Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-11 · Byla Nr. ATP-159-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
ATP-159-185/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-00269-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-159-185/2014
Proceso Nr. 4-08-00269-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu D. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir jam paskirta 150 Lt bauda už tai, kad 2014-01-10, apie 17.30 val., lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, konflikto su K. S. metu išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, stumdė jį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio, D. U. prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 174 str. nutraukti. Nurodo, kad jis yra nepagrįstai nubaustas, kadangi yra nekaltas. K. S. pirmas pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis nežaidžia, ėmė jį smerkti, provokuoti ir šmeižti. Dėl to jis susinervino ir išplūdo K. S. necenzūriniais žodžiais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato laikinai einanti Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas A. I. prašo skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka, teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. U. padarė jam inkriminuotą ATPK 174 str. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 174 str. numatyta atsakomybė tam, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kimba prie žmonių ar atlieka kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Pažymėtina, kad sprendimą apie viešosios tvarkos ir žmonių rimties trikdymą lemia konkrečios bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

Iš D. U. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės neginčija to fakto, jog tarp jo ir K. S. lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įvyko konfliktas, kurio metu jis K. S. išplūdo necenzūriniais žodžiais, tačiau apeliantas mano, kad jis yra nekaltas, nes konfliktą išprovokavo pats K. S.. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ši D. U. nurodyta aplinkybė, t. y. kad konfliktą išprovokavo pats K. S., nėra reikšminga kvalifikuojant jo veiksmus pagal ATPK 174 str., nes iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas padaromas viešoje vietoje, juo pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Tačiau iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 str. dispozicijoje), t. y. jie neturi esminės reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Tai, kad D. U. viešoje vietoje – lažybų punkte, kitų asmenų akivaizdoje, kilusio konflikto su K. S. metu, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais bei jį stumdė, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., įrodo tiek paties D. U. 2014-01-21 paaiškinimas, jo 2014-01-27 pasiaiškinimas (b. l. 6, 10) bei apeliacinis skundas, kuriame, kaip jau minėta, jis iš esmės pripažino atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, t. y. pripažino kilusio konflikto metu necenzūriniais žodžiais išplūdęs K. S., tiek ir kita rašytinė bylos medžiaga - K. S. prašymas Panevėžio miesto PK viršininkui nubausti D. U. (b. l. 4), lažybų punkto darbuotojos S. A. paaiškinimas (b. l. 5), Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK 2014-01-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3), 2014-01-27 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 003144 (b. l. 9-10).

Remdamasis išdėstytais argumentais, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl mano, kad D. U. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėtis ir šių išvadų administracinėn atsakomybėn patraukto D. U. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantui paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo nustatyta jokių D. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, įvertino pažeidėjo asmenybę - neteistas, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už vienarūšius pažeidimus padarytam administraciniam teisės pažeidimui, pažeidėjo turtinę padėtį. Įvertinęs tai, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei atsižvelgęs į kitas pirmiau paminėtas padarytą pažeidimą ir pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai D. U. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą parinko švelnesnę iš sankcijoje numatytų nuobaudų rūšių - baudą, savo dydžiu artimą sankcijoje numatytos nuobaudos minimaliai ribai, t. y. 150 Lt (už nedidelį chuliganizmą sankcijoje numatyta bauda nuo 100 Lt iki 300 Lt). Taigi nagrinėjamu atveju iš esmės buvo įvertintos visos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, apeliantui paskirta nuobauda yra teisinga, jos švelninti pagrindo nėra.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priežasčių, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta, todėl skundžiamas teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus