Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-582-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
1A-422-582-2013
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00532-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Algerdas Urbšys, Regina Majauskienė
Nuteistasis
K. K.
Kategorijos

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-582-2013

Teisėja: Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00532-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant, Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistajam K. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir jam paskirta jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. pagal LR BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012-05-19, apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, suduodamas rankomis ir medine lazda nukentėjusiajam A. R. ne mažiau 11 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė jam muštines žaizdas kaktoje, pakaušyje, odos nubrozdinimus veide, galvos plaukuotoje dalyje, nugaroje, kojose, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-o, kairės pusės I-o dantų nuskilimus, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės pusės X-o šonkaulio lūžį, lūpų ir kairės blauzdos sumušimus, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendį pakeisti, pašalinti iš jo įpareigojimą būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tik iš dalies, todėl turėtų būti pakeistas, nes teismas ne visiškai teisingai paskyrė jam bausmę. Pažįstamas vaikinas jam pasakė, kad jo draugė R. M. atsivedė į namus nukentėjusįjį ir su juo girtauja. Toks faktas sukėlė nuteistojo pasipiktinimą bei sužadino pavydo jausmą. Jam kilo noras išsiaiškinti, o virtuvėje pamatytas vaizdas jį labai sujaudino. Dėl to jis ir pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. LR BK 59 str. 1 d. pateiktasis lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes. Apeliantas mano, kad situacija, kurioje jis atsidūrė dėl liudytojos R. M. ir nukentėjusiojo A. R. elgesio gali būti vertinama, kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas be pagrindo nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvykio dieną jis vartojo labai nedaug alkoholio, išgertasis kiekis tikrai neturėjo jokios įtakos tam, ką jis padarė. Faktiškai byloje yra tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra nei vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. O tai rodo, jog bausmei keliamus tikslus galima būtų pasiekti ir be įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose. Nemano, kad būtų labai teisinga, jeigu jis nuosprendyje nurodytu laiku negalėtų palikti savo gyvenamosios vietos. Jo mama yra mirusi, o tėvas neįgalus, todėl jis buvo priverstas papildomai įsidarbinti ir kitoje darbo vietoje – UAB „Tautvydas“. Pagrindinės jo funkcijos UAB „Tautvydas“ susijusios su baro, esančio Kaune, Jonavos g. 16, aptarnavimu. Šis baras pagrinde dirba nuo 20 iki 6 val. Pagal teismo nustatytą įpareigojimą jis galėtų ir nebūti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai trukdo darbui, tačiau iš anksto neįmanoma nustatyti, kur jam konkrečiu laiku reikės būti. Kartais jis turi būti bare ir žiūrėti, jog klientai nepažeistų tvarkos, kartais jam tenka vykti prekių į jų laikymo vietą, kartais reikia rūpintis kitais reikalais, nes įmonės veikla neapsiriboja vien tuo baru. Teismo paskirto įpareigojimo vykdymą turėtų kontroliuoti bausmę vykdančios institucijos darbuotojai. Apelianto atveju išties būtų labai sudėtinga iš anksto juos informuoti, kur jis bus nuo 23 iki 6 val. ryto, o jiems būtų dar sudėtingiau kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatyto įpareigojimo. Tokioje situacijoje būtų daug paprasčiau minėtąjį įpareigojimą pakeisti kitu, juo labiau kad baudžiamasis įstatymas suteikia pakankamai didelį pasirinkimą arba apskritai jį panaikinti. Jo paminėtos aplinkybės akivaizdžiai byloja, jog yra ir faktinės ir teisinės prielaidos pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pašalinti įpareigojimą nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, būti namuose.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas K. K. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Kadangi apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Teismas skiria bausmę pagal sankciją LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1 d., 2 d.). Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant jį nuo bausmės vidurkio (LR BK 61 str. 1 d. ir 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors apeliantas nurodo, kad prieš įvykį buvo vartojęs nedidelį kiekį alkoholio, todėl nepagrįstai ši aplinkybė pripažintas jo atsakomybę sunkinančia, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš byloje esančių K. K. parodymų matyti, kad duodamas parodymus jis nebuvo nuoseklus nurodydamas apie suvartoto alkoholio kiekį. Ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad visų įvykio detalių negali nurodyti, nes buvo išgėręs. Kad K. K. įvykio metu buvo neblaivus patvirtino ir liudytoja R. M..

Pagrįstai skunde nurodoma, kad LR BK 59 str. 1 d. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, nes teismas vadovaudamasis LR BK 59 str. 2 d. gali pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan. Taigi nuteistojo K. K. nurodytos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė dėl liudytojos R. M. ir nukentėjusiojo A. R. elgesio, teismas negali vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad K. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, iš pavydo, į tai, kad nusikaltimas baigtas. K. K. teisiamas antrą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinę nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už LR BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą K. K. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant žemesnį nei vidurkis dydį ir paskiriant LR BK 48 str. 6 d. 1 p. numatytą įpareigojimą.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad nuteistasis namuose turi būti nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, t.y. apelianto argumentai apie tai, kad jis negalės vykdyti teismo įpareigojimo, nes dirba darbe, kuriame jis turi būti naktimis atmestinas. Apeliantas nuo 23 val. iki 6 val. gali dirbti ir nebūti savo namuose, tačiau, jeigu nurodytu laiku jam dirbti nereikės, jis privalo būti namuose. Prie apeliacinio skundo nuteistasis K. K. pridėjo 2013-02-27 darbo sutartį, iš kurios matyti, kad jis priimamas dirbti UAB „Tautvyda“ vadybininko pareigose, tačiau ši sutartis nepatvirtina, kad pagal jo darbo funkcijas jis privalo dirbti nakties metu.

Pažymėtina, kad LR BK 48 str. 9 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. O paskyrus nuteistajam švelnesnę, o šiuo atveju per švelnią bausmę, nebus įgyvendintas teisingumo principas. Pernelyg švelni, veikų pavojingumo bei jų padarinių ir nuteistojo asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimą baudžiamajame procese.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmę K. K. individualizavo tinkamai, įstatyme nėra numatyta jokių pagrindų kaip nors palengvinti jo teisinę padėtį. Todėl visi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai: Regina MajauskienėAlgerdas Urbšys