Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2531-947/2016 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės M. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – AB Swedbank, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundai argumentai

Teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo po 130 Eur dviem dukroms šiuo metu apeliantas negali mokėti, nes jo vienintelės gaunamos pajamos sudaro darbo užmokestis, kuris vidutiniškai yra apie 216,00 Eur per mėnesį. Už šią sumą apeliantas turi išgyventi, patenkinti būtiniausius poreikius maistui ir būstui. Jokio nekilnojamojo turto neturi. Be to, kas mėnesį turi vykdyti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Šiuo metu gali pragyventi tik artimųjų finansinės pagalbos dėka. Atsakovei sunki ieškovo finansinė padėtis buvo žinoma. Be to, atsakovė kartu su priešieškiniu nepateikė jokių duomenų apie nepilnamečių dukterų poreikius ir pačios ieškovės turtinę padėtį. Pastarosios gaunamos pajamos yra bene tris kartus didesnės nei apelianto, kadangi jo turimais duomenimis, ieškovės kas mėnesį gaunamas atlyginimas sudaro apie 600,00 Eur.Negana to, atsakovė teismui pateikė visiškai klaidingą informaciją, kad nuo 2015-03-23 apeliantas apskritai neteikia savo dukterims išlaikymo. Pabrėžtina, kad dukterys periodiškai būna pas apelianto tėvus, kuriuose kartu su jo tėvais visapusiškai pasirūpinama pastarųjų būtiniausių poreikių patenkinimu. Vien 2015 metų vasarą dukterys pas apeliantą praleido daugiau nei pusantro mėnesio, tačiau ieškovė visiškai nepagrįstai už šį laikotarpį reikalauja išlaikymo įsiskolinimo. Net priešieškinio padavimo momentu, dukterys buvo kartu su apeliantu ir jo tėvais, nes atsakovė laikotarpiu nuo 2015-09-27 iki 2015-10-04 buvo jam dukteris palikusi. Jau net nekalbant apie tai, kad dukterys nuolat aprūpinamos maistu, rūbais, žaislais ir kitomis reikmėmis.Iš aukščiau pateiktų argumentų matyti, kad apeliantas tinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigą - auklėti ir materialiai išlaikyti vaikus pagal savo galimybes, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dukterų teisės niekada nebuvo ir nėra pažeistos. Visuomet atsakovei teikė dukterų išlaikymą kiekvienai skiriant vidutiniškai po 100,00 Eur per mėnesį ir toks išlaikymo dydis atsakovei visuomet buvo pakankamas ir tinkamas. Kauno apylinkės teismo nutartis dalyje dėl laikino išlaikymo dydžio yra nepagrįstas, pažeidžiantis teisingumo ir sąžiningumo principus bei sudarantis sąlygas ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo nurodoma finansinė padėtis nėra pagrindas neišlaikyti savo nepilnamečių vaikų. Jo pateikiami įrodymai apie darbo užmokestį yra UAB „Agrodetalių servisas“ pažyma, kurioje nurodytos apelianto pajamos sudaro tik už 2015-08 mėnesį. Pažymoje nurodoma, kad jis dirbo tik 21 valandą iš 167 valandų. Darytina išvada, kad apeliantas siekia nuslėpti savo tikrąsias pajamas, kadangi nepateikia įrodymų, kokias pajamas gavo per pusmetį ar ilgesnį laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima laikyti, kad vidutinės apelianto pajamos per mėnesį sudaro tik 216 Eur.Atsakovė faktines aplinkybes, kad pažeistos nepilnamečių vaikų teises, nurodė 2015-09-30 ieškinyje. Po 2013-12-27 apeliantas prie dukrų išlaikymo finansiškai prisidėjo tik epizodiškai, o nuo 2015-03-23 apskritai nebeteikia jokio išlaikymo savo dukroms. Kadangi apeliantas nesistengė išlaikyti nepilnamečių dukrų ir neprisidėjo prie išlaikymo, laikinosios priemonės yra vienintelis būdas siekiant užtikrinti vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą ir interesus.Pažymi, kad kiekvienas mergaičių vizitas pas apelianto tėvus yra derinamas tik atsakovės su seneliais, apeliantui nedalyvaujant ir nereiškiant noro dalyvauti susitikimuose. Atsižvelgiant į nurodytą, akivaizdu, kad mergaičių buvimas su seneliais negali būti tapatinamas su tuo, kad jos kartu buvo su apeliantu ir to negalima laikyti apelianto tėviškų pareigų vykdymu. Atsakovės vertinimu, toks apelianto elgesys ir bandymas iškraipyti aplinkybes yra nesąžiningas ir smerktinas moralės požiūriu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsakovė pateiktame teismui priešieškinyje teismo prašo priteisti M. D. V. ir G. A. V. išlaikymą iš atsakovo A. V. po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat atsakovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – dukroms priteisti laikinąjį išlaikymą iš A. V. po 162,50 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įsiteisėjimo. Savo prašymus grindė kasacinio teismo praktikoje suformuotais orientaciniais kriterijais dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-17 nutarimu nuo 2015-07-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 325 Eur, todėl minima suma yra preziumuojama kaip būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Atsakovės vertinimu, tinkamam dukrų M. D. V. ir G. A. V. išlaikymui yra būtina skirti po 325 Eur mėnesiui. Atsižvelgiant į tai, jog tėvai turi lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 str. 2 d.), todėl ieškovas A. V. privalo teikti bent po pusę dukroms būtinos išlaikymo sumos, t. y. po 162,50 Eur per mėnesį. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė kiekvienai dukrai po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-09-30) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Apeliantas savo atskirajame skunde prašo priteisto laikino išlaikymo sumą sumažinti iki 100,00 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas nurodo, kad jo pajamos kas mėnesį yra 216,00 Eur, todėl jis neturi galimybių kiekvienai dukrai mokėti po 130,00 Eur kas mėnesį, be to, apeliantas nurodo, kad prie dukrų išlaikymo prisideda pagal savo galimybes, ir nebuvo jokio poreikio teismui tenkinti atsakovės prašymo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis - preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukros gyvena su motina, vienas iš atsakovės reikalavimų yra priteisti išlaikymą dukroms po 162,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienai kas mėnesį, t. y. tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio. Taigi, vienas iš pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimą yra susijęs su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – laikino vaikų išlaikymo iki kol bus išnagrinėtas šalių ginčas. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį - iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jas taikant, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas.

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau buvo minėta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. teismas nagrinėdamas bylą iš esmės turės nustatyti tiek tikruosius vaikų poreikius, tiek tėvų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 130 Eur. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, atsižvelgdamas į vaikų amžių bei įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į šalių argumentus. Apeliantas savo finansinį nepajėgumą mokėti didesnio dydžio išlaikymą motyvuoja nedidelėmis mėnesio pajamos, kurios sudaro apie 2016,00 Eur, tačiau sutinka dukroms mokėti kiekvienai po 100,00 Eur, t.y. 200,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad apelianto finansines galimybes įvertinti iš į bylą pateiktos pažymos iš UAB „Agrodetalių servisas“ negalima, kadangi šioje pažymoje yra nurodytas gautas apelianto atlyginimas už vieną mėnesį. Taip pat iš apelianto pateiktos kredito sutarties nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio įmokos yra mokamos, kas šias įmokas moka faktiškai – apeliantas ar jo sutuoktinė, todėl laikytina, kad apeliantas neįrodė neturintis finansinių galimybių mokėti vaikams priteistą išlaikymą kas mėnesį po 130,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 130,00 Eur. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, taip pat imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto laikiną išlaikymą po 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.