- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-61-397/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00594-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-397/2016
2016 m. vasario 9 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistojo D. R. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. įstatyminės atstovės E. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ str., D. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Nukentėjusiojo G. V. civilinis ieškinys dėl 70,09 eurų turtinės žalos ir 289,62 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. birželio 2 d. laikotarpyje nuo 18 val. 00 min. iki 22 val. Alytuje, prie Sveikatingumo tako, ties PC „Jotvingis“, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimus prieš nukentėjusįjį G. V., o būtent D. R. sudavus nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veidą dėl ko šis nugriuvo ant žemės, po to paėmus už rankinės, dėvimos per petį, dirželio ir tempiant žemyn, šaukiant „pasmaugsiu“, nutraukė rankinės dirželį ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam G. V. priklausančią rankinę, kurios vertė 8,69 eurų (30 litų), rankinėje buvusią piniginę, kurios vertė 8,69 eurų (30 litų), pinigus - 8,69 eurų (30 litų), mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 28,96 eurų (100 litų), jame buvusią Sim kortelę, kurios vertė 2,90 eurų (10 litų), tuo padarydamas nukentėjusiajam G. V. 57,93 eurų (200 litų) turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistojo įstatyminė atstovė E. R. savo apeliaciniame skunde prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nuosprendį pakeisti ir nuteistajam D. R. taikyti BK 92 str. – bausmės vykdymą atidėti.
Apeliantė savo skunde nurodė, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nors atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymo metu D. R. buvo nepilnametis, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kad atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, tačiau vadovavosi tik BK 64¹ str.. ir nesilaikė nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, o tuo pačiu LAT formuojamos praktikos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimais.
Apeliantės nuomone, teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgė į ankstesnius nuosprendžius ir tuo sunkino nuteistojo teisinę padėtį, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad visos nusikalstamos veikos, kaip ir ši veika, buvo padarytos iki įsiteisėjant pirmajam apkaltinamajam nuosprendžiui (2015-01-21). Šią aplinkybę teismas turėjo įvertinti ir skirti bausmę atsižvelgdamas ir į BK 55 str. nuostatas, pagal kurias asmeniui pirmą kartą teistam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Jeigu tokia bausmė skiriama nepilnamečiui, turi būti atsižvelgiama ir į BK XI straipsnių nuostatas dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad D. R. dėl savo amžiaus ir nepakankamos socialinės brandos negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų pavojingumo ir pasekmių, neatsižvelgė, kad jis turi sveikatos problemų ir periodiškai privalo vartoti agresiją slopinančius vaistus. Apeliantė savo skunde taip pat nurodė, kad šiuo metu D. R. dėl padarytų veiksmų labai gailisi, nori atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių draugų, nori mokytis ir įgyti specialybę, o reali laisvės atėmimo bausmė šiuo metu jo elgsenai ir požiūriui teigiamos įtakos nepadarys.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo įstatyminės atstovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Alytaus apylinkės teismas pagrįstai D. R. pripažino kaltu ir jo padarytai nusikalstamai veikai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistojo atstovė neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo taikyti BK 92 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą.
BK 92 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Skundžiamas Alytaus rajono miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę būtina itin atidžiai įvertinti tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokio būtinumo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinės nutartysNr. 2A-7-6/2013, Nr. 2K-324/2013).
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad D. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas nuosprendyje taip pat konstatavo, kad D. R. teisiamas ne pirmą kartą ir su šia nustatyta aplinkybe aukštesnysis teismas sutinka tik iš dalies.
Kaip matyti iš bylos duomenų, D. R. atžvilgiu šis priimtas nuosprendis yra septintas, didžiojoje dalyje nuosprendžių nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje D. R. buvo kaltinamas už veiką padarytą dar iki pirmojo nuosprendžio (2015-01-27) priėmimo, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu jis nei vieno teistumo neturėjo ir nuosprendžiai dėl kitų nusikalstamų veikų buvo priimti žymiai vėliau, todėl teismas D. R. galėjo ir turėjo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Priimtų teismo nuosprendžių skaičius dar nerodo šio asmens pavojingumo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu D. R. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už nusikalstamos veikos 2014 m. liepos 22 d. padarymą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už nusikalstamos veikos 2014 m. gegužės 21 d. padarymą, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. už nusikalstamos veikos padarymą 2014 m. liepos 15 d., Alytaus apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už nusikalstamos veikos 2014 m. balandžio 14 d. padarymą, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu už veiką, padarytą 2014 m. birželio 29 d. Kaip matyti, šias nusikalstamas veikas D. R. padarė per gana trumpą laiko tarpą, todėl galėjo būti nuteistas vienoje byloje, dirbtinai nedidinant teistumų skaičiaus.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis D. R. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, būdamas socialiai nebrandus, nesugebantis vertinti ne tik padarytų nusikalstamų veikų, bet ir jų pasekmių. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. R. šeimoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtinos jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, tačiau dėl netinkamo elgesio jis vis tiek buvo patalpintas į vaikų socializacijso centrą. Tai rodo, jog nuteistajam reikalinga labiau specializuota pagalba.
Įvertinus tai, kad D. R. gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savanoriškai atlygino žalą, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas bei už vėliau padarytas nusikalstams veikas nuosprendžiais jam buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės taikant jų vykdymo atidėjimą, pirmosios instancijos teismas be pagrindo šioje byloje nesvarstė galimybės taikyti D. R. BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
BK 92 straipsnyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. D. R. byloje nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu 1 metams. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus D. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, akivaizdu, jog yra pakankamas pagrindas šioje byloje nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 92 str. nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir D. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas.
Atidėjus bausmės vykdymą nepilnamečiui, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 straipsnio 2 dalis). Įvertinus bylos duomenis, D. R. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas, įpareigojant D. R. būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., mokytis ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsniu, 87 straipsniu, D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., mokytis ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.