- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-14400-1031/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04453-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonių „Turto bankas“, Registrų centras
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.6.2.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1
2025 m. spalio 30 d.
dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo atstovui advokatui Simui Šuminui, suinteresuotų asmenų Valstybės įmonių „Turto bankas“ ir Registrų centras atstovams nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimo dalį, nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir butui priklausančią sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalį, pradėjęs šį turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, taip pat jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. S. K. A. S. K. 1996-08-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir butui priklausančią sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), dalį. 2005-01-27 A. S. K. sudarė minėto buto ir butui priklausančio sandėlio dalies pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja J. B.. J. B. niekada tinkamai neatsiskaitė su A. S. K. dėl pirkimo-pardavimo sutartimi sulygtos sumos už perkamą nekilnojamąjį turtą, todėl A. S. K. niekada nebuvo praradusi nuosavybės teisės į minimą nekilnojamąjį turtą.
Net ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, A. S. K. rūpinosi turtu, mokėjo su turtu susijusius mokesčius. A. S. K .butą remontavo ir pagerino jo būklę bei vertę iš savo asmeninių lėšų, butu rūpinosi iki pat savo mirties. Po pareiškėjo motinos A. S. K. mirties paveldėjimo byla užvesta (duomenys neskelbtini) notarų biure. 2024-03-21 pareiškėjas yra priėmęs palikimą po A. S. K. mirties, tačiau atsižvelgus į 2005-01-27 A. S. K. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su J. B., nekilnojamasis turtas nebuvo paveldėtas. Pareiškėjas laiko, kad A. S. K. palikimo dalį: butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančią sandėlio dalį, adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti, t. y. tęsė rūpinimąsi palikėjai priklaususiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo ir moka su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius bei naudojasi juo kaip savu, bute deklaruota jo gyvenamoji vieta. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir įtvirtinti nuosavybės teisę. Po palikėjos A. S. K. mirties pareiškėjas rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo bei tvarkė aplinką ir patį butą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklausė palikėjai ir laikė save turto savininke, todėl pareiškėjas po palikėjos mirties tęsdamas palikėjai nuosavybės teise priklaususio buto priežiūrą, rūpindamasis butu, apmokėdamas su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius bei naudodamasis juo kaip savu, priėmė A. S. K. palikimo dalį - minėtą nekilnojamąjį turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. S. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. S. K. paliktojo turto priėmimą valdyti, tačiau priimtas teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, kadangi A. S. K. palikimas jau yra priimtas, todėl bylą siūlė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonė Registrų centras sprendimą siūlė priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus, ir bylą nagrinėti Registrų centro atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę į pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus, todėl juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą negali būti nustatomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad 2005-01-27 pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti, todėl tai, kad J. B. nuosavybės teisė į butą ir 11/53 dalis sandėlio nebuvo įregistruota registre, nereiškia, kad ji neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas atmestinas.
Teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė tokias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes: pareiškėjas yra A. S. K. sūnus (9 el. bylos apyrašo lapas), pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini) po pareiškėjo motinos mirties pareiškėjas priėmė atsiradusį palikimą. 2024 m. kovo 21 d. išduotas notarės G. Š. liudijimas patvirtina, kad kreipiantis į notarą ir užvedant paveldėjimo bylą, pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties.
Teismas taip pat nustatė faktinę aplinkybę, kad pareiškėjo motinos vardu viešajame registre iki jos mirties buvo registruoti nekilnojamieji daiktai – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančios 11/53 dalių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) (61 el. bylos apyrašo lapas). Minėtame nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nuoroda, kad pareiškėjo motina su J. B. 2005 m. sausio 26 d. yra sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį.
Pareiškėjas reiškiamu pareiškimu prašo nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė konkretų turtą, o būtent, minėtą butą ir dalį sandėlio.
Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, kai palikėją pergyvenę įpėdiniai atsiradusį palikimą priima arba atsisako jį priimti. Civilinio kodekso 5.50 straipsnis reglamentuoja, jog tam, kad palikimas būtų įgytas, palikimą įpėdinis turi priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, palikimas turi būti priimtas ir jis turi būti priimtas vienu iš įstatyme nurodytų būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kai įpėdinis sprendžia atlikti veiksmus – kreiptis į notarą arba faktiškai turtą pradėti valdyti – tam, kad jam (įpėdiniui) atsirastų paveldėtojo teisės, t. y. jis savo veiksmais siekia sukurti konkrečias teisines pasekmes. Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo ir būtinumo palikimą priimti abiem įstatyme numatytais būdais. Kaip teismas jau nustatė, pareiškėjas jau kreipiantis į notarą ir pateikdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra laikomas priėmusiu palikimą. Teismas pažymi, kad tokiu būdu palikėjas yra laikomas priėmusiu visą palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, nesvarbu iš kokių konkrečiai daiktų šis palikimas susidarytų.
Taigi teismui konstatavus, kad palikėjas palikimą jau yra priėmęs vienu iš įstatyme numatytų būdų, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą šią aplinkybę nustatinėti nustatant juridinę reikšmę turinčiu faktu. Todėl pareiškėjo teikiami įrodymai apie konkretaus daikto priėmimą, rūpinimąsi juo, sudarytas komunalinių paslaugų sutartis bei teikiamų paslaugų apmokėjimą šioje byloje nėra reikšmingi, nes jie nekeičia aplinkybės, kad palikimas yra priimtas visas iš ko jis besusidarytų.
Teismas pažymi, kad konkretaus turto, kuris sudaro palikimo turinį, nustatymas ir to turto įvertinimas yra notaro, kurio žinioje yra paveldėjimo byla, pareiga. Teismas nustatydamas tik palikimo priėmimo faktą nesprendžia iš kokio konkretaus turto palikimas yra sudarytas. Taigi šiuo atveju notaras nustato, koks konkretus turtas yra sudarantis palikimo sudėtį. Esant ginčams pareiškėjas turi galimybę nesutikti su notaro sprendimais ir dėl notaro veiksmų ar jo neveikimo pateikti skundus.
Teismas negali sutikti su vertinimais, kad teismui sprendime nurodžius kokį konkretų turtą paveldėjo palikėjas, šis turtas – šiuo atveju butas su dalimi sandėlio - patektų į paveldimo turto masę, nepaisant įrašo apie 2005 m. sausio 26 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal CK 1.63 straipsnio pirmąją dalį sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pirkimo-pardavimo sutartis neabejotinai yra dvišalis sandoris, kuriuo pardavėjas atlygintinai (už pinigus) perleidžia savo nuosavybės teisę pardavėjui. Nors minėtoje CK 1.63 straipsnio dispozicijoje minimi žodžiai siekiama sukurti, visgi teismas pažymi, kad sandoriu yra laikomi veiksmai, kuriais sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos civilinės teisės ar pareigos.
Teismo vertinimu, pareiškėjo motina turėjo siekį sudaryti dvišalį minėtų daiktų perleidimo sandorį, ji su pirkėja vyko pas notarą, notaras teikė pranešimą apie sutartį. Tačiau akivaizdu, kad pirkėja savo teisių neįregistravo. Teismo vertinimu, tikėtina ir tai, kad pirkėja netgi ir savo pareigų neįvykdė – neatsiskaitė su pardavėja ar pan. Tačiau teismas pažymi, kad šis klausimas negali ir neturi būti nagrinėjamas šioje byloje pagal pareiškėjo teiktą pareiškimą.
Teismas atskirai atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pagal CK 4.262 straipsnio reguliavimą įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas savo paveldėto turto turinio klausimą galimai galėtų spręsti vertindamas minėto sandorio ginčijimo ar prašymo pripažinti jį nesudarytu galimybes. Tokiu atveju pareiškėjo ieškinio dalykas ir pagrindas būtų visiškai kitas, nei yra šios bylos dalyku ar pagrindu. Taip pat visiškai kiti būtų ir suinteresuoti asmenys.
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad J. B. yra mirusi, neužkerta kelio į pareiškėjo teisių gynybą, atitinkamus reikalavimus reiškiant jos įpėdiniams.
Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas jau kreipiantis į teismą buvo priėmęs palikimą po savo motinos mirties, konstatuodamas, kad priimdamas palikimo dalį ar kreipdamasis į notarą pareiškėjas priima visą palikimą, konstatuodamas ir tai, kad konkretų palikimo turinį nustato notaras, sprendžia pareiškėjo pareiškimą atmesti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo R. K. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.