- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 1-1195-923/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00793-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Kaltinamasis
- L. J.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nukentėjusiajam A. Č., kaltinamajam L. J., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2009-03-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2d. – laivės apribojimu 9 mėnesiams;
2010-11-18 pagal LR BK 178 str. 2d. – laivės apribojimu 2 metams, 2011-10-04 teismo nutartimi laisvės apribojimas pakeistas 90 parų areštu;
2002-03-02 pagal LR BK 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
2012-10-30 pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams 1 dienai; šiuo metu atliekantis bausmę; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. 2012-06-11, apie 13.10 val., A. Č. bute, (duomenys neskelbtini), pareikalavęs iš A. Č. atiduoti pinigus ir jų negavęs, panaudojo fizinį smurtą – stūmė nukentėjusįjį, šiam nukritus ant lovos ir praradus galimybę priešintis, griebė už vidinės striukės kišenės, kurioje nukentėjusysis laikė pinigus, ją nuplėšė, taip sugadindamas 50 litų vertės striukę ir pagrobė pinigus – 700 litų, padarydamas nukentėjusiajam 750 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis L. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, nes pas jį kurį laiką gyveno jo tėvas A. J.. Jis savo tėvui atveždavo valgyti, duodavo pinigų, nes šis niekur nedirbo, gyveno iš bedarbio pašalpos. Pinigus duodavo tėvui ir A. Č., nes jie kartu gyveno. 2012-06-11 jis kartu su savo broliu D. L. prie pašto sutiko A. Č., su juo draugiškai pasikalbėjo, žadėjo grąžinti 600 litų skolą. Vėliau kartu su broliu ėjo pas nukentėjusįjį į namus. Nukentėjusysis buvo apsirengęs mėlynu švarku. Bute buvo ir nukentėjusiojo draugas, kuris šioje byloje yra liudytojas (L. S.). Visi sėdėjo virtuvėje. Nukentėjusysis nuėjęs į kambarį, atnešė į virtuvę pinigus – 600 litų (100 litų kupiūromis) ir matant jo broliui bei L. S., jam padavė. Pinigus jam padavė kaip skolą, nes anksčiau vienas kitam padėdavo. Jis visą laiką buvo tik virtuvėje, į kitą kambarį nuėjęs nebuvo, smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo.
Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad pas jį gyvena kaltinamojo tėvas A. J.. Kaltinamasis gal kartą ir buvo atėjęs iki įvykio, buvo pristatytas kaip A. J. sūnus. Kaltinamajam niekada nebuvo skolingas, iš jo pinigų nėra gavęs. Kaltinamasis atsekė jį iki pašto, kur pasiima bedarbio pašalpą – 350 litų. Birželio mėnesį turėjo gauti išmoką už du mėnesius – 700 litų. Pašte su kaltinamuoju kalbėjosi, šis klausė, kur jo tėvas. Apie skolą kalbos pašte nebuvo. Pašte užtruko apie pusę valandos, išmoką gavo grynaisiais – 700 litų (100 litų kupiūromis). Gavęs pinigus, pašte juos įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Grįžus namo, L. J. kartu su savo broliu D. L. jo jau laukė prie laiptinės. Kartu grįžo į jo namus, pas jį namuose dar buvo kaimynas L. S.. Visi sėdėjo virtuvėje. Kaltinamasis atsinešė skardinę alaus, jį gėrė, po to pakvietė jį į kitą kambarį pakalbėti. Nuėjus į kitą kambarį, L. J. liepė atiduoti pinigus, griebė, tempė už striukės, numetė jį ant lovos ir iš vidinės kišenės ištraukė pasą, kuriame buvo 700 litų. Iš paso pinigus pasiėmė, o patį pasą numetė ant lovos. Jis šaukėsi kaimyną į pagalbą. Pagrobęs pinigus L. J. išėjo, kartu išėjo ir jo brolis. Jis iš karto kvietė policiją.
Liudytojas L. S. parodė, kad 2012-06-11 buvo pašte, kur kaimynas A. Č. atsiėmė bedrabio pašalpą už du mėnesius – 700 litų. Gautus pinigus kaimynas įsidėjo į džinsinės striukės kišenę. Pašte buvo sutikę kaltinamąjį, pasisveikino. Iš pašto grįžo į nukentėjusiojo namus, gėrė alų. Pas A. Č. atėjo kaltinamasis kartu su savo broliu Dainiumi. Linas atsinešė skardinę alaus. Visi sėdėjo virtuvėje. L. J. pakvietė Arvydą pasikalbėti į kitą kambarį. Jis girdėjo garsus kitame kambaryje, kaimynas šaukė ,,Levai, padėk“, tačiau Dainius stovėjo tarpduryje ir neleido jam ten eiti. Netrukus kaltinamasis išėjo iš kambario ir kartu su savo broliu išėjo iš nukentėjusiojo buto. Į virtuvę atėjęs Arvydas pasakė, kad iš jo pagrobė dviejų mėnesių pašalpą – 700 litų. Nukentėjusysis sužalojimais nesiskundė, tačiau matėsi suplėšyta striukė. Nukentėjusysis iškvietė policiją.
Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamasis L. J. yra jo sūnus. Jis pats gyveno pas A. Č., sūnus jo, kaip tėvo, finansiškai neremdavo, tik kartais duodavo 50 litų, tačiau nereikalaudavo grąžinti. Kad Linas būtų davęs pinigų A. Č., ar kad jam būtų skolingas, nežino. Jam žinoma, kad A. Č. gauna bedarbio pašalpą 350 litų, kurią atsiima pašte grynaisiais. Apie tai, kad Linas atėmė iš A. Č. pašalpą, žino iš nukentėjusiojo.
Liudytojas D. L. parodė, kad L. J. yra jo brolis. 2012-06-11 jis su broliu prie pašto, netoli prekybos centro ,,Saulėtekis“, laukė Lino tėvo A. J., kuris turėjo ateiti į paštą pašalpos. Prie pašto sutiko ir nukentėjusįjį, jie su Linu pasisveikino, Linui paklausus, ar jis turi jam ko nors iš skolos, A. Č. pasakė ,,einam iki namų, atiduosiu“. Linas neužsiminė, kad nori atsiimti skolą iš A. Č.. Kai atėjo pas nukentėjusįjį į namus, ten buvo ir nukentėjusiojo kaimynas, jie gėrė alų, visi sėdėjo virtuvėje. Pats A. Č. pakvietė Liną pasikalbėti į kitą kambarį, Linas su A. Č. išėjo iš virtuvės. Kas vyko kitame kambaryje, nematė, tačiau girdėjo, kaip brolis ant nukentėjusiojo riktelėjo, bet gerai prisimenantis, kaip A. Č. sakė, jokių pinigų aš tau neduosiu, įrodyk, kad skolinausi. Nukentėjusiojo kaimynui kelio į kambarį užstojęs nebuvo. Iš kambario išėjęs Linas pakvietė jį eiti, jiedu išėjo. Kad galimai įvyko pinigų vagystė suprato iš to, kad pas Liną atsirado pinigų, nes maždaug po valandos Linas nusipirko vyriškus sportinius batus Urmo bazės prekybos miestelyje už 120 litų, nors prieš tai jo paties prašė paskolinti pinigų. Išėję iš A. Č. buto jie visą laiką buvo kartu, todėl suprato, kad Linas pinigų gavo būtent iš A. Č..
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), jos apžiūros metu buvo paimtas nukentėjusiojo A. Č. džinsinis švarkas (1t., b.l. 5-12).
Apžiūrėjus nukentėjusiojo A. Č. džinsinį švarką nustatyta, kad išplėšta vidinė kišenė dešinėje pusėje (1t., b.l. 33-35).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, L. J. panaudojo fizinį smurtą – pastūmė nukentėjusįjį A. Č., o šiam nukritus ant lovos ir praradus galimybę priešintis, griebė už vidinės striukės kišenės, kurioje nukentėjusysis laikė pinigus, ją nuplėšė ir tokiu būdu pagrobė 700 litų. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad nukentėjusysis jam buvo skolingas ir pats jam padavė 600 litų, jo parodymus paneigia byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: nukentėjusiojo A. Č., liudytojų L. S., A. J., iš dalies D. L. parodymai, daikto apžiūros protokolas.
Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamajam niekada nebuvo skolingas, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas, kaltinamojo tėvas A. J.. Kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis pats atnešė 600 litų ir juos jam padavė virtuvėje, teisiamajame posėdyje paneigė nukentėjusysis ir liudytojas L. S. teigdami, kad L. J. nukentėjusįjį pakvietė į kitą kambarį. Liudytojas L. S. parodė girdėjęs, kaip iš kito kambario A. Č. šaukė ,,Levai, padėk“. Liudytojas D. L. parodė girdėjęs, kaip kitame kambaryje Linas riktelėjo ant nukentėjusiojo. Apžiūrėjus įvykio vietoje paimtą nukentėjusiojo džinsinį švarką nustatyta, kad jo vidinė kišenė išplėšta, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog pašte gautus pinigus įsidėjo į vidinę švarko kišenę, o L. J. ją išplėšė ir pagrobė 700 litų. Teismas kritiškai vertina liudytojo D. L. parodymus girdėjus kitame kambaryje A. Č. sakant, jog įrodyk, kad skolinausi. Visų pirma, A. Č. skolą L. J. paneigė liudytojas A. J., antra, kartu su D. L. virtuvėje likęs L. S. nieko panašaus negirdėjo, priešingai, jis girdėjo nukentėjusiojo pagalbos šauksmą. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. L. yra kaltinamojo brolis, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi brolio naudai.
L. J. kaltinamas pagrobęs 700 litų ir plėšimo metu sugadinęs 50 litų vertės nukentėjusiojo striukę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai grobimo metu sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL, veika pagal LR BK 187 str. nekvalifikuojama, tačiau ir žala, padaryta sugadinant turtą, ir žala, padaryta pagrobiant svetimą turtą, nurodomos nuosprendžio aprašomojoje dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad fizinį smurtą – pastumdamas nukentėjusįjį ant lovos, o šiam nukritus tokiu būdu atėmus galimybę pasipriešinti, kaltinamasis panaudojo siekdamas užvaldyti A. Č. turtą – pinigus, tokie L. J. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 180 str. 1 d.
L. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad L. J. padarė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, smurto būdu užvaldydamas svetimą turtą, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant L. J. asmenybę pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b.l. 103-106), nedirba, Priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (1 t., b.l. 109), buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti nereikalinga (1 t., b.l. 115). Svarbu pažymėti, kad L. J. teisiamas penktą kartą naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą L. J. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad plėšimą L. J. padarė iki 2012-10-30 nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su paminėtu nuosprendžiu bendrintina LR BK 63 str. 9 d. numatytais pagrindais.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu L. J. atliekamos laisvės atėmimo bausmės pabaiga yra 2013-10-30, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. L. J. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl suvokdamas bausmės neišvengiamumą, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Nukentėjusysis A. Č. byloje pareiškė 750 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 21). Nukentėjusysis nurodė, jog L. J. iš jo pagrobė pinigus – 700 litų ir griebdamas pinigus, kuriuos jis laikė kišenėje, suplėšė 50 litų vertės švarką. Kadangi turtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo L. J. veiksmų, plėšimo metu buvo ne tik pagrobti pinigai (700 litų), kurie negrąžinti, bet ir suplėšyta švarko kišenė, griebiant iš jos pinigus, civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau tik iš dalies, nes švarkas nėra sugadintas nepataisomai. Švarkas grąžintinas nukentėjusiajam, iš kaltinamojo priteistina tik švarko pataisymo išlaidos.
Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas LR BPK 94 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka: švarkas, saugomas Kauno miesto Dainavos policijos komisariate pagal kvitą Nr. 026313, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintinas nukentėjusiajam A. Č..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2013-07-18.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendį ir suėmime išbūtą laiką.
L. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nukentėjusiojo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. J. priteisti 710 (septynis šimtus dešimt) litų turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: švarką, saugomą Kauno miesto Dainavos policijos komisariate pagal kvitą Nr. 026313, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti nukentėjusiajam A. Č..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.