Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. C. ir I. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad M. L. mirė būdama našle, ji su vyru turėjo du vaikus: M. C. ir I. U.. Pareiškėjos yra mirusiosios įstatyminės paveldėtojos. Pareiškėjų motinai M. L. asmeninės nuosavybės teise priklausė šis turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis pirties, 1/2 dalis tvarto, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. C. nuo 2015 m. iki 2023 m. nuolat rūpinosi motina – ją slaugė, prižiūrėjo ir gydė. Dėl pablogėjusios motinos sveikatos pareiškėja M. C. ją atsivežė gyventi į savo namus. Motinai gyvenant pareiškėjos M. C. namuose, pareiškėja M. C. nuolat lankėsi motinos namuose, juos prižiūrėjo, tvarkė aplinką, rūpinosi sodybos ar kito turto būkle bei iš savo asmeninių lėšų dengė visus komunalinius ir kitus, su turtu susijusius, mokesčius bei išlaidas. Pareiškėja M. C. dėl didelio emocinio ir fizinio krūvio, patiriamo streso bei dažno išsekimo laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. Ši situacija apsunkino galimybes pareiškėjai M. C. laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas, susijusias su paveldėjimu.

3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėja I. U. iki motinos mirties padėjo M. C. rūpintis motina, o po motinos mirties padeda M. C. tvarkyti motinos palikimą, prižiūrėti aplinką, atlikti tam tikrus ūkinius darbus. Pareiškėja I. U. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl ribotų finansinių išteklių ir teisinių žinių. Aplinkybę, kad pareiškėjos faktiniu valdymu priėmė palikimą, patvirtina tai, kad pareiškėjos po motinos mirties ir iki šiol nepertraukiamai rūpinasi motinai M. L. priklausiusiu turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjoms liko visi bendrai įgyti baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika ir visi asmeniniai daiktai. Pareiškėja M. C. 2025 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės 5-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jai buvo išaiškinta, kad yra praleistas įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas palikimui priimti, todėl pareiškėjos turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo.

6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų M. C. ir I. U. tėvai – I. L. (I. L.) ir M. L.. Remiantis pateiktais mirties liudijimais, I. L. mirė (duomenys neskelbtini), M. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. gegužės 29 d. išrašo matyti, kad pareiškėjų motinos M. L. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: i) 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ii) 1/2 dalis pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iii) 1/2 dalis tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės 2025 m. gegužės 9 d. liudijimu, paveldėjimo byla po M. L. mirties nebuvo užvesta. Pagal VĮ Registrų centro Testamentų registro 2025 m. rugsėjo 5 d. išrašą palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų nėra.

10. Pareiškime M. C. nurodė, kad prižiūrėjo palikėjai priklausiusią gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, tvarkė aplinką, iš savo asmeninių lėšų dengė visus komunalinius ir kitus, su turtu susijusius, mokesčius bei išlaidas. I. U. nurodė, kad po motinos M. L. mirties padėjo M. C. tvarkyti motinos palikimą, prižiūrėti aplinką, atlikti ūkio darbus. Pareiškėjos naudojosi visais baldais, namų apyvokos daiktais, buitine technika ir asmeniniais daiktais, likusiais po palikėjos M. L. mirties. Netikėti pareiškėjų rašytiniais paaiškinimais nėra pagrindo, pareiškėjos yra M. L. priklaususio turto bendrasavininkės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. L. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

11. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadai, kad pareiškėjos M. C. ir I. U. rūpinosi turtu, kuris liko po jų motinos M. L. mirties. Kadangi pareiškėjos negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjos M. C. ir I. U. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos M. L. mirties, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustato palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto, kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po motinos M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.