Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-03-02 · Civilinė byla Nr. e2SP-3618-1031/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
e2SP-3618-1031/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01820-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2SP-3618-1031/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01820-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 2 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. K. ir A. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai A. K. ir A. K., kreipėsi pareiškimu į teismą prašydami patvirtinti jų 2017 m. vasario 7 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria aptarta, kad taikos sutartimi A. K. įsipareigoja sumokėti A. K. 115 000 Eur piniginę kompensaciją už jo lėšomis ir darbu atliktą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (pagerinimus) rekonstrukciją, po kurios namo bendras plotas padidintas nuo 323,40 kv. m. iki 453,33 kv.m.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų prašymas atmestinas. Taiko sutartis netvirtintina.

Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties patvirtinimo klausimą teismas išsprendžia supaprastinto proceso tvarka (CPK 579 straipsnis).

Įstatymo leidėjas taikos sutarties tvirtinimo prielaidas sieja su kilusio ginčo ar ateityje galinčio kilti ginčo išsprendimu. Vertinant tai, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimas yra sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka, t.y. teismui priimant neskundžiamą nutartį, teismas priimdamas tokią nutartį turi įsitikinti, ar yra sprendžiamas realus ginčas, ar toks ginčo sprendimas atitinka nustatytą norminį reguliavimą, ar tokių šalių ginčo sprendimu nėra pažeidžiamos kurios nors iš šalies teisės, ar toks susitarimas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų jų interesų. Taip pat teismas turi vertinti ir kitus prašomos tvirtinti taikos sutarties teisėtumo aspektus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 115 000 Eur kompensacijos sumokėjimą sieja su A. K. atliktais A. K. priklausančio turto pagerinimais. 2016 m. liepos 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad A. K. nebuvo nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiu, A. K. taip negalėjo būti statytoju, rekonstruoti nurodytų nekilnojamųjų daiktų. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų išduotas leidimas vykdyti rekonstrukcijos darbus. Savininkė ir statytoja buvo A. K.. Taip pat iš minėtos bylos duomenų matyti, kad A. K. yra skolininkė kreditoriui BUAB „Ainro“. Būtent šio kreditoriaus interesų užtikrinimui yra areštuotas A. K. priklausantis nekilnojamas turtas.

Kaip minėta, teismas neskundžiama nutartimi tvirtindamas taikos sutartį turi įsitikinti jos visų sąlygų teisėtumu ir pagrįstumu bei įvertinti, ar sudaroma sutartimi nėra pažeidžiami ar potencialiai negali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai. Nei iš pateikto prašymo, nei iš taikos sutarties ar kitų bylos dokumentų nėra aišku kaip šalys nustatė mokėtinos kompensacijos dydį. Teismas laiko, kad šalys turi nurodyti kodėl yra nustatomas toks kompensacijos dydis, nes teismas turi įvertinti, ar nustatomas dydis yra realus ir nėra piktnaudžiaujama.

Teismas taip pat laiko, kad A. K. esant kreditoriaus UAB „Ainro“ skolininkei, kurio interesams užtikrinti yra areštuotas jos nekilnojamas turtas, dėl kurio pagerinimo šalys susitarė sumokėti kompensaciją, BUAB „Ainro“ turėtų būti žinomos sudaromos taikos sutarties sąlygos, todėl toks asmuo turėtų būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Šio asmens įtraukimas suinteresuotu asmeniu, teismo vertinimu, neužkerta kelio teismui tvirtinti taikos sutartį, o tik sukuria procesines prielaidas tokį asmenį išklausyti.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra esminės, dėl kurių teismas negali tenkinti pareiškėjų prašymo. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjų prašymas teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo pareiškimo priėmimo dienos, be to, leidimo išdavimo bei pareiškimo ar fakto tvirtinimo procedūrai nėra taikomas paaiškėjusių trūkumų šalinimo institutas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina tenkinti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka. Pareiškėjams išaiškintina, kad ištaisius prašymo trūkumus, pareiškėjai turi teisę pakartotinai su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d., 582 str. 2 -6 d., teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų A. K. ir A. K. prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Ernestas Šukys