- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-643-491/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Rolandas Tilindis
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Audriui Leonavičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio, vedusio, neteisto,
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų pareigų, terminas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė R. L. taikomo laikino nušalinimo nuo einamų pareigų terminą 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 str., t. y. pagrįstai manant, jog eidamas pareigas jis gali trukdyti tyrimui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis R. L. prašo skundžiamą nutartį panaikinti, nes ji nepagrįsta. Jis cituoja skundžiamą nutartį ir teigia, kad ši baudžiamoji byla pagal BPK 225 str. teisminga ne apylinkės, o apygardos teismui. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti 8 liudytojai, 4 iš jų dirbantys UAB (duomenys neskelbtini), iš kurių nė vienas nenurodė jokių aplinkybių dėl jo veiksmų, galinčių kelti bent menkiausias abejones jų teisėtumu. Jo darbas savo pareigose niekaip negali įtakoti teismo ar teisėjos ir paveikti jų nešališkumo, todėl nušalinimas nuo pareigų nusikalstamos veikos ištyrimo greitumui ir išsamumui neturės jokios įtakos. Jis kaltinamas veikęs kartu su 6 asmenimis, iš kurių 1 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 3 apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir 2 pripažino savo kaltę dėl veiksmų, nesusijusių su juo. Nė vienas iš šių asmenų nedavė parodymų apie tai, kad kaltinamasis būtų sutelkęs ar suorganizavęs juos bendrai nusikalstamai veikai. Tik vienas iš jų – V. J. G. įvardytas kaip dirbantis toje pačioje bendrovėje, kaip ir kaltinamasis, nors iš liudytojos V. J. parodymų matyti, kad V. J. G. veikė ne kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, o kaip R. G. individualios įmonės vadovas. Be to, byloje nėra duomenų apie menkiausią tikimybę, kad jis darytų bent kokią įtaką tyrimo nešališkumui, nes paskyrus kardomąsias priemones jis buvo įpareigotas neieškoti ryšių ir nebendrauti su kitais kaltinamaisiais ir asmenimis, kurie buvo apklausti šioje byloje ir šio įpareigojimo jis nepažeidė. Jam inkriminuotais veiksmais nei valstybei, nei kitiems asmenims nebuvo padaryta turtinė žala, todėl nėra jokios galimybės tikėti, kad ateityje gali būti daromos nusikalstamos veikos. Prokuroras nepateikė jokių duomenų, kad pradėjus bylos nagrinėjimą teisme jo nušalinimas nuo pareigų paspartintų bylos nagrinėjimą ar užtikrintų nagrinėjimo nešališkumą, taip pat nepateikė jokių duomenų apie jo daromą poveikį ar grėsmę daryti tai kitiems proceso dalyviams. Todėl konstatuotina, kad šiuo metu išnykę net teoriniai pagrindai taikyti jam laikiną nušalinimą nuo pareigų. Be to, kaltinamasis teigia, kad ši procesinės prievartos priemonė skundžiamoje nutartyje grindžiama įstatyme nenumatytais pagrindais, nes įstatymas nenumato pagrindo laikinam nušalinimui nuo pareigų tikimybės daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, korupcinio pobūdžio sąvokos nėra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK). Taip pat civilinės teisės normos suteikia labai plačias teises ginčyti neteisėtus bendrovės vadovo sprendimus, o neteisingi nurodymai pavaldiniams gali būti pripažinti tik ūkinės – gamybinės veiklos rizika, bet jokiu būdu ne pagrindu procesinei prievartos priemonei, todėl apylinkės teismo teiginys, kad jis gali priiminėti neteisėtus sprendimus ir duoti neteisingus nurodymus savo pavaldiniams, nėra pagrindu procesinei prievartos priemonei taikyti. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nenurodė jo ir jo gynėjų argumentų, paneigiančių procesinės prievartos priemonės taikymo reikalingumą, ir nepateikė savo motyvų, kodėl juos atmetė. Teismas tik pažodžiui nukopijavo ankstesnės, kitos teisėjos surašytos nutarties dalį papildydamas tik tuo, kas susiję su teisminiu bylos nagrinėjimu. Kadangi procesinės prievartos priemonė nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir paremta prielaida apie įsivaizduojamą neteisėto veikimo ateityje prielaidą, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, nes jis nėra kaltinamas rengimusi ar kėsinimusi nusikalsti, o teisėja konstatuojamojo pobūdžio sakiniu dar iki nuosprendžio priėmimo išreiškė nuomonę, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas. Taip pat kaltinamasis teigia, kad ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų atima jam galimybę dirbti ir užsidirbti elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui, taip pat gydymui, jo autoritetas ir visuomeninė padėtis negali būti pagrindu taikyti procesinės prievartos priemonę, kai tie patys tikslai gali būti pasiekti laikantis anksčiau jam paskirtos kardomosios priemonės, todėl jis mano, kad ši procesinės prievartos priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga.
Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
R. L. pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 25 d. Panevėžyje ir jo rajone, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, organizuotoje grupėje su 6 kitais kaltinamaisiais, susitarę daryti sunkų nusikaltimą ir kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį, veikdamas kaip organizatorius, apgaule UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), individualios R. G. įmonės ir D. S. naudai pagal suklastotus dokumentus įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą, t. y. turtinę teisę į Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas – 133515 Lt, iš kurių AB (duomenys neskelbtini) užvaldė 120390,53 Lt kaip apmokėjimą už tariamai atliktus naujos nuotekų slėginės linijos statybos vandenis UAB (duomenys neskelbtini) objekte Nr. 33, iš kurių 81638,70 Lt AB (duomenys neskelbtini) sumokėjo individualiai R. G. įmonei, o D. S. neatlygintinai perdavė 11059,40 Lt vertės medžiagų kaip kompensaciją už jau esančią nuotekų liniją (duomenys neskelbtini) kaime.
Be to, pagal BK 228 str. 2 d. R. L. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 25 d. Panevėžyje ir jo rajone, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, turinčiu atitinkamus įgaliojimus ir teisę veikti minėtos bendrovės vardu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau, D. S., UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo padaryta didelė – 136095,34 Lt – turtinė žala UAB (duomenys neskelbtini) (1553,71 Lt), AB (duomenys neskelbtini) (14151,10 Lt), Europos Sąjungos sanglaudos fondui ir tuo pačiu valstybės biudžetui (120390,53 Lt) bei didelė neturtinė žala valstybei ir UAB (duomenys neskelbtini) (kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą sumenkino valstybės ir minėtos bendrovės prestižą bei reputaciją, diskreditavo bendrovės generalinio direktoriaus vardą).
R. L. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau byloje surinkti kiti duomenys – įtariamųjų M. J., K. K., V. J. G., J. Č., liudytojų S. Č., S. M., P. R., V. J., K. P., S. D., G. G., A. L. ir kt. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (sekimo) protokolas, kratų protokolai, daiktų pateikimo protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą kaltinti R. L. padarius nurodytas nusikalstamas veikas.
BPK 157 str. 1 d. įtvirtinta, kad kaltinamasis gali būti laikinai nušalintas nuo pareigų, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta kaltinamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Skunde nurodytos aplinkybės – teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų apklausų turinys, susijęs su R. L., tai, kad vienam įtariamajam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, trys kaltinamieji buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir du pripažino savo kaltę dėl veiksmų, nesusijusių su R. L., kad jam inkriminuotais veiksmais nei valstybei, nei kitiems asmenims nebuvo padaryta turtinė žala ir kt. yra svarbios, tačiau jos nėra vienintelės, į kurias teismas privalo atsižvelgti, todėl vien tik šios aplinkybės laikinojo nušalinimo nuo pareigų taikymo R. L. pagrindų neeliminuoja.
Ne mažiau svarbu yra tai, kad R. L. kaltinamas dviejų – apysunkio ir sunkaus – nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Jam inkriminuojami nusikaltimai iš tiesų yra korupcinio pobūdžio, trunkamieji. Iš duomenų byloje matyti, kad R. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką vykdydamas savo darbinę veiklą – dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, ir šių nusikaltimų padarymas buvo galimai tiesiogiai susijęs su jo darbinių pareigų vykdymu. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad patenkinus skundą R. L. grįžtų ne į bet kokį darbą, o į bendrovės valdybos jam deleguotas pareigas, kurias eidamas jis atgautų įgaliojimus jam pavaldžių asmenų atžvilgiu ir galimybę priimti bendrovei, kuriai padaręs žalą ir kaltinamas R. L., svarbius sprendimus bei atstovauti šią bendrovę. Pagal suformuotą teismų praktiką visos šios aplinkybės panašaus pobūdžio bylose sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamasis, toliau eidamas savo pareigas, gali daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas, todėl iš esmės konstatavęs šių aplinkybių buvimą apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė kaltinamajam laikino nušalinimo nuo jo pareigų terminą.
Laikinasis nušalinimas nuo pareigų BPK 157 str. numatyta tvarka ir pagrindais yra įstatymo numatyta procesinė prievartos priemonė, o ne asmens socialinių teisių varžymas. Tai reiškia, kad šia procesine prievartos priemone kaltinamasis yra tik laikinai nušalintas nuo konkrečių, šiuo atveju nuo bendrovės generalinio direktoriaus pareigybės aprašyme išdėstytų funkcijų ir pareigų vykdymo. Tačiau tai jokiu būdu nedraudžia ar neužkerta kelio jam dirbti kito darbo ar užsiimti kita, su kaltinamojo pareigomis nesusijusia veikla ir gauti už tai atitinkamą atlyginimą, todėl kaltinamasis skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad šiuo metu jam atima galimybė dirbti ir užsidirbti elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui bei gydymui.
R. L. nepagrįstai teigia, kad ši baudžiamoji byla teisminga ne apylinkės, o apygardos teismui, nes BK 228 str. 2 d. numatytas nusikaltimas yra sunkus. R. L. inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu BK 228 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtintas nusikaltimas buvo apysunkis – būtent tokio nusikaltimo padarymu jis šioje byloje ir yra kaltinamas. Todėl pagal BPK 224 str. ir 225 str., konkrečiai šios bylos, kurioje R. L. kaltinamas padaręs vieną apysunkį (BK 228 str. 2 d.) ir vieną sunkų, numatytą BPK 225 str. 1 d. išimtyje (BK 182 str. 2 d.), nusikaltimus, yra ne apygardos, o apylinkės teismo kompetencija.
Skirtingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė savo motyvus, pagrindžiančius teismo poziciją dėl tolesnio procesinės prievartos priemonės R. L. taikymo, o tuo pačiu ir paneigiančius kaltinamojo gynėjų argumentus, jų manymu, paneigiančius šios priemonės taikymo reikalingumą. Todėl, skundžiamoje nutartyje atskirai neaptaręs kiekvieno konkretaus gynėjų išsakyto argumento ir nenurodęs išsamesnių to motyvų, apylinkės teismas BPK reikalavimų nepažeidė. Teismas privalo aiškiai motyvuoti savo priimamą sprendimą, gali pasisakyti dėl esminių dalykų, kurie iškeliami sprendžiant vieną ar kitą klausimą, o ne privalomai atsakinėti į visus proceso dalyvių pateikiamų prašymų bei skundų argumentus.
R. L. savo skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, nes teisėja konstatuojamojo pobūdžio sakiniu dar iki nuosprendžio priėmimo išreiškė savo nuomonę, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas. Būtina pažymėti, kad konkretūs teismų sprendimai (pvz. pripažinti ar nepripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų) būna išdėstyti ne aprašomojoje, o rezoliucinėje dalyje. Gi šiuo atveju aprašomojoje skundžiamos nutarties dalyje apylinkės teismas nurodė, kad R. L. kaltinamas padaręs atitinkamas nusikalstamas veikas ir tik po to, kad R. L. padarė šias veikas. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra konstatuota, kad R. L. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat akivaizdu, kad apylinkės teismas R. L. laikė ne kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, o kaltinamu padarius šiuos nusikaltimus. Todėl šiuo konkrečiu atveju ne visai tinkama apylinkės teismo teiginio formuluotė tikrai nereiškia asmens pripažinimo kaltu ir nesudaro sąlygų konstatuoti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą. Nutarties netikslumas, kad jam inkriminuotus nusikaltimus kaltinamasis galimai padarė su dar trimis tos pačios bendrovės darbuotojais, šiuo atveju nėra esminis – galutinį sprendimą dėl kaltinimo R. L. teismas privalės suformuluoti priimdamas nuosprendį.
Tai, kad, kaip skunde teigia R. L., laikinojo nušalinimo nuo pareigų tikslus iš esmės galima pasiekti kitomis procesinio poveikio priemonėmis (kardomosiomis priemonėmis), kurių vykdymo tvarkos jis nepažeidė, savaime nepašalina laikinojo nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindų ir dėl to šios procesinės prievartos priemonės laikyti neproporcinga nėra jokio pagrindo.
Skunde nurodytos kitos aplinkybės (apie tai, kad jo darbas savo pareigose niekaip negali įtakoti teismo ar teisėjos ir paveikti jų nešališkumo, apie jo daromą poveikį ar grėsmę daryti tai kitiems proceso dalyviams, pamastymai apie apylinkės teismo panaudotų teiginių atitiktį teisės aktuose įtvirtintoms sąvokoms ir kt.) yra neesminės ir jos įtakos laikinam nušalinimui nuo pareigų įtakos neturi.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, prokuroras šioje baudžiamojoje byloje pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. L. toliau taikant aptartą procesinę prievartos priemonę, ši byla būtų išnagrinėta greičiau ir nešališkiau, o taip pat būtų užkirsta galimybė kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi pratęsė laikino kaltinamojo nušalinimo nuo jo eitų pareigų terminą, ši nutartis pakankamai išsamiai motyvuota, taikant minėtą priemonę teisės aktų normų reikalavimai esmingai nepažeisti, todėl atvirkščiai nei teigiama skunde, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo nuomonės, su kuria sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 str. 3 d., 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.