- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- T-1236-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-3-00004-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- T. J.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-6836 nutarta taikyti nuteistajam T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 6 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. liepos 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo atžvilgiu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau toliau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis dirba, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, esant sunkumams kreipiasi į Resocializacijos skyriaus psichologus siekdamas išsiaiškinti kylančių sunkumų priežastis, siekia asmeninio tobulėimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš turmpalaikių išvykų grįžta laiku. Vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Komisija nutarime pažymi, jog šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
T. J. nuteistas Mančesterio Karūnos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, pripažintas Mančesterio Karūnos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį už tyčinį sužalojimą 10 metų laisvės atėmimo bausme, ši bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta bausme, ir nustatyta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 31 d., pabaiga – 2028 m. sausio 31 d.
Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė teismui pateiktu atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos nutarimo.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, tuo tarpu materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tik nustačius šių dviejų pagrindų egzistavimą, teismas galėtų spręsti ar jau galima nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė ir ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2020 m. gruodžio 31 d., ir kaip jau nurodyta aukščiau, nuo šio vertinimo rizika nekito, nors bausmės atlikimo metu rizikos vertinimas buvo atliktas viso net septynis kartus. Tai, jog minėta rizika nėra koreguojama į teigiamą pusę, atskleidžia, jog vis tik nuteistasis nededa maksimalių pastangų siekiant savo nusikalstamą elgesį koreguoti išskirtinai teigiamos dinamikos link. Tokią išvadą teismas daro ir atsižvelgdamas į nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą (turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (siejamas su elgesiu laisvėje); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (siejama su elgesiu iki bausmės atlikimo); stokoja empatijos), kurie privalo būti koreguojami iš esmės. Minėti kriminogeniniai veiksniai, atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nėra valdomas itin sėkmingai ir reikšmingai, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad T. J. nededa akivaizdžių pastangų eliminuojant problemines sritis iš savo nusikalstamo elgesio. Ir nors, nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai, kurie mažina riziką nuteistajam pakarotinai nusikalsti (patvirtinta gyvenamoji vieta; teigiamas požiūris į darbinę veiklą), tačiau šie veiksniai neatsveria dinaminių kriminogeninių veisknių, todėl nėra laikytini išskirtinai saugančiais nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Be to, nuteistasis neturi profesinės kvalifikacijos, turi nestabilią darbo patirtį, o duomenų apie patvirtintą įsidarbinimo galimybę galimo lygtinio metu nėra. Atsižvelgiant į tai, šis veiksnys neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistasis yra linkęs reintegruotis į visuomenę taip, jog laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis ir nestebimas probleminių sričių eliminavimas.
Komisijos nutarime nurodyta, kad T. J. bausmės atlikimo laikotarpiu dirba, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, esant sunkumams kreipiasi į Resocializacijos skyriaus psichologus siekdamas išsiaiškinti kylančių sunkumų priežastis, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš turmpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Ir nors šie duomenys nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas pažymi, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o jo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet tęsti bausmės atlikimo nuteistasis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimą vietą, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Taip pat, pažymėtina, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas viso tris kartus, tačiau išskirtinis pozityvumas nėra fiksuotas, kadangi paskutinis nuteistojo vardu gautas paskatinimas buvo 2023 m. spalio 10 d., tai yra, po to, kuomet įstaigos administracija teigiamai įvertino nuteistojo elgesį ir vėlesniame bausmės atlikimo laikotarpyje išskirtinai teigiamas nuteistojo elgesys nėra fiksuotas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vis tik nuteistasis dėl savo priešingo teisei elgesio modelių linkęs labiau kaltinti tuo metu vyravusią aplinką ir per didelį alkoholio kiekį. Be to, paskutinė nusikalstama veika buvo atlikta demonstruojant agresyvų / kontroliuojantį elgesį, tokį elgesį nuteistasis demonstruodavo ir ansktesnių nusikaltimų metu. T. J. būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas. Aptarti duomenys atskleidžia, kad vis tik probleminė sritis susijusi su „Mąstymu ir elgesiu“ vis dar yra itin aktuali, kuri reikalauja tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo nuteistajam siekiant savo elgesį keisti iš esmės. Be to, šie duomenys patvirtina, tai, jog nuteistasis nėra linkęs aktyviais ir realiais veiksmais savo elgesį koreguoti taip, jog nekiltų abejonės, kad nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas jam nesant struktūruotoje aplinkoje.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, T. J. neatliktos bausmės dalis (3 metai 6 mėnesiai ir 20 dienų), kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele, o įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. J., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV- 22-6836.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6836 taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.