Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, mokosi, neteista, nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. D. administracinio nusižengimo protokolas 2019 m. liepos 9 d. surašytas už tai, kad ji 2019 m. birželio 28 d. apie 12.30 val. prekiavo viešojoje vietoje prie autobusų stoties, esančios Savanorių a. 5, Panevėžyje, uogomis bei daržovėmis neturėdama leidimo prekiauti viešojoje vietoje, tokiais savo veiksmais nesilaikydama Panevėžio miesto tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-32-33 22.1 punkto.

I. D. teismo posėdyje pripažino, kad protokole nurodytą dieną prekiavo Panevėžio centre vaisiais ir daržovėmis, kol atvažiavo policija. Apie tai, kad prekybai reikalingas leidimas, darbdavys nieko nesakė ir pati nežinojo. Policija susitarė, kad baudą sumokės darbdavys, tačiau jis nesumokėjo. Prekiavo prie pat „Camelia“ vaistinės pastato (ant kampo), kuris yra prie IKI parduotuvės, T. J. nurodymu. T. J. sakė, kad yra susitaręs dėl prekybos su pastato savininku, kuris dažnai ten vaikščiodavo ir pakalbindavo ją.

2019 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad važiuojant Panevėžyje Ukmergės gatve prie autobusų stoties pastato, esančio Savanorių a. 5, Panevėžyje, buvo pastebėta, jog yra įrengta prekybos vieta ant staliuko, kurioje 2 merginos (R. R. ir I. D.) prekiavo uogomis ir daržovėmis, kurios pareiškė, kad prekybai reikalingų dokumentų neturi. R. R. telefonu susisiekė su asmeniu, kurio prašymu prekiavo, t. y. su T. J., ir informavo jį apie atliekamą patikrinimą. Jis paaiškino, kad už prekybos vietą yra atsakinga ir mama I. J., kuri atvykusi į prekybos vietą paaiškino, kad leidimas nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. liepos 11 d. vykdyti individualią veiklą buvo išduotas G. L., tačiau ji nuo 2019 m. birželio 20 d. susirgo, todėl iki tol, kol ji pasveiks, prekiauti paprašė merginų, kurios paskambino radę skelbimą apie reikalingas pardavėjas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros skyriaus (toliau – Skyrius) 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte nurodyta, kad Skyrius išduoda leidimus prekiauti ir teikti paslaugas Panevėžio miesto viešosiose vietose vadovaudamasis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtintomis Prekybos ir paslaugų teikimo Panevėžio miesto viešosiose vietose taisyklėmis, kurios netaikomos asmenims, prekiaujantiems nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Skyrius 2019 m. nėra išdavęs leidimo prekybai viešojoje vietoje šalia pastato, esančio Savanorių a. 5, Panevėžyje.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad: 0,4233 ha ploto žemės sklypas, esantis Savanorių a. 5, Panevėžyje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o nuomos sutartis sudaryta su UAB „Panevėžio autobusų parkas“; 0,0315 ha žemės sklypas, esantis Savanorių a. 7, Panevėžyje, nuosavybės teise priklauso A. M. ir UAB „Cestos maistas“.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 16 iki 30 Eur.

Nors 2019 m. liepos 9 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad I. D. savo veiksmais pažeidė Panevėžio miesto tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-32-33 22.1 punktą, pagal kurį pardavėjas ar paslaugų teikėjas, be kita ko, privalo turėti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas, tačiau teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos taisyklės nuo 2016 m. spalio 5 d. nebegalioja, todėl nagrinėjamu atveju aktualios galiojančios Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtintos Prekybos ir paslaugų teikimo Panevėžio miesto viešosiose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 35.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas ar paslaugos teikėjas, be kita ko, privalo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje turėti leidimą. Taigi tiek anksčiau galiojusiose taisyklėse, tiek ir dabar galiojančiose taisyklėse, reglamentuojančiose bendruosius mažmeninės prekybos ir paslaugų teikimo Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos viešosiose vietose reikalavimus, nustatytas reikalavimas turėti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Panevėžio miesto viešojoje vietoje.

Taisyklės yra privalomos Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos viešosiose vietose prekiaujantiems ar paslaugas teikiantiems juridiniams ar fiziniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiems savo veiklą ar turintiems teisę prekiauti ar teikti paslaugas be verslo liudijimo (Taisyklių 2 punktas). Taisyklės netaikomos prekybai ir paslaugų teikimui iš statinių, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir asmenims, prekiaujantiems ir (ar) teikiantiems paslaugas jiems nuosavybės teise priklausančiose ar nuomojamose teritorijose (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad viešoji vieta – savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

Jau minėta, kad I. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji protokole nurodytu laiku prekiavo viešojoje vietoje neturėdama tam leidimo. Byloje nėra ginčo, kad I. D. 2019 m. birželio 28 d. apie 12.30 val. prekiavo uogomis ir daržovėmis Savanorių a., Panevėžyje, ir kad neturėjo tam nustatyta tvarka išduoto leidimo. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar leidimo neturėjimas šiuo atveju yra Taisyklių pažeidimas, kuris užtraukia atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, šioje byloje būtina nustatyti vietą, kurioje I. D. prekiavo (ar tai viešoji vieta, kaip tai suprantama pagal Taisyklių 5 punktą), nes nuo to priklauso, ar Taisyklės yra privalomos, ar jos netaikomos (Taisyklių 2–3 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens teismo posėdyje duotus paaiškinimus, sprendžia, kad 2019 m. liepos 9 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2019 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime ne visai tiksliai nurodyta prekybos vieta, kurioje 2019 m. birželio 28 d. apie 12.30 val. prekiavo I. D.. Kaip nurodė I. D., administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ji prekiavo Panevėžio centre prie pat „Camelia“ vaistinės pastato (ant kampo), kuris yra prie IKI parduotuvės. Tai patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 21). Iš šios fotonuotraukos ir iš www.regia.lt atspausdinto ginčo teritorijos plano (b. l. 20) matyti, kad prekiauta buvo ne prie autobusų stoties pastato, esančio Savanorių a. 5, o prie Savanorių a. 7 esančio pastato, kuriame yra įsikūrusi „Camelia“ vaistinė.

Kadangi tiek fotonuotrauka, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamos I. D. paaiškinimai patvirtina, kad prekybos vieta buvo įsikūrusi prie pat „Camelia“ vaistinės pastato (tarp pastato ir prekybos stalų nėra jokio praėjimo), nėra abejonių, jog prekyba vyko žemės sklype, esančiame Savanorių a. 7, Panevėžyje, kuris, kaip matyti iš www.regia.lt atspausdinto ginčo teritorijos plano, apima ne tik pastatais užstatytą plotą, bet ir plotą prie tos pastato pusės, kurioje buvo prekybos vieta. Byloje nėra įrodymų, kad prekybos vieta būtų peržengusi žemės sklypo, esančio Savanorių a. 7, Panevėžyje, teritorijos ribas ir dalis prekybos vietos būtų įkurta jau gretimame žemės sklype, esančiame Savanorių a. 5, Panevėžyje, nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomame Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 0,0315 ha žemės sklypas, esantis Savanorių a. 7, Panevėžyje, kuriame buvo prekiaujama, nuosavybės teise priklauso A. M. ir UAB „Cestos maistas“ (b. l. 18–19). Taigi tai yra Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esantis privatus žemės sklypas, kuris nelaikytinas viešąja vieta, kaip ji suprantama pagal Taisyklių 5 punktą, nes tai nėra savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija. Beje, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje, T. J., kurio nurodymu I. D. ir prekiavo, sakė, kad yra susitaręs dėl prekybos su pastato savininku, kuris dažnai ten vaikščiodavo ir pakalbindavo ją.

Vadovaudamasis Taisyklių 2–3, 5 punktais ir atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su prekybos vieta, teismas konstatuoja, kad kadangi Taisyklės yra privalomos tik Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos viešosiose vietose prekiaujantiems ar paslaugas teikiantiems juridiniams ar fiziniams asmenims ir jos netaikomos asmenims, prekiaujantiems ir (ar) teikiantiems paslaugas jiems nuosavybės teise priklausančiose ar nuomojamose teritorijose, I. D., prekiavusi privačiame žemės sklype, o ne viešojoje vietoje, negali būti laikoma pažeidusi Taisykles, kurios šiuo atveju dėl nurodytų aplinkybių net netaikytinos. Nesant Taisyklių pažeidimo, nėra ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Esant tokiai situacijai, administracinio nusižengimo teisena I. D. pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalį nutrauktina, jos veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) 1 punktas ir 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 636–637 straipsniais, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalį, jos veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.