Lt (keturi tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt aštuoni litai penkiolika centų) gydymo išlaidos Valstybinei ligonių kasai), E. K. – 1 000 Lt (tūkstantis litų) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

H. M. pagal LR BK 135 straipsnio 1dalį nuteistas už tai, kad 2009-06-09 apie 22.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu savo bute šešis kartus dūrė peiliu E. K. į pilvo sritį ir ją sužalojo, padarydamas durtines-pjautines žaizdas nugaroje, gaktos srityje ir kairėje šlaunyje, durtinę-pjautinę žaizdą kairiosios kirkšnies srityje su šlauninės venos sužalojimu, durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo srityje su pilvaplėvės sužalojimu, taip sunkai sutrikdė E. K. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. M. prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis vienas slaugo savo vienišą, sunkiai judančią motiną, anksčiau nenusikaltęs. Teigia, kad su nukentėjusiąja jo santykiai geri.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji paliko teismui spręsti apeliaciniame skunde keliamus prašymus.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

H. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis H. M. prašo švelninti bausmę, skirti jam nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir skirti jam kitos rūšies bausmę.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas vertina veikos pavojingumą, jog padarytas sunkus nusikaltimas, vertina nuteistojo asmenybę. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad apeliantas prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimas, kurį padarė H. M., yra tyčinis, baigtas, susijęs su asmens sveikatos sutrikdymu, pasekmės sunkios-nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta sunkiai, įstatymas už šią veiką numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Skirti nuteistajam švelnesnę nei įstatymas numato bausmę nėra įstatyminio pagrindo. LR BK 54 straipsnio 3dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64) apžvalgos 2 punkte, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte, nustatyta, kad taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.

LR BK 62 straipsnis numato švelnesnės, negu numatyta, bausmės skyrimą. Minėta norma reglamentuoja atvejus, kuomet galima taikyti šį įstatymą.

LR BK 62 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

LR BK 62 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta sąlygų, kurioms esant būtų įstatyminis pagrindas taikyti apelianto atžvilgiu LR BK 62 straipsnio nuostatas.

Byloje taip pat nenustatyta kitų išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant švelnesnę nei įstatymas numato bausmę, todėl taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kitą bausmės rūšį nei numato LR BK 135 straipsnio 1dalies sankcija, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad nuteistasis neteistas, teismo įvertinta nustatant paskirtos bausmės dydį. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog H. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veika tyčinė, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, sužalojimai padaryti keletu smūgių. LR BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir skyrė laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams. Paskirtoji bausmė yra gerokai mažesnė už LR BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, todėl atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas tyčinis, sunkus, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, nustatyta tik viena atsakomybę švelninanti aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, nėra įstatyminio pagrindo H. M. paskirtą bausmę dar labiau švelninti.

Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis slaugo vienišą, sunkiai judančią motiną, jokiais bylos duomenimis nepatvirtinta.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 straipsnyje, apeliacinio skundo argumentais nuosprendį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo H. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Arvydas StankusValdas Vitunskas