Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-12 · Byla Nr. 2KT-13/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
2KT-13/2011
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00350-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Fortum Joniškio energija“
Atsakovas
N. J., R. J.
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2KT-13/2011Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00350-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 94.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius, susipažinęs su Joniškio rajono apylinkės teismo civiline byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo UAB „Fortum Joniškio energija“ ieškinį atsakovams N. J. ir R. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos aplinkybės

Šiaulių apygardos teisme 2011-05-10 gauta Joniškio rajono apylinkės teismo žinioje esanti civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo UAB „Fortum Joniškio energija“ ieškinį atsakovams N. J. ir R. J. dėl skolos priteisimo.

Civilinė byla pagal teismų informacinę programą LITEKO paskirta nagrinėti iš esmės teisėjui Vidmantui Gestautui, kuris nuo bylos nagrinėjimo nusišalino CPK 65-66 straipsnių pagrindu, konstatavęs, kad atsakovė R. J. dirba Joniškio rajono apylinkės teisme (duomenys neskelbtini), todėl teisėjo manymu ieškovui tokia situacija gali atrodyti nepalanki, nes teismas, kuriame dirba atsakovė gali būti šališkas, arba bent tokia nuomonė ieškovui gali susidaryti. Kartu teisėjas Vidmantas Gestautas (būdamas šio šio teismo pirmininku) priimta nutartimi, kuria asmeniškai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo išsprendė ir dėl kitų šio teismo teisėjų nusišalinimo tais pačiais motyvais, t.y. dėl galimų abejonių dėl teismo visų teisėjų nešališkumo, nes nurodyta aplinkybė objektyviam stebėtojui gali sukelti pagrįstų abejonių dėl šio teismo nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą.

Po priimto sprendimo nusišalinti byla persiųsta Šiaulių apygardos teismui spręsti dėl jos perdavimo kitam tos pat grandies apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui.

Taikytina šiam procesiniam teisiniam santykiui teisė

Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų (kai pareiškiamas nušalinimas visam teismui in corpore), nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamos aukštesniosios pakopos teismas (teismo pirmininkas ar civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja taisyklė, “niekas negali būti teisėju savo byloje” tai yra, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems to teismo, kuriame nagrinėjama jo byla teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Analogiškai klausimas turi būti sprendžiamas ir priimant procesinį sprendimą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Toks sprendimas gali ir turi būti priimamas asmeniškai teisėjo.

Taigi Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininkas, svarstydamas klausimą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) šioje konkrečioje byloje, išsprendė klausimą kurį kompetenciją spręsti turi aukštesniosios pakopos teismas, t. y. pažeidė principą, kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies prasmę tuo atveju, kai nušalinimas konkrečioje byloje pareiškiamas visiems apylinkės teismo teisėjams (kartu ir teismo pirmininkui, jo pavaduotojui (pavaduotojams), jei jis (jie) yra paskirtas) teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti dėl teisėjams pareikšto nušalinimo. Tokiu atveju nušalinimo klausimą turi išspręsti atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas, kurio veiklos teritorijoje yra tas apylinkės teismas, kurio teisėjams pareikštas nušalinimas, nagrinėjamos bylos atveju - Šiaulių apygardos teismas. Kartu pažymėtina, kad nusišalinimas teismo vardu apskritai civilinio proceso įstatyme nenumatytas ir negalimas, nes teisėjas nusišalinti gali tik asmeniškai, jam nagrinėti priskirtoje byloje.

Taigi byloje yra procesinė situacija, kai teisėjas Vidmantas Gestautas jam priskirtoje nagrinėti civilinėje byloje priėmė sprendimą nusišalinti, kartu išsprendė visų šio teismo teisėjų nusišalinimo klausimą, nors kitiems šio teismo teisėjams bylą nebuvo paskirta ir jie asmeniškai jokio sprendimo nepriėmė. Taigi klausimas dėl galimumo bylą nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teisme įstatymo nustatyta tvarka tinkamai nesvarstytas, vadinasi, neišspręstas. Nušalinimo (nusišalinimo) klausimą išsprendęs Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininkas, perimdamas aukštesniosios instancijos teismo kompetenciją viršijo jam įstatymo nustatytą kompetenciją, todėl 2011 m. gegužės 9 d. nutarties dalis dėl kitų Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo teisinių pasekmių nesukelia, ja negalima remtis ir pripažinti, kad klausimas dėl Joniškio rajono apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo buvo išspręstas.

Dar kartą primintina, kad jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65,66,67 straipsniuose, teisėjas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžių sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina nuo bylos nagrinėjimo. Taigi įstatymo nuostata aiški – nusišalinti galima tik asmeniškai. Kita vertus praktikoje būna situacijų, kai akivaizdu, kad dėl absoliučių pagrindų nei vienas teismo teisėjas, kuriame turi būti nagrinėjama byla, jos negalės nagrinėti, todėl kyla praktinio pobūdžio klausimas, kaip operatyviai išspręsti dėl visų teismo teisėjų nusišalinimo, neformalizuojant situacijos, bylą paskiriant vis kitam teisėjui, kad šis nusišalintų. Šiuo požiūriu teismo pirmininko sprendimas yra suprantamas. Tačiau, visgi, išspręstas neteisingai. Nepaisant to spręstinas Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui

Motyvuojamoji dalis

Prašymo dėl bylos perdavimo faktiniai ir teisiniai argumentai.

Nors šioje byloje šalys ar jų atstovai nėra pareiškę nušalinimo Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjams, tačiau bylos aplinkybės, teisėjo Vidmanto Gestauto nusišalinimo motyvai ir teismo argumentai, kuriais prašoma bylą perduoti kitam teismui, sudaro pakankamas prielaidas, kad šis klausimas gali realiai iškilti bet kuriam šio teismo teisėjui priėmus bylą savo žinion. Tokios objektyvios prielaidos yra atsakovės darbas Joniškio rajono apylinkės teisme, t.y. teisme, kuriam ši byla priskirtina ir teisminga.

Sprendžiant bylos perdavimo kitam teismui klausimą šiuo atveju svarbu du aspektai:

Bylos išnagrinėjimo operatyvumas ir ekonomiškumas;Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose teisės aktuose, o kartu tarptautiniuose teisės aktuose (Konvencijos 6 str.) įtvirtinta šalies (asmens) teisė į nepriklausomą ir bešališką teismą.

Tai reiškia, kad jokie subjektyvūs ar objektyvūs veiksniai neturi kelti nei dabar nei ateityje abejonių teisėjo ar teismo bešališkumu nagrinėjant konkrečią bylą.

Taigi visais atvejais turi būti paisoma galimų susidaryti aplinkybių ir visi klausimai turi būti sprendžiami savalaikiai ir apdairiai.

Grįžtant prie bylos aplinkybių ir prašymo argumentų akivaizdu, kad šioje byloje dėl atsakovės darbo teisme bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu gali kilti abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Nors pats savaime šis prašyme nurodytas faktas subjektyviai nekelia abejonių dėl galimo kitų šio teismo teisėjų asmeninio suinteresuotumo nagrinėjant nurodytą civilinę bylą, nes tam įrodymų byloje nėra, tačiau objektyviai pateikti pakankamas garantijas, kurių pagrindu būtų pašalintos bet kokios abejonės, kurios gali kilti pašaliniam stebėtojui dėl šio teismo teisėjų bešališkumo galimybės nėra. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų bešališkumo. Taigi, vertinant nustatytus faktus, tokios abejonės išlieka.

Todėl esant visumai šių argumentų, byla perduotina nagrinėti kitam teismui, esančiam Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsniu Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Bylą perduoti nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas KursevičiusNuorašas tikrasCivilinių bylų skyriaus pirmininkasVytautas Kursevičius