Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-46-564/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
T-46-564/2018
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00319-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
P. Š.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-46-564/2018
Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00319-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 5 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr.81/04-12 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam P. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nuomone, tikslinga nuteistajam taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą; BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimų nebuvo užfiksuota, už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 7 kartus. Turi teigiamą darbinę motyvaciją, dirba VĮ „Mūsų amatai“. Vykdo visas individualiame reabilitacijos pataisos plane nematytas priemones. Nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais ir šiuo metu yra vidutinė ­– 67 balai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo dėl Komisijos nutarimo nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pripažintina, kad P. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Teismas taip pat turi įvertinti bausmės paskirtį, jos tikslus konkrečiu svarstomu atveju ir teisingumo principo tinkamą įgyvendinimą.

Kaip matyti iš asmens byloje esančių duomenų, P. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už pavojingų žmogaus gyvybei ir sveikatai nusikaltimų padarymą, faktinės veikos aplinkybės rodo jo niekinamą požiūrį į tokias vertybes, kaip sveikata ar gyvybė, t. y. už tai , kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia dūrė nukentėjusiajai peiliu 4 kartus į rankas, 1 kartą – į pilvą, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, tą pačią naktį kitam asmeniui žodžiais grasino nupjauti galvą ir tokiu būdu nužudyti, o baugindamas, kad grasinimą gali įvykdyti, iš virtuvės atsinešė kitą peilį ir liepė duoti paklodę. Anksčiau asmuo teistas 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 6 kartą, paskutinis nusikaltimas yra būdingas ankstesniems. Visa tai rodo, jog nuteistasis turi susiformavusį kriminalinį elgesį, yra linkęs nusikalsti, nedaro reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų. P. Š. net 5 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, 3 kartus lygtinio paleidimo metu padarė naujus nusikaltimus. Šis faktas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog byloje yra duomenų, kad paveiktas alkoholio nuteistasis gali vartoti smurtą prieš kitus asmenis. Atsižvelgiant į P. Š. kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, kad jis linkęs elgtis impulsyviai, konfliktinėse situacijose praranda savitvardą. Empatijos lygis žemas, nusikaltimų aukoms gailesčio ir užuojautos nereiškia. Nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį ir sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo dar nėra pasirengęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės ir savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Kaip minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014-08-27 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – 78 balai. 2016-07-26, 2017-01-25 ir 2017-07-20 atlikti vertinimai parodė 74 balus, o 2017-12-20 atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 67 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (t. y. daugiau nei per 3 metus) nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 11 balų, o nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika – 7 balais. Pažymėta, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 15 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu, aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali mažinti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nei P. Š. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nei yra pagrindo konstatuoti pažangą šią riziką mažinant. Svarbu ir tai, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat yra vidutinė (pagal HCR-20).

Teismas daro išvadą, jog P. Š. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2018 m. sausio 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.81/04-12 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam P. Š..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė