Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs prie Panevėžio miesto savivaldybės, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. J. 2017 m. vasario 8 d., apie 16.00 val., namuose, Panevėžyje, Liepų al. 10-112, kambaryje, tyčia panaudojo fizinį smurtą mažamečio K. J., gim. 2005-06-14, atžvilgiu, t. y. sudavė vieną smūgį metaline taupykle į pakaušį bei lygintuvo laidu sudavė du kartus per kojas, tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariui – K. J. fizinį skausmą bei dėl ne mažiau trimis trauminiais poveikiais padarytų kraujosruvų pakaušyje ir dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą.

Kaltinamasis T. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vasario 8 d. norėjo savo sūnui K. J. į taupyklę įdėti pinigų. Vaiko kambaryje taupyklės nerado, todėl paklausė sūnaus, kur ji yra. Sūnus pasakė, kad nežino. Liepė jos paieškoti. Po kelių minučių grįžęs į kambarį rado taupyklę padėtą ant palangės. Taupyklė buvo stipriai pažeista ir pagal jos svorį suprato, kad trūksta pinigų. Paklausė sūnaus, kas sugadino taupyklę. Vaikas prisipažino, kad su peiliu pradūrė skylę joje. Supykęs paleido į sūnų tą taupyklę. Sūnus dengėsi rankomis, todėl pataikė į galvą, kažkur per vidurį. Taupyklė skardinė, iš lengvo metalo, lengva, nes joje buvo likę nedaug monetų. Po smūgio sūnus kažką pasakė atsikalbinėdamas, todėl supykęs su laidu sudavė vaikus per kojas du kartus. Taip pasielgė, nes vaikas labai neklauso. Ankščiau daug kartų buvo jį perspėjęs žodžiu dėl elgesio, bet nepadėjo. Tiesiog tą kartą pratrūko. Tai buvo pirmas kartas, kai naudojo fizinę bausmę. Su vaiku dėl jo elgesio kalbėjosi ne vieną kartą. Anksčiau dėl sūnaus elgesio buvo kreipęsi ir į psichologą bei psichiatrą, sūnui buvo skirti net vaistai. Gydymą nutraukė, nes patys psichologai kalbėjo, kad vaikas labai judrus. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi, vaiko atsiprašė, susitaikė, suprato vienas kitą. Sūnus jam atleido ir pats pripažino, kad nereikėjo daryti tam tikrų dalykų. Savo bendravimą su vaiku po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakeitė. Dabar su sūnumi santykiai geri, šeimyniški. Bando atrasti daugiau bendros veiklos, daugiau kalbasi su juo, stengiasi kalbėti paprastai, kad sūnus išgirstų ir suprastų, kad nebijotų. Savo poelgį vertina neigiamai ir labai dėl to gailisi.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiojo K. J. apklausos protokole užfiksuotų ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama I. N., patėviu T. J., kurį jis vadina tėte, broliuku D.. 2017-02-08 grįžo iš mokyklos ir namuose žaidė savo kambaryje. Apie 16 val. atėjo tėtis ir paprašė jam duoti taupyklę, nes norėjo įdėti pinigų. Tą taupyklę buvo prapjovęs su virtuviniu aštriu peiliu ir išėmęs pinigus, kuriuos išleido su draugu P.i, pirkdami nesveiką maistą – traškučius, guminukus ir kt. Bijodamas tėčio, taupyklę padėjo ant palangės, o tą peiliu padarytą skylę uždengė kompiuterinio žaidimo diskais. Tėtis, pamatęs skylę taupyklėje, labai supyko. Tai matė iš tėvo veido mimikos. Nieko netardamas tėvas trenkė jam su ta taupykle į pakaušį, nes jis, pamatęs, kad tėtis kelia ranką su taupykle, nusisuko ir pajuto smūgį. Jam tuo metu stipriai suskaudo, bet dar labiau išsigando, kad jį muš dar labiau. Verkdamas įlindo į tarpą tarp sienos ir lovos. Tėtis išėjo iš kambario, o jis po truputį apsiramino ir išlindo, bet tuo metu įėjo tėtis su laidu nuo lygintuvo ir trenkė jam per dešinę šlaunį du kartus. Vėl pradėjo verkti ir užlindo už lovos. Tėtis liepė išlįsti. Pasakė tėčiui, kad bijo jo. Tada tėtis paėmė jo video žaidimą, metė ant grindų ir trypdamas koja jį sulaužė. Tada dar verkė, nes buvo išsigandęs. Po kurio laiko tėtis atnešė šluotą ir liepė sušluoti žaidimo nuolaužas ir sudėti į maišą. Dar liepė sutvarkyti D. žaislus. Vėliau tą patį vakarą, tėtis jo atsiprašė, bet paprašė, kad jis daugiau taip blogai nesielgtų, t. y. kad jis pasisakytų, kai ką nors blogo padaro. Tėčiui jis atleido. Dar tėtis jį yra baudęs praeitą rudenį, kai liepė klūpėti prie spintelės ant kruopų tris valandas, nes jis buvo pavėlavęs grįžti namo tris valandas. Jam labai skaudėjo kelius, bet nors ir prašė paleisti, nei mama, nei tėtis neleido. Dar yra klūpėjęs dvi valandas. Dažniausiai jį baudžia „namų areštu“. Su tėte T. būna ir gražių dienų, kai jie nesipyksta, kartais pažaidžia. Su tuo laidu jis dar buvo gavęs prieš tris mėnesius, kai T. J. buvo labai supykęs ant jo. Tas laidas būna pakabintas ant durų rankenos ir kabo dėl bausmės. Sekančią dieną po konflikto su tėčiu mokykloje prie istorijos kabineto, dėl klasiokų kaltės, kurie jį stūmė, sukonfliktavo su septintoku A. ir su juo vyko muštynės. Jie vartėsi ant grindų ir spardėsi, A. jam su koja pataikė į veidą ir kažkiek nubrozdino. Jis tuo metu galvą buvo pakėlęs ir nuo spyrio galvą vėl trenkė į grindis. Dėl šio konflikto juos su A. pakvietė pasiaiškinti direktorius, kartu buvo socialinė pedagogė, kuri pastebėjo guzą galvoje, tada jis papasakojo, kad iš vakaro, tą pačią vietą jam sumušė tėtis. Jis nori vėl gyventi šeimoje su tėčiu T. ir mama, tik nenori, kad T. muštų jį ir gąsdintu. Mano, kad jis pats taip pat gali elgtis geriau (b. l. 37–39).

Iš 2017-02-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje Panevėžio miesto dalyje. Namas yra bendrabučio tipo, penkiaaukštis, dviejų laiptinių. Įėjimas į pastatą yra iš rytinės pusės. Butas Nr. (duomenys neskelbtini)yra namo penktame aukšte. Butas yra dviejų kambarių su virtuve. Virtuvėje pagal pietinę sieną stovi stalas, virtuvės baldai. Rytinėje sienoje yra durys į vaiko kambarį. Pagal šiaurinę sieną stovi spintelė su virtuvės buitiniais daiktais. Toliau yra durys į kambarį, ant durų kabo paltas, šalikas ir ant palto matyti kabantis juodai baltas, margas laidas, kuris paimtas ir supakuotas spec. pakete Nr. 0127162. Apžiūrėtas vaiko kambarys, kuriame pagal pietinę sieną stovi dviratis, supakuoti rūbai, už jų stovi rašomasis stalas su stacionariniu kompiuteriu. Rytinėje sienoje yra langas, ant palangės, tarp įvairių smulkių daiktų, stovi metalinė taupyklė su geltonais veidukais. Taupyklės viršus yra su pažeidimais. Taupyklė paimta ir supakuota į spec. paketą Nr. 0043198 (b. l. 6–8).

Iš 2017-02-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2017-02-10 apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), kambaryje ant palangės rasti ir paimti daiktai: taupyklė su centais, kurios svoris 172,58 g ir kurios viršus mechaniškai pažeistas (b. l. 9–12).

Iš 2017-02-10 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-02-10 iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Smėlynės g. 25, Panevėžyje, Vaikų teisių tarnybos darbuotoja prašo, kad atvyktų policijos pareigūnai. (...) Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. A. (Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė), kuri paaiškino, kad smurtą patyrė mažametis K. J., gim. 2005-06-14. K. J. veide, po kaire akimi, užfiksuotas nubrozdinimas. Apklausus I. N., K. J. mamą, ji paaiškino, kad smurtas prieš vaiką yra buvęs anksčiau, tačiau pranešta policijai nebuvo. T. J. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas ir pristatant į policijos įstaigą T. J. nesipriešino, elgėsi ramiai (b. l. 16–17, 40).

Iš prie 2017-02-10 tarnybinio pranešimo pridėto I. N. paaiškinimo matyti, kad įvykio vietoje ji parodė, jog 2017-02-08 apie 18.10 val., paskambino sugyventiniui T. J., su kuriuo gyvena (duomenys neskelbtini), ir šis pasakė, kad apsipyko su jos sūnumi K. J., gim. 2005-06-14. T. J. pasakė, kad Kajus peiliu (pramoniniu) supjaustė savo metalinę taupyklę, todėl jis supyko ant sūnaus ir metė metalinę taupyklę į Kajų. Iš T. J. pasakojimo suprato, kad taupyklė pataikė K., kuris rankutėmis užsidengė galvą. Į namus grįžo apie 22.30 val. Tuomet ir K. jai pasakė, kad jis susipyko su tėčiu dėl supjaustytos taupyklės, kad ant jo supykęs tėtis metė taupyklę (iš taupyklės) ir pataikė jam į galvą. Daugiau sūnus nieko nepasakojo. (...) T. J. labai geras, atsakingas, nuoširdus tėtis jos vaikams, nors Kajui jis nėra biologinis tėvas. Kajų tiek ji, tiek ir T. J. yra drausminę lygintuvo laidu, nes vaikas yra labai sunkaus būdo, labai problemiškas mokykloje, labai nedrausmingas. Dėl sūnaus elgesio konsultavosi su psichiatru, tačiau gydymo netęsė (b. l. 20–21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 182/2017 (05) matyti, kad K. J. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje ir dešinėje šlaunyje, padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-02-08. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje, ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje, kurie sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė K. J. sveikatą (b. l. 30).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis T. J. 2017 m. vasario 8 d., apie 16.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus K. J., gim. 2005-06-14, atžvilgiu ir savo veiksmais šeimos nariui – K. J. – sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą. Kaltinamojo T. J. kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiojo K. J. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, mažamečio motinos paaiškinimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo T. J. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis T. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo elgesio, nukentėjusysis, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis, ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, T. J. atleido, sutiko taikytis ir nori gyventi kartu, kaltinamasis teismui pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis T. J. neteistas (b. l. 44), nebaustas administracine tvarka (b. l. 45), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 50–51), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 49). Nors smurtinė veika įvykdyta mažamečio vaiko atžvilgiu, tačiau pažymėtina, kad, kaip minėta, vaikas kaltinamajam atleido, susitaikė su juo, iš informacijos apie gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tiek T. J., tiek mažamečio motina I. N. dirba pamainomis, todėl vaikai (K. ir D.) niekada nebūna vieni, yra patenkinami būtini vaikų poreikiai (b. l. 33–34). Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – K. J., baudžiamąją bylą nutraukiant. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – mažametį vaiką, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Daiktas – paketas su lygintuvo laidu (kvitas Nr. 0001242), saugomas Panevėžio apskrities VPK reikšmingų ikiteisminiam tyrimui daiktų saugykloje (b. l. 13–14), sunaikintinas kaip menkavertis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl T. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, nutraukti kaltininkui T. J. ir nukentėjusiajam K. J. susitaikius.

T. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą – paketą su lygintuvo laidu (kvitas Nr. 0001242), saugomą Panevėžio apskrities VPK reikšmingų ikiteisminiam tyrimui daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.