Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „UPI kranai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gegužės 18 d. buvo 4 042,57 Eur. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones, siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „UPI kranai“ vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Paskutinę metinę finansinę atskaitomybę atsakovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi už 2016 metų ataskaitinį laikotarpį. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Iš paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui pateikto UAB „UPI kranai“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovė turėjo trumpalaikio turto už 3 921 Eur, ilgalaikio turto neturėjo, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 42 437 Eur, iš jų visi mokėtini per vienerius metus. 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė 2017 metais dirbo nuostolingai – nuostoliai sudarė 39 Eur. Vadovaujantis šia informacija, galima spręsti, kad nurodytu laikotarpiu įmonė jau buvo nemoki. Kadangi atsakovė nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nėra pagrindo manyti, jog jos finansinė padėtis yra pagerėjusi. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad ji tebeturi 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytą turtą. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Nurodytų aplinkybių pagrindu, atsakovei nepateikus duomenų apie turimą turtą ir jo vertę, spręstina, kad atsakovė neturi realaus turto.

Ieškovas pareiškime nurodė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gegužės 18 d. buvo skolinga 4 042,57 Eur. Iš viešų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 9 d. duomenų matyti, kad atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma yra 3 799,75 Eur. Išrašo iš Antstolių informacinės sistemos duomenimis, yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimų iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat UAB „Domus Altera“ (išieškoma suma – 1 034,2 Eur) naudai. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad teismui žinomi atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra nemažesni nei 8 876,52 Eur.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „UPI kranai“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti UAB „UPI kranai“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Ignika“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „UPI kranai“, įmonės kodas 302907145, esančiai Kauno m., Drobės g. 23.

Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Ignika“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA092).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.