- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-998-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02090-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- M. S., V. S.
- Ieškovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, A. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams M. S. ir V. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo D. K. ieškinys atsakovams M. S. ir V. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, A. K..
2. Teisme gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir bylą nutraukti. Pažymėjo, kad šalys nutarė ginčą baigti taikiai, šalims žinomos taikos sudarymo pasekmės.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo A. K. pasirašė sutartyje, tokiu būdu išreikšdamas pritarimą jos nuostatoms. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime iš esmės neprieštaravo sutarties tvirtinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo D. K. ir atsakovų M. S. bei V. S. sudarytą taikos sutartį, bylą nutraukė, priteisė ieškovui D. K. iš atsakovės M. S. 1 004,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo V. S. priteisė 1 004,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovui D. K. 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 21 d.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovų atstovas teigė, kad atsakovai neatsisakė atidalinti žemės sklypą, todėl ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes, kad jis 2020 m. balandžio mėnesį kreipėsi į notarų biurą dėl sutarties paruošimo, notarui nustačius, jog atsakovas neturi asmens dokumento, apie tai informavo atsakovą ir prašė pranešti, kada atsakovas dokumentus turės. Atsakovas niekaip nepagrindė jo nurodytos aplinkybės, kad jis informavo ieškovą, kad turi asmens dokumentą, tačiau ieškovas tęsti atidalijimo proceso baigimą atsisakė. Todėl atsakovų teiginius, jog jie tinkamai bendradarbiavo su ieškovu, siekdami užbaigti atidalijimo procesą, laikė neįrodytais.
7. Teismas vertino, kad ieškovas turėjo procesines prielaidas kreiptis į teismą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sąlygotos atsakovų nebendradarbiavimo (neveikimo) žemės sklypo atidalijimo procese, todėl ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad iš viso patyrė 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis, ir 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 9,75 Eur žyminio mokesčio ir 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų (2021 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra 1 500 Eur sumai, 2022 m. sausio 21 d. PVM sąskaita faktūra 500 Eur sumai), iš viso – 2 009,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1 004,87 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovai M. S. ir V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui D. K. ir bylinėjimosi išlaidas priteisti atsakovams M. S. ir V. S. iš ieškovo D. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas byloje tyrė ir vertino dalį įrodymų, susijusių su šalių elgesiu iki bylos iškėlimo teisme stadijos ir tai darė neobjektyviai, vienpusiškai, todėl padarė išvadas, nepagrįstas visuma bylos įrodymų.
Atsiliepimas
9.2. Teismas nevertino atsakovų M. S. ir Y. S. procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) išdėstytos pozicijos, kurios esmė ta, kad atsakovai neprieštaravo ieškovo pasiūlytam 0,3913 ha žemės sklypo padalijimo būdui nei iki teismo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, sutiko pradėti sklypo atidalijimo procedūrą pateikę savo sutikimus Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininkui dėl sklypo padalijimo į du atskirus sklypus atsidalinti dalį bendrai valdomo 0,3913 ha žemės sklypo pagal jo parengtus projektus Nr. l ir Nr. 2.
9.3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir triplike pakartojo savo poziciją, jog neprieštaravo ir neprieštarauja žemės sklypo atidalijimo procesą užbaigti notarine tvarka. Pareiškė, jog nėra ginčijama ieškovo teisė į žemės sklypo atidalijimo (pasidalijimo) siūlomą būdą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas be pagrindo, kadangi atsakovai siūlė ieškovui, kaip sklypo atidalijimo iniciatoriui, užbaigti sandorį notariniu būdu, siūlė vykti pas notarą. Ieškovui pareiškus ieškinį atsakovai sutiko bylą baigti taikos sutartimi.
9.4. Atsakovai per visą sklypo atidalijimo procesą laikėsi nuoseklios pozicijos dėl sklypo atidalijimo pagal ieškovo (matininko N. M.) parengtus planus. Jų neginčijo nei iki teismo nei teisme, priešingai prisidėjo prie šio proceso užbaigimo notariniu būdu.
9.5. Ieškovas ir atsakovai yra kaimynai ir giminės (ieškovas su atsakove yra brolis ir sesuo). Faktiškai gyvena tame pačiame dvibučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir matosi kiekvieną dieną, nors ieškovas formaliai registruotas kitu adresu. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškinio rekvizitai, bet ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, apie gautą registruotu laišku pranešimą ir atsakovo reakciją į jį bei kt. Taigi, šalių bendravimas vyko dėl sandorio sudarymo ne tik raštu, bet, visų pirma, betarpiškai, žodžiu. Todėl nebuvo atsakovams būtinumo siųsti ieškovui atsakymą raštu į jo pranešimą apie negaliojantį asmens dokumentą, atnaujinus pasą. Be to, iš pranešimo turinio matyti, kad ieškovas prašo informuoti jį apie tapatybės dokumento atnaujinimą, nenurodydamas informavimo būdo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. S. per dešimt dienų nuo 2021-04-12 pranešimo gavimo dienos atnaujino asmens tapatybės dokumentą (pasą) ir informavo ieškovą. Šią aplinkybę patvirtino atsakovė M. S.. Akivaizdu, kad asmens dokumento atnaujinimas buvo susijęs su sklypo atidalijimo procedūros tęsimu, nes pasas atnaujintas iš karto po 2021-04-12 pranešimo gavimo. Sąsajumo faktas akivaizdus. Logiška tvirtinti, jog tai buvo padaryta (atnaujintas pasas), siekiant tęsti žemės sklypo atsidalijimo procesą. Teismas šios aplinkybės nevertino, nesusiejo su pranešimo gavimu, jo data.
9.6. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose ir jų atstovo paaiškinimuose nurodė, kad jie neturėjo pasiūlymo vykti pas notarą iki teismo, nes jo tiesiog negavo. Teismas, suteikęs išskirtinę reikšmę ieškovo pranešimui apie atsakovo negaliojantį dokumentą, nepareikalavo pateikti įrodymus, kada atsakovams buvo siūloma vykti pas notarą. Byloje tokio dokumento nėra.
10. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas D. K. dėl bylos nagrinėjimo teisme patyrė 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis, ir 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovai M. S. ir V. S. patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos.
13. Nustatyta, kad byla baigta šalims sudarius taikos sutartį. Taikos sutarties 7 punktu šalys prašė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti CPK nustatyta tvarka.
14. Bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo tvarka, kai teismas byloje nepriima sprendimo, kuriuo byla išnagrinėja iš esmės, reglamentuota CPK 94 straipsnyje. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kokių priežasčių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, vertino aplinkybes, susijusias su tuo, kurios šalies veiksmai lėmė tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą, kokie šalių santykiai buvo iki kreipiantis į teismą, kokių priemonių šalys ėmėsi siekdamos išspręsti tarpusavio ginčą ne teisme.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, vertintinos ne materialiosios, tačiau procesinės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, t. y. vertinama tai, kurios šalies procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese lėmė šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, kadangi bylinėjimosi išlaidos patiriamos būtent dėl bylos nagrinėjimo teisme. Taigi, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp šalies procesinių veiksmų byloje ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.
17. Nustatant šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo procesines priežastis esminis kriterijus yra tai, kuri šalis inicijavo šalių ginčo nagrinėjimą teisme.
18. Civilinio kodekso (toliau - CK ) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
19. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, todėl jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Tik išnaudojęs galimybes susitarti ir manydamas, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, atidalijimo iniciatorius gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
20. Pažymėtina, kad atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, jog neprieštaravo ir neprieštarauja žemės sklypo atidalijimo procesą užbaigti notarine tvarka. Tokios pozicijos atsakovai laikėsi viso bylos nagrinėjimo proceso metu. Duomenų, kad atsakovai būtų iš esmės prieštaravę ieškovo pasiūlytam žemės sklypo atidalijimo būdui ir atsisakę su ieškovu susitarti, byloje nėra (CPK 178 str.).
21. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas pradėtas nagrinėti teisme dėl to, kad į teismą kreipėsi ieškovas, siekdamas savo pasiūlyto atidalijimo būdu įgyvendinimo ne tarpusavio susitarimo būdu, tačiau teismo tvarka. Būtent dėl šio procesinio veiksmo (ieškinio pareiškimo) atsakovams atsirado procesinė pareiga teikti atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kurią atsakovai įvykdė šiuos procesinius dokumentus pateikdami teismui.
22. Nustačius nurodytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes apie šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, pripažintina, kad šalių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme buvo ieškovo procesiniai veiksmai, teikiant byloje ieškinį bei dubliką.
23. Duomenų, kad šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese buvo netinkamas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, dėl ko nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu.
24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustačius, kad šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi buvo ieškovo procesiniai veiksmai bylos nagrinėjimo procese, skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos byloje ieškovui neatlyginamos, o atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 500 Eur), kurios atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, priteistinos iš ieškovo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad iš ieškovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis atsakovams M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) o iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.