Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-08 · Administracinė byla Nr. I-2697-968/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
I-2697-968/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00043-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2697-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01298-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismas 2018-05-17 nutartimi (b. l. 18) priėmė pareiškėjos skundą (b. l. 1–2), kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018-03-20 sprendimą Nr. (23.31-08)483-30034 Išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto (toliau – 2018-03-20 sprendimas).

Šalies argumentai

2. Pareiškėja nurodo, kad VMI jos atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą išieškoti iš pareiškėjos turto į biudžetą nesumokėtos 16 Eur baudos už administracinį nusižengimą (toliau – ir bauda) dalį. VMI 2017-12-21 pranešime apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą pareiškėjai nurodė iki 2018-02-02 sumokėti 75 Eur baudą į vieną iš VMI atsiskaitomųjų sąskaitų, įmokos kodas 1001. Pareiškėja mokestinę prievolę įvykdė – 30 Eur sumokėjo 2017-12-15, likusius 45 Eur sumokėjo 2018-02-02, banko pavedimuose nurodė įmokos kodą 1001. Tačiau VMI nepagrįstai iš 2018-02-02 sumokėtos 45 Eur sumos 16 Eur užskaitė į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nepriemoką. Ši nepriemoka susidarė 2017-05-02, vėliau ją pareiškėja apmokėjo. Pareiškėjos teigimu, VMI nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 106 straipsniu, pagal kurį mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmeninės sąskaitos. VMI nesinaudojo minėta teise ir nesikreipė į kredito įstaigą dėl 16 Eur GPM nepriemokos nurašymo. Pareiškėja įsitikinusi, kad pirmiausia nesikreipus į kredito įstaigą, VMI neturėjo teisės mokestinės nepriemokos išieškoti iš turto. Pareiškėja baudą sumokėjo laiku, VMI be teisinio pagrindo šios baudos dalį (16 Eur) įskaitė kaip GPM nepriemoką kitu įmokos kodu 1441, tačiau GPM nepriemoka turėjo būti priverstinai išieškoma pirmiausiai kreipiantis į kredito įstaigą, o tik po to pradėti išieškojimą iš turto. Dėl išvardintų priežasčių 2018-03-20 sprendimas pripažintinas neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime (b. l. 21–23) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog ji laiku sumokėjo baudą, o VMI nepagrįstai jos dalį įskaitė GPM nepriemokai padengti. Į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėtų mokesčių ir kitų įmokų permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) be mokesčių mokėtojo prašymo tvarką reglamentuoja VMI viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (toliau – Įskaitymo taisyklės). Šių taisyklių 47.1 papunktyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčio ar baudų už administracinius nusižengimus sumos ir (arba) susidaręs mokesčio skirtumas įskaitomas (grąžinamas) Įskaitymo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. pirmiausiai padengiamos mokesčių mokestinės ir baudų už administracinius nusižengimus, nuo 2015-07-01 mokamų vienu įmokos kodu, nepriemokos bei VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių, mokamų atskirais įmokų kodais, mokėjimo prievolių nepriemokos. VMI iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) 2017-12-21 gavo pranešimą, kad pareiškėjai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Panevėžio AVPK) 2017-12-21 nutarimu Nr. 50ANN-136476189-17 (toliau – Nutarimas) skirta 75 Eur administracinio nusižengimo bauda (nusižengimo identifikacinis kodas ROIK Nr. 17075245757), kurios sumokėjimo terminas sueis 2018-02-02. VMI turimais duomenimis, pareiškėja 2017-12-15 pervedė VMI 30 Eur (įmokos kodas 1001), o Nutarimą 2018-01-03 apskundė. Kadangi Nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, pati pareiškėja mokėjimo pavedime nenurodė, kad šis mokėjimas yra skirtas minėtai administracinei baudai padengti, taip pat nenurodė pažeidimo identifikacinio kodo ROIK numerio, todėl VMI, vadovaudamasi Įskaitymo taisyklių 47.1 punktu, pagrįstai dalį įmokos įskaitė turėtai GPM nepriemokai padengti. Pareiškėja 2018-02-02 sumokėjo 45 Eur (įmokos kodas 1001). Ši įmoka įskaityta Panevėžio AVPK 2017-12-21 Nutarimu skirtai baudai padengti. Pareiškėja skundą dėl Nutarimo atsiėmė 2018-03-02, kadangi dalis 2017-12-15 įmokos buvo įskaityta GPM įmokai padengti, 2018-03-06 pareiškėjos nesumokėta bauda buvo 16 Eur. VMI apie šią skolą pareiškėją informavo per VMI internetinės svetainės portalą Mano VMI. Pareiškėjai nesumokėjus paskirtos baudos, VMI pagrįstai priėmė 2018-03-20 sprendimą. Pareiškėjos teiginiai, kad VMI privalėjo skolos išieškojimą pirmiausia vykdyti iš kredito įstaigos, o tik neišieškojus kreiptis dėl išieškojimo iš turto, nepagrįsti, nes MAĮ ir VMI viršininko 2011-04-30 įsakymu Nr. V-226 patvirtintos Nepriemokų išieškojimo taisyklių nuostatos numato, kad baudų už administracinius nusižengimus išieškojimą gali vykdyti tik antstoliai. Pareiškėja 2018-03-28 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo 16 Eur, todėl šioje administracinėje byloje skundžiamas sprendimas yra panaikintas VMI 2018-03-29 sprendimu Nr. (23.31-08) 483-33160 (toliau – 2018-03-29 sprendimas) ir naikinti pareiškėjos skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje ginčas kilo dėl 2018-03-20 sprendimo, kuriuo VMI nusprendė išieškoti iš pareiškėjos turto 16 Eur baudos dalį už administracinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – Liteko) duomenimis, nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

5.1. VMI pateiktais duomenimis, dėl kurių ginčo nėra, pareiškėja 2017-12-15 turėjo 16 Eur dydžio GPM nepriemoką (b. l. 28). Pareiškėja 2017-12-15 VMI pervedė 30 Eur (įmokos kodas 1001) (b. l. 5), iš kurių 16 Eur buvo pervesta GPM nepriemokai padengti (b. l. 28). VMI 2017-12-21 suformavo ir į Mano VMI portalą pareiškėjai įkėlė 2017-12-21 pranešimą, kuriuo informavo, kad Panevėžio AVPK 2017-12-21 Nutarimu skyrė 75 Eur baudą už administracinį nusižengimą (nusižengimo identifikacinis kodas ROIK 17075245757), kurios sumokėjimo terminas sueis 2018-02-02; šiame pranešime nurodė, kad be kitų duomenų mokant baudą už administracinį nusižengimą reikia nurodyti unikalų mokėjimo kodą – nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17075245757) (b. l. 3–4). Pareiškėja 2018-02-02 VMI pervedė 45 Eur (įmokos kodas 1001) (b. l. 5).

5.2. Patikrinusi ANR duomenis, VMI nustatė, kad pareiškėja Nutarimą 2018-01-03 apskundė Panevėžio apylinkės teismui (toliau – PAT), kuris 2018-03-02 nutartimi konstatavo, kad pareiškėja pageidauja atsiimti pateiktą skundą (b. l. 26). Remiantis Liteko duomenimis nustatyta, kad PAT 2018-03-02 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-39-978/2018 (teisminio proceso Nr. 4-08-3-00043-2018-3) (toliau – PAT 2018-03-02 nutartis) pareiškėjos skundas dėl Nutarimo (ROIK 17075245757) paliktas nenagrinėtu, nes teismo posėdžio metu pareiškėja, sumokėjusi 75 Eurų baudą, išreiškė prašymą atsiimti skundą; ši nutartis įsiteisėjo 2018-03-23.

5.3. VMI 2018-03-06 suformavo ir į Mano VMI portalą pareiškėjai įkėlė 2018-03-06 pranešimą, kuriuo informavo, kad pareiškėja nesumokėjusi 16 Eur Nutarimu paskirtos baudos, kurios mokėjimo terminas baigėsi 2018-02-02, nurodė, kad nesumokėjus baudų už administracinius nusižengimus, išieškojimas bus perduotas antstoliui vykdyti (b. l. 29–30). VMI priėmė skundžiamą 2018-03-20 sprendimą, kuriuo nusprendė iš pareiškėjos turto išieškoti laiku nesumokėtos baudos už administracinį nusižengimą 16 Eur sumą, nurodė, kaip sumokėti baudą ir sprendimo apskundimo tvarką (b. l. 24–25). Pareiškėja 2018-03-28 sumokėjo VMI 16 Eur (įmokos kodas 1001) (b. l. 31). VMI 2018-03-29 sprendimu pripažino netekusiu galios 2018-03-20 sprendimą (b. l. 32).

6. Pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu, nepagrįstu ir panaikinti 2018-03-20 sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti laiku nesumokėtos baudos dalį (16 Eur) iš jos turto. Ji teigia, kad Nutarimu paskirtą baudą sumokėjo laiku, o mokesčių administratorius nepagrįstai dalį jos VMI pervestų lėšų įskaitė kaip GPM nepriemoką. Pareiškėjos nuomone, prieš priimdama 2018-03-20 sprendimą, VMI privalėjo kreiptis į kredito įstaigą su nurodymu nurašyti iš pareiškėjos sąskaitos trūkstamas lėšas.

7. Mokesčio sumokėjimo tvarką, mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo pagrindines taisykles reglamentuoja MAĮ, kurio 83 straipsnyje nurodyta, kad mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos sumokamos per kredito įstaigą arba kitą mokėjimo paslaugų teikėją (1 dalis); mokestis ir su juo susijusios sumos laikomos sumokėtais, kai kredito įstaiga arba kitas mokėjimo paslaugų teikėjas įskaito į mokesčių administratoriaus sąskaitą atitinkamą mokesčių mokėtojo inicijuotą mokėjimo operacijos sumą Mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka (2 dalis). Pagal MAĮ 84 straipsnį, mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Ši tvarka detalizuojama Įskaitymo taisyklėse, kurių 47 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčio ar baudų už AN sumos ir (arba) susidaręs mokesčio skirtumas įskaitomas (grąžinamas) Įskaitymo taisyklėse nustatyta tvarka – padengiamos mokesčių mokestinės ir baudų už AN (nuo 2015-07-01), mokamų vienu įmokos kodu, nepriemokos bei VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių, mokamų atskirais įmokų kodais, mokėjimo prievolių nepriemokos.

8. Pareiškėja teigia, kad VMI nepagrįstai dalį pareiškėjos VMI pervestų lėšų (t. y. 16 Eur) įskaitė kaip GPM nepriemoką. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog VMI 16 Eur kaip GPM nepriemoką užskaitė iš pareiškėjos 2018-02-02 sumokėtos 45 Eur sumos. Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI 16 Eur kaip GPM nepriemoką užskaitė dalį iš pareiškėjos 2017-12-15 VMI pervestos 30 Eur sumos; tuo metu (t. y. 2017-12-15) Nutarimas dar nebuvo priimtas, ANR nebuvo aktualių duomenų apie pareiškėjai paskirtą baudą. Vadinasi, VMI, kuriai teisės aktais paskirta įskaityti mokesčių mokėtojų pervestas mokesčių administratoriui lėšas, turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą dalį pareiškėjos 2017-12-15 VMI pervestų lėšų įskaityti egzistuojančiai jos mokestinei prievolei (šiuo atveju – GPM nepriemokai) padengti. Esant tokiai faktinei situacijai, aplinkybė, kad įmokos, kuria sumokama administracinio nusižengimo bauda, kodas skiriasi nuo GPM įmokos kodo, neturi teisinės reikšmės.

9. Taip pat nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad nagrinėjamu atveju VMI neturėjo teisės priimti skundžiamą sprendimą. Šiame kontekste paminėtina, kad mokestinių nepriemokų, taip pat ir baudų už administracinius nusižengimus priverstinio išieškojimo pagrindai įtvirtinti MAĮ 105 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-11-25) 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad nutarimus skirti baudą vykdo VMI, antstoliai šiame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (1 dalis); šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bylos ir Liteko duomenys patvirtina, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda priimtas 2017-12-21, o PAT 2018-03-02 nutartimi (ši nutartis įsiteisėjo 2018-03-23) pareiškėjos skundą dėl Nutarimo paliko nenagrinėtą, t. y. dėl pareiškėjos skundo iš esmės neišnagrinėjo. Vadinasi, VMI teisėtai ir pagrįstai 2018-03-06 pranešimu (b. l. 29–30) pareiškėją informavo apie tai, kad ji yra nesumokėjusi 16 Eur Nutarimu paskirtos baudos, ir kad baudos mokėjimo terminas baigėsi 2018-02-02, taip pat, pareiškėjai nereaguojant į 2018-03-06 pranešimą, VMI teisėtai ir pagrįstai skundžiamu 2018-03-20 sprendimu nusprendė iš pareiškėjos turto išieškoti laiku nesumokėtos baudos už administracinį nusižengimą 16 Eur sumą.

10. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjos teiginį, kad VMI privalėjo kreiptis į kredito įstaigą su nurodymu nurašyti iš pareiškėjos sąskaitos trūkstamas lėšas, o ne iš karto priimti 2018-03-20 sprendimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai įtvirtinti MAĮ 106 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai ir, be kita ko, nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) (1 punktas); priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto (šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka) (4 punktas). Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju VMI 2018-03-20 sprendimu, VMI pasirikdama 16 Eur mokestinę nepriemoką išieškoti iš pareiškėjos turto, o ne duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti šią mokestinės nepriemokos sumą iš jos sąskaitos, elgėsi neteisėtai ar nepagrįstai. Juo labiau, kad skundžiamame 2018-03-20 sprendime nėra nurodyta iš kokio pareiškėjos turto turi būti vykdomas išieškojimas, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad, skirtingai, nei teigia pareiškėja, vykdydamas skundžiamą 2018-03-20 sprendimą (jei jis būtų vykdomas), antstolis nebūtų išieškojimo nukreipęs pirmiausiai į kredito įstaigose esančias pareiškėjos lėšas (jei tokių būtų).

11. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad, kaip nustatyta, pareiškėja 2018-03-28 sumokėjo VMI 16 Eur (įmokos kodas 1001), o VMI, atsižvelgusi į šią faktinę aplinkybę, 2018-03-29 sprendimu (b. l. 31–32) skundžiamą 2018-03-20 sprendimą pripažino netekusiu galios. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra išnykęs ginčo dalykas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas netenkintinas. Netenkinus skundo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėja ir atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, susijusių su mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmų atlikimo tvarka, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė