- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- I-764-243/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00379-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- K.P.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Aivaras Surblys
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjui K.P., pareiškėjo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Vadimui Uporovui (Vadim Uporov), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K.P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2013-04-02 nutarimo Nr. 30-6-IL-70 dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo ir 2013-04-03 oficialaus perspėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K.P. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-04-02 nutarimą Nr. 30-6-IL-70, kuriuo nutarta jam taikyti prevencinio poveikio priemonę oficialų perspėjimą ir 2013-04-03 pareikštą oficialų perspėjimą. Skundo reikalavimą grindžia tuo, kad nutarimas ir oficialus perėjimas pareikštas be pagrindo, nes jis neatliko jokių veiksmų, kurie varžytų kitų žmonių teises ir laisves. Pareiškėjo teigimu, tokia prevencine priemone nepagrįstai suvaržytos jo teisės ir tai jį žemina. Nurodo, kad iki 2012 m. vasario mėnesio gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje, kad 2012 m. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir kt. straipsnius ir jam buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri 2013-03-26 nutarimu pakeista į 10 000 Lt užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, o ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Pažymi, kad 2011 m. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro licencijavimo skyrius išdavė jam leidimą koviniam ginklui laikyti. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad jis nėra susijęs su organizuotomis grupuotėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, nes priešingu atveju leidimas jam nebūtų išduotas. Nurodo, kad turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir legalų pragyvenimo šaltinį, todėl jo gyvenimo būdas ir veiksmai nevaržo kitų žmonių laisvių ir teisių bei nesudaro sąlygų atsirasti ir plėtotis nusikalstamumo socialinėms, ekonominėms prielaidoms. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimo nuostatomis ir teigia, kad šiuo atveju nesilaikyta Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindų taip pat reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimo nuostatomis. Akcentuoja, kad skundžiamas aktas pagrįstas tik valstybės paslaptį sudarančia informacija, kuri jam nežinoma, o neįslaptintų įrodymų, patvirtinančių Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatytų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą teisėtam ginčo prevencinės priemonės taikymui jam, nėra (b.l. 5-8).
Pareiškėjas ir jos atstovas skundą prašo tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjo manymu, jam pareikštas oficialus perspėjimas tik dėl to, kad baudžiamojoje byloje pareikšti įtarimai dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui baudžiamojoje byloje pareikšti įtarimai ne kaip veikusiam organizuotoje grupėje ir net ne bendrininkų grupėje ir kad tyrimas nebaigtas. Pareiškėjo atstovo teigimu, taikytų kardomųjų priemonių pakanka prevenciniams tikslams pasiekti. Pabrėžia, kad pareiškėjui 2011-08-26 išduotas leidimas dviems koviniams ginklams laikyti, todėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo požiūriu jis laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 23-25). Nurodo, kad 2013-04-03 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, vykdydamas 2013-04-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintą nutarimą Nr. 30-6-IL-70 pareikšti oficialų perspėjimą pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, taikė K.P. prevencinę poveikio priemonę -oficialų perspėjimą. Ši prevencinio poveikio priemonė pritaikyta išanalizavus įstatymų nustatyta tvarka gautus ir turėtus duomenis, kad K.P. gali palaikyti ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir jų nariais, gali asmeniškai ir (ar) šių grupių sudėtyje daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus, nuo ko gali nukentėti valstybės interesai, visuomenės nariai bei gali būti pažeistos jų teisės ir laisvės. Pažymi, kad paskyrus prevencinę priemonę asmuo nėra pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jo teisės ar laisvės nėra suvaržomos. Prevencine priemone siekiama pareiškėjui neleisti daryti pavojingiausių teisės pažeidimų, garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką. Nurodo, kad atsakovo įslaptinta apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, kuri sudaro tarnybos paslaptį ir nebus išslaptinta, tačiau bu pateikta teismui susipažinti.
Atsakovo atstovas prašo skundą atmesti tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti atsiliepime. Pateikė teismui įslaptintą informaciją, kurios pagrindu priimti ginčijamas nutarimas ir oficialus perspėjimas. Nurodo, kad pareiškėjui pareikšti įtarimai ir dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo, ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo pareikšti 11 asmenų, 4 pareikšti įtarimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Teigia, kad ginklai iš pareiškėjo paimti dėl to, kad jis įtariamas nusikaltimų padarymu, o ne dėl prevencinės priemonės taikymo. Pabrėžia, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Nurodo, kad BPK reglamentuotų kardomųjų priemonių ir ONUĮ reglamentuoto oficialaus perspėjimo skyrimo pagrindai ir tikslai skirtingi, todėl nepagrįstais laiko pareiškėjo atstovo argumentus dėl kardomųjų priemonių pakankamumo. Pažymi, kad pareiškėjui inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis - narkotikų laikymas, platinimas - pardavinėjimas lombarduose, nepilnamečiams asmenims rodo jo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-04-02 nutarimo Nr. 30-6-IL-70, kuriuo nutarta pareiškėjui K.P. taikyti prevencinio poveikio priemonę oficialų perspėjimą, ir 2013-04-03 pareiškėjui pareikšto oficialų perspėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinu nutarimu Nr. 30-6-IL-70, įvertinus įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie K.P. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, pareiškėjui nutarta taikyti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau - ONUĮ) 3 straipsnio 1 punkte numatytą prevencinio poveikio priemonę oficialų perspėjimą (b.l. 17). Vykdydamas šį nutarimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, nurodydamas, kad K.P. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, vadovaudamasis ONUĮ 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė jam oficialų perspėjimą, nes jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui (b.l. 20). Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad, jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 10).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, nustatantis organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal ONUĮ 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis (5 str.). Įstatymas oficialaus perspėjimo taikymą sieja su ONUĮ 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (4 str.). ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (Operatyvinės veiklos įstatymu), tokios informacijos turinys nėra viešas. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie operatyvinės veiklos veiksmų metu gautą informaciją bei jos pagrindu parengtą analitinę informaciją. Pagal teisinio reguliavimo nuostatas asmeniui, kuriam pateikiamas oficialus perspėjimas, ONUĮ 4 straipsnyje išvardyti duomenys negali ir neturi būti pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija gali būti gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad oficialiai perspėtas asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-803/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1338/2008, 2011 m. rusėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2671/2011 ir kt.). ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės normoje pavartota sąvoka „paprastai“ rodo, kad galimi atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t.y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog teismas sprendžia, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Pareiškėjo skundo priėmimo metu teismas 2013-06-03 nutartimi pasiūlė atsakovui esant galimybei išslaptinti įrodymus, kurių pagrindu priimtas ginčijamas nutarimas, o jeigu įrodymai nebus išslaptinti, įpareigojo atsakovą juos pateikti teismui susipažinti (b.l. 3). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui susipažinti įslaptintus faktinius duomenis, sudarančius tarnybos paslaptį, iš kurių matyti, kad oficialus perspėjimas pareiškėjui K.P. grindžiamas žvalgybos metu surinktais duomenimis apie jo ryšius su organizuota nusikalstama grupuote, bendravimą su šios grupuotės nariais. Iš įtariamų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad 2012-02-13 Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00058-12, kurioje K.P. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) (sunkus nusikaltimas - neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti), BK 253 straipsnio 1 dalyje (apysunkis nusikaltimas- neturėjimas leidimo gaminti, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti ar realizuoti šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.“), BK 259 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai) (baudžiamasis nusižengimas- neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), BK 261 straipsnyje (labai sunkus nusikaltimas-platinimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų nepilnamečiams.“) (b.l. 26-28). Baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00058-12 pareiškėjui 2013-05-28 pranešimu apie įtarimą pareikšti mažesnės apimties įtarimai padarius nusikalstamas veikas, tačiau įtarimų apimtys gali keistis, nes ikiteisminis tyrimas nebaigtas (b.l. 29-30).
Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog atsakovas nesilaikė ONUĮ 4 straipsnyje įtvirtintų prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad atsižvelgiant į ONUĮ 5 straipsnio nuostatas, teismų praktiką dėl informacijos slaptumo ir minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-162/2010). Nagrinėjamu atveju viešų duomenų pakanka išvadai, jog pareiškėjui inkriminuotos nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos jam veikiant organizuotose nusikalstamuose santykiuose su kitais asmenimis. Nusikalstomos veikos, susijusios su narkotinių medžiagų įsigijimu ir platinimu, objektyviai neįmanomos be tamprių ir patikimų ryšių su trečiasis asmenimis, kurie narkotines medžiagas įsiveža iš užsienio, ar gamina Lietuvoje patys, perduoda platinimui ir pan. Pareiškėjas šiuo metu nėra suimtas, todėl turi galimybę toliau bendrauti nusikalstama grupe, jos nariais, galimai vykdančiais sunkius (labai sunkius nusikaltimus). Pripažįstami pagrįstais atsakovo argumentai, jog BPK reglamentuotų kardomųjų priemonių ir ONUĮ reglamentuoto oficialaus perspėjimo skyrimo pagrindai ir tikslai skirtingi, todėl nepagrįstais laikomi pareiškėjo argumentai dėl kardomųjų priemonių pakankamumo. Oficialiu perspėjimu pareiškėjo teisių ar laisvių nesiekiama suvaržyti, o tik įspėti jį nedaryti teisės pažeidimų. Aplinkybė, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas ginklams laikyti (nešiotis), nustačius, kad jam pareikšti įtarimai dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindas jį laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Ginklai iš pareiškėjo paimti ne dėl jam pareikšto oficialaus perspėjimo, o dėl to, kad jam pareikšti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu, todėl jis įstatymų taikymo požiūriu nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teismas nenustatė aplinkybių, jog ginčijamu nutarimu bei jo pagrindu priimtu oficialiu perspėjimu, nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, taip pat nenustatyta, jog buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją (viešojo intereso) ir pareiškėjo teisių apsaugos. Prevencinė poveikio priemonė pareiškėjui paskirta, vadovaujantis ONUĮ reikalavimais, jos paskyrimo procedūra nepažeista. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad skundžiamas nutarimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus keliamus individualių administracinių aktų turiniui, yra teisėtas ir pagrįstas, o šio nutarimo pagrindu pareiškėjui skirta prevencinio poveikio priemonė oficialus perspėjimas pritaikyta esant ONUĮ 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,
nusprendė:
atmesti pareiškėjo K.P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-04-02 nutarimo Nr. 30-6-IL-70, kuriuo taikyta prevencinio poveikio priemonė oficialus perspėjimas, ir 2013-04-03 oficialaus perspėjimo panaikinimo,
netenkinti pareiškėjo K.P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.