- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-5-383-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-2-00028-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- T. K.
- Advokatai
- Laimontas Gasiūnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Elenai Skruodenienei, Vidai Butiškienei, Vitai Naureckienei, Vilmai Marčiukaitytei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, gynėjui advokatui Laimontui Gasiūnui, nuteistajam T. K., ekspertams Sauliui Juchnevičiui, Linai Lazarenko, Martin Možeiko, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1d., BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 8450 litų bauda; priteista iš T. K. 2158,81 Lt (du tūkstančiai šimtas penkiasdešimt aštuoni litus 80 ct) Lietuvos teismo ekspertizės centrui bei 300 (trys šimtai) litų Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
T. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 metų vasario 6 d. prašyme UADB „Ergo Lietuva" nurodė draudimo išmoką už 2009 metų vasario 5 d. eismo įvykio metu apgadintą (duomenys neskelbtini) markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į AB banke „Swedbankas" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiame prašyme nenurodydamas, kad šalia automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės viduriniojo statramsčio esantys priekinių ir užpakalinių durų bei slenksčių sugadinimai, o taip pat apatinėse užpakalinių durų bei užpakalinio rato arkos dalyse 35-50 cm aukštyje esančios deformacijos bei bagažinės dangčio įlenkimas buvo padaryti prieš 2009 metų vasario 5 d. automobiliui Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkiant į automobilio (duomenys neskelbtini) dešinįjį šoną, taip apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, UADB „Ergo Lietuva" priklausantį turtą- 8850 litų.
Nuteistasis T. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir nepagrįstai padarė išvadą, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2009-05-04 dienos specialisto išvada Nr. ES-15-09, 2009-11-26 dienos specialisto išvada Nr. 11-2461(09) ir 2010-01-18 dienos ekspertizės išvada. Teismo išvada dėl padaryto nusikaltimo yra nepagrįsta. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių įrodymų pakankamumą išvadoms pagrįsti, yra prieštaravimų tarp įrodymų, kuriais vadovaujantis daroma išvada, nebuvimas. Nagrinėjamoje byloje teismui buvo nurodyti argumentai patvirtinantys, kad 2009-02-05 dieną buvo įvykusi autoavarija ir šios avarijos metu (duomenys neskelbtini) automobiliui buvo padaryti pažeidimai, kuriuos atlyginti prašė nuteistasis. Teismui buvo išaiškinta kokiu būdu yra suderinami esminiai (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser automobilio tarpusavio sugadinimai. Pirma, automobiliui Toyota Land Cruiser priekinės apsaugos dešine puse atsitrenkus į (duomenys neskelbtini) automobilio užpakalines dešines dureles, susidarė šių durelių deformacija betarpiško kontakto vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, ypač žemutinėje durelių dalyje, tai durelių apačia nuo šio poveikio irgi deformavosi. Tuo pačiu poveikiu galima paaiškinti ir (duomenys neskelbtini) užpakalinio dešiniojo sparno priekinės dalies deformaciją, kuri irgi galėjo susidaryti ne dėl tiesioginio poveikio nuo Toyota Land Cruiser priekinės apsaugos dešiniojo apatinio krašto, bet dėl kėbulo deformacijos šioje vietoje. Antra, automobiliui Toyota Land Cruiser priekinės apsaugos horizontaliu skersiniu atsitrenkus į (duomenys neskelbtini) užpakalines dešines dureles ir užpakalinį dešinį sparną, susidarė ant šių detalių ryškus horizontalus cilindro formos segmento įlinkimas. Trečia, (duomenys neskelbtini) priekinių dešinių durelių užpakalinio kampo deformacija galėjo susidaryti, kai po pirminio smūgio atbloškiamas automobilio (duomenys neskelbtini) galas sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir šio sukimosi metu galėjo „užkabinti" už Toyota Land Cruiser priekinio dešiniojo kampo. Ketvirta, taip pat buvo atkreiptas teismo dėmesys, kad 2009-11-26 dienos specialisto išvadoje Nr. 11-2461(09) nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinių durelių ir užpakalinio sparno esminės deformacijos susidarė automobilio Toyota Land Cruiser priekiui kontaktuojant su šiomis (duomenys neskelbtini) kėbulo detalėmis. Tačiau šioje išvadoje kartu minima, kad užpakalinių dešinių durelių ir užpakalinio dešiniojo sparno deformacijos apatinėje dalyje negalėjo susidaryti dėl tokio buvusio kontakto. Taigi nurodyti argumentai visų pirma patvirtina, kad 2009-02-05 dieną buvo įvykusi autoavarija, kurioje dalyvavo minėti automobiliai. Autoavarijos faktą taip pat patvirtina ir 2009-11-26 dienos specialisto išvada Nr. 11-2461(09). Tuo tarpu pagal 2009-05-04 dienos specialisto išvadą Nr. ES-15-09 nurodyti automobiliai nebuvo susidūrę. Dėl to vien ši aplinkybė patvirtina prieštaravimų tarp įrodymų, kuriais vadovavosi teismas, buvimą. Be to, minėti argumentai patvirtina ir tai, kad autoavarijos metu (duomenys neskelbtini) buvo padaryti pažeidimai, kuriuos prašė atlyginti nuteistasis išskyrus automobilio veidrodėlio, priekinio bamperio krašto, bagažinės dangčio ir dešinės pusės durelių priekyje esančius sugadinimus. Šie sugadinimai buvo padaryti iki susidūrimo su automobiliu Toyota Land Cruiser ir nuteistasis per klaidą nurodė, kad tokie sugadinimai buvo padaryti 2009-02-05 dieną įvykusios autoavarijos metu. Pirmosios instancijos teismas nevertino minėtų argumentų (duomenys neskelbtini) padarytų pažeidimų aspektu, o tik apsiribojo specialistų išvadomis, kurios, kaip minėta, yra prieštaringos. Tuo tarpu baudžiamajame procese faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Šiuo atveju esant prieštaravimams negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad faktas dėl nusikaltimo padarymo yra akivaizdus. Teismas, siekdamas pašalinti minėtus prieštaravimus, turėjo vertinti visus byloje esančius įrodymus, tai yra tiek nuteistojo paaiškinimus dėl susidariusių (duomenys neskelbtini) pažeidimų, tiek liudytojų J. D. ir N. J. parodymus. Tuo tarpu teismas, ignoravęs pateiktus paaiškinimus, kokiu būdu susidarė automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimai 2009-02-05 autoįvykio metu bei liudytojų parodymus ir vadovaudamasis prieštaringomis specialistų išvadomis, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė klaidingą sprendimą, kad buvo padarytas nusikaltimas. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas tenkintinas.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis BPK 329 str. 1d. 1 p. pagrindu.
T. K. išteisintinas iš kaltinimo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009 metų vasario 6 d. prašyme UADB „Ergo Lietuva" nurodė draudimo išmoką už 2009 metų vasario 5 d. eismo įvykio metu apgadintą (duomenys neskelbtini) markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į AB banke „Swedbankas" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiame prašyme nenurodydamas, kad šalia automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės viduriniojo statramsčio esantys priekinių ir užpakalinių durų bei slenksčių sugadinimai, o taip pat apatinėse užpakalinių durų bei užpakalinio rato arkos dalyse 35-50 cm aukštyje esančios deformacijos bei bagažinės dangčio įlenkimas buvo padaryti prieš 2009 metų vasario 5 d. automobiliui Toyota Land Cruiser, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkiant į automobilio (duomenys neskelbtini) dešinįjį šoną, taip apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą, UADB „Ergo Lietuva" priklausantį turtą- 8850 litų.
Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, paskyrė naują autoįvykio ekspertizę, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, bei įvykio vietoje surinkti daiktiniai įrodymai.
Kaltinamasis T. K. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2009-02-05 išvažiavo iš D. ir važiavo pro U.. Kelyje pamatė išbėgusią stirną. Norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko savo automobilį į kairę, o paskui norėjo vėl sugrįžti į dešinę, nes matė priešais atvažiuojantį džipą „ Toyota Land Cruiser“. Tačiau jį sumėtė ant slidžios kelio dangos ir užmetė į dešinę. Gavosi taip, kad priešpriešais važiuojantis džipas atsitrenkė į jo automobilio galines dureles, daugiau ties centru. Kada džipas atsitrenkė į jį, jo automobilį apsuko 180 ° kampu, viskas vyko labai greitai. Kai atsisuko pasižiūrėti į kitą automobilį pamatė, kad tas automobilis įvažiavęs į griovį ir apvirtęs. Išlipęs iš savo automobilio, pribėgo prie automobilio, kuris buvo griovyje, vairuotojas išlipo iš savo automobilio, paklausė ar viskas gerai. Pradžioje su džipo vairuotoju apsistumdė, nes jis buvo supykęs dėl avarijos, o vėliau skambino į draudimą. Pradžioje paskambino į policiją, pranešė apie įvykį, jo paklausė ar yra sužeistų. Pasakė, kad tokių asmenų nėra, tada jo paklausė ar abu sutinka su avarijos aplinkybėmis. Jis atsakė, kad abu sutinka. Jis /kaltinamasis/ paskambino į ERGO draudimą, pranešė apie įvykį, jam patarė nusibraižyti įvykio schemą, nes jie į įvykio vietą nevažiuoja. Kitą dieną turėjo nuvykti į draudimo bendrovės Žalų centrą ir ten priduoti dokumentus. Kiek vėliau paskambino savo draugams, kad atvažiuotų padėti, o J. paskambino savo draugams ir jie atvažiavo su kitu džipu, atvertė tą džipą, kuris buvo griovyje, nusibraižė įvykio schemas. Su „Toyota Land Cruiser“ vairuotoju pasikeitė telefonų numeriais, adresais, schemomis ir jis sėdo į savo automobilį. Pavažiavęs 50 metrų suprato, kad jo automobilio galinis ratas siekia sparną ir jis su juo negalės važiuoti. Jis iš karto vėl paskambino Juozui, nes norėjo paklausti, ar tas karutis, nugabenęs jo automobilį, galėtų sugrįžti ir paimti jo mašiną, bet Juozas patarė, kad jis turėtų kreiptis į savo draudimo ir draudimas tokią paslaugą turėtų suteikti nemokamai. Bet nusprendė palaukti šio karučio. Kitą rytą nuvažiavo į ERGO draudimą, užpildė visus reikiamus dokumentus, padarė visų dokumentų kopijas. Po poros valandų sulaukė telefoninio skambučio iš ERGO Lietuva draudimo bendrovės Žalų atlyginimo skyriaus vadovo S. A., kad jam reikia sugrįžti į draudimą. Jam sugrįžus į draudimą S. A. pasikvietė pas save į kabinetą ir padavė lapą popieriaus su tušinuku ir liepė rašyti, kas įvykis netikras ir pasiūlė viską išspręsti gražiuoju, nes net neapžiūrėjus automobilio, iš jo nuotraukų matosi, kad įvykis ne tikras, kad jis padarytas susitarus. Jis bandė paaiškinti, kad jis neteisus, bet jis vis tiek liepė perrašyti jau jo anksčiau duotus parodymus, jis tai padarė ir išvažiavo. Kada pas jį atvyko ekspertai fotografuoti to automobilio, kaip tik buvo atolydis ir tas automobilis buvo gerokai pasėdęs į purvą kieme, todėl ekspertų pamatuotas automobilio aukštis su liniuote, galėjo būti netikslus ir to pasekoje gavosi skirtingi aukščiai. Kai atvyko ekspertas fotografuoti automobilio, jis prašė žmonos, kad ji pasakytų, kad veidrodėlis nulėkė nuo smūgio avarijos metu, tačiau jis jau buvo anksčiau nulūžęs. Taip pat automobilio bagažinės dangtis buvo įlenktas ne to įvykio metu. Jis vairavo „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo apie 60 km/h greičiu savo eismo juosta. Po susidūrimo jo automobilio priekis stovėjo šonu, įstrižai kelio (b. l. 168-169).
Ekspertė Lina Lazarenko parodė, kad yra didelė tikimybė, jog įvyko automobilių (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser susidūrimas. Automobilio Toyota Land Cruiser apsauginiai lankai sutampa su BMW langų stipriais įmušimais. Reikia pažymėti, kad Toyota Land Cruiser priekiniu bamperiu atsitrenkus į neapgadintas automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalines dureles, jos viduriniajame aukštyje turėtų žymiai įgilėti, nei apatinėje dalyje, tačiau kaip matyti iš ekspertizės išvados 9 pav., durys ties deformacijos juosta yra labiau įgilėjusios, nei aukščiau priekinėje durų dalyje esanti sritis. A zona pažymėtas įmušimas, kuris neatitinka sugadinimų. Durelių apačioje, žaliai pažymėta A zona, įmušimas. Sugadinimas, pažymėtas kaip A, kažkada buvo vientisas. Iki susidūrimo durelės buvo ne tokios. Kai durelės buvo įlenktos, vėliau buvo smūgis Toyota Land Cruiser lankais. Konstatuoja, kad abu smūgiai buvo į dureles. Buvo tiesioginis smūgis su įbrėžimais. Tarp dalių buvo kontaktas toje srityje su kitu objektu. Parodė, kad šalia automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės viduriniojo statramsčio esantys priekinių ir užpakalinių durų bei slenksčio sugadinimai ir užpakalinėse duryse ir užpakaliniame rate esantys sugadinimai bei bagažinės dangčio įlenkimas negalėjo būti padarytas susidūrus automobiliams Toyota Land Cruiser ir (duomenys neskelbtini). Šie sugadinimai galėjo būti padaryti anksčiau. Negali tvirtinti, ar galėjo būti pažeistas statramstis (b. l. 207-208).
2009-05-04 specialisto išvadoje Nr.ES-15-09 konstatuota, kad automobilių sugadinimų analizė įgalina teigti, kad automobilių „(duomenys neskelbtini)" valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Land Cruiser“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti 2009 02 05 eismo įvykio pasekmė. Atlikto kompiuterinio modeliavimo rezultatai leidžia teigti, kad automobiliams (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser susidūrus vairuotojų T. K. ir J. D. nurodytomis aplinkybėmis, techniniu požiūriu negalima pagrįsti T. K. nurodytos aplinkybės, kad automobilis (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio sustojo jo nurodytoje padėtyje. Automobiliams (duomenys neskelbtini) ir Toyota Land Cruiser susidūrus jų vairuotojų T. K. ir J. D. nurodytomis aplinkybėmis, automobilis Toyota land Cruiser po eismo įvykio galėjo sustoti tokioje padėtyje, kaip nurodo T. K. (b. l. 3-19).
2009-11-26 specialisto išvadoje Nr. 11-2461 (09) konstatuota, kad dalis automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimų buvo padaryta į jo dešinės pusės galines dureles bei užpakalinį sparną, atsitrenkus automobiliui Toyota Land Cruiser priekine dalimi, labiau jos dešine puse, tarp automobilio (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono ir automobilio Toyota Land Cruiser priekinės plokštumos esant smailiajam kampui, atviram link pastarojo automobilio kairiojo šono. Šalia automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės viduriniojo statramsčio esantys priekinių ir užpakalinių durų bei slenksčio sugadinimai, o taip pat apatinėse užpakalinių durų bei užpakalinio rato arkos dalyse 35-50 cm aukštyje esančios deformacijos bei bagažinės dangčio įlenkimas negalėjo būti padaryti automobili Toyota Land Cruiser ir (duomenys neskelbtini) smūginio kontakto metu, šie sugadinimai jau buvo padaryti prieš automobiliui Toyota Land Cruiser atsitrenkiant į automobilio (duomenys neskelbtini) dešinįjį šoną. Vairuotojų nurodytos automobilių padėtys po susidūrimo yra įmanomos. Dėl objektyvių duomenų stokos ikiteisminio tyrimo medžiagoje negalima spręsti ar automobilis Toyota Land Cruiser apvirto po susidūrimo su stovinčiu automobiliu (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietoje, ar buvo apvirtęs kitoje vietoje kitomis aplinkybėmis (b. l. 58-66).
Specialistas E. S. paaiškino, kad patvirtina savo pateiktą išvadą byloje ir palaiko pirmoje išvadoje duotus teiginius, kad sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, jie negalėjo būti padaryti 2009-02-05 eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Iš dalies dalį sugadinimų vairuotojas šiame teismo posėdyje patvirtino, kad jie jau buvo padaryti anksčiau, kaip kad priekinio bamperio sugadinimo kraštas ir dešinės pusės durelių priekyje esantys sugadinimai ir bagažinės dangčio, o dėl kitų sugadinimų išvadoje išdėstyta argumentacija. Esminis dalykas toks, kad pirminio kontakto metu automobilio Toyota Land Cruiser turėjo kontaktuoti dešinys kampas su automobiliu BMW, o kaip tik Toyota Land Cruiser labiausiai išsikišantis bamperio kampas yra tik įskilęs ir labai mažai apgadintas, nors tokiame aukštyje automobilis BMW gana stipriai apgadintas. Kitas esminis dalykas, automobilio BMW kai kurie sugadinimai randasi labai žemai, kaip kad slenksčio sugadinimas, jis randasi 25-35 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, o ta aplinkybė, kad gal būt matuojant liniuotė buvo pastatyta kažkur į gruntą, tai iš esmės nieko nekeičia, nes iš nuotraukų matosi, kad ta liniuotė nėra labai smarkiai įklimpusi purve. Galiausia skirtumas galėtų būti gal 1-5 cm, tačiau automobilio Toyota Land Cruiser bamperis randasi pakankamai aukštai ir skirtumas susidaro gana didelis apie 20 cm. Kitas dalykas, dėl automobilio padėčių, kurias nurodė vairuotojai. Pagal vairuotojo K. nubraižytą įvykio schemą, tai po atlikto modeliavimo rezultatai parodė, kad automobiliams susidūrus nurodytomis aplinkybėmis, techniniu požymiu negalima pagrįsti K. nurodytos aplinkybės, kad automobilis BMW po susidūrimo sustojo nurodytoje padėtyje, o dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“ tai jis nurodė, kad jis galėjo sustoti panašioje padėtyje. Esmė tokia, kad jeigu automobilis „Toyota Land Cruiser“ būtų važiavęs savo dešiniąja važiuojamosios dalies puse, tai net susidūrimo metu BMW priekis turėtų būti prie važiuojamosios dalies krašto ar net už jo ribų, o po tokio smūgio pagal atliktą modeliavimą jis turėjo nuvažiuoti nuo kelio važiuojamosios dalies, juo labiau kad kelio danga buvo slidi. Sumodeliavo keturis variantus ir nė vienas neatitiko kaltinamojo pateiktos schemos. Atliekant tyrimą, jam užteko ikiteisminio tyrimo duomenų, jis tuo įsitikinęs pilnai, nes kitaip būtų nepateikęs išvados. Jeigu pateiktų padėčių neatitikimas būtų labai smulkus, nes ekspertai įvertina tai, kad vairuotojai schemas nubraižė iš atminties, tai tam tikras neatitikimas galimas, pavyzdžiui, dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“jis ir nurodė, kad jeigu jis kažkur šalikėje užkliuvo už kelio nelygumų tai jis galėjo apvirsti, bet jo judėjimo pobūdis gaunasi visai kitas ir skiriasi iš esmės. Negali pagrįsti būtent T. K. automobilio nurodytos padėties. Tyrimo metu vadovavosi draudimo įmonės pateikta medžiaga, vairuotojų paaiškinimus, deklaracijas, duomenis apie kelio dangą, greičius, kuriuos nurodė vairuotojai. Visas jo atliktas modeliavimas ir tyrimas atliktas techniniu požiūriu ir kada niekas neatitiko, tai išvadoje parašė, kad techniniu požiūriu automobilių sugadinimų pagrįsti negalima. Negali pasakyti, kad automobiliai neturėjo jokio kontakto, tačiau esminiai automobilių sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami. Atliekant tyrimą įvertino „Toyota Land Cruiser“ apsauginio lanko aukštį, tas lankas buvo, jis buvo nufotografuotas, bet esmė tokia, kad BMW sugadinimai buvo įvairiuose aukščiuose. Buvo sugadintas „Toyota Land Cruiser“ variklio gaubtas ir priekinis dešinys kampas, bamperio kampas turėjo būti apgadintas, nes tame aukštyje automobilis BMW taip pat turi sugadinimų. BMW slenkstis ir apatinių durelių apačia negalėjo būti sugadinta „Toyota Land Cruiser“ bamperiu, kurio aukštis didesnis, jeigu pasikeistų aukštis vis tiek tokių sugadinimų nebūtų, įvertinant keleto centimetrų paklaidą, kelio nelygumus. Tačiau apatinis „Toyota Land Cruiser“ bamperio apatinis kraštas 45 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, o BMW slenkstis apgadintas 25-35 cm aukštyje, tai skirtumas gan svarus. Atlikdamas tyrimą „Toyota Land Cruiser“ automobilio neapžiūrėjo, bet turėjo išsamias fotonuotraukas, jeigu automobilio viduje apgadinta rėmo konstrukcija, tai kaip gali būti neapgadintas bamperio kampas, kuris yra plastmasinis. Pagal specialisto tyrimus duomenis, tokie sugadinamai negalėjo būti padaryti (b. l. 170-171).
Ekspertas M. M. paaiškino, kad įvykio apžiūros metu gauti duomenys komisijos ekspertų išvados nepakeis, kadangi nėra galutinio automobilių išsidėstymo padėčių po autoįvykio. Paskyrus papildomą ekspertizę, niekas nesikeis duotoje išvadoje (b.l. 255).
Ekspertas S. J. patvirtino 2010-01-18 ekspertizės išvadą, kurioje konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šalia dešinės pusės viduriniojo statramsčio esančių priekinių ir užpakalinių durų bei slenksčio sugadinimai, o taip pat apatinėse užpakalinių durų bei užpakalinio rato arkos dalyse 35-50 cm aukštyje esančios deformacijos bei bagažinės dangčio įlenkimo žalos dydis yra 8850 litų (b. l. 208).
Liudytojas J. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieš 1,5 metų jis važiavo iš U. automobilių saugojimo aikštelės į R.. Jam leidžiantis nuo kalniuko, matė priešpriešine eismo juosta važiuojantį automobilį. Staiga pastebėjo, kad tas automobilis suskersavo. Pradėjo stabdyti, bet nesustojo ir trenkėsi. Po smūgio jo automobilis metėsi į kelio šoną ir jis apsivertė. Po susidūrimo išlindo per langą, buvo šoko būsena, užsipuolė kito automobilio vairuotoją. Kito automobilio vairuotojas skambino į policiją, jis skambino draugams. Vairavo automobilį Toyota Land Cruiser. Po autoįvykio jie nubraižė įvykio schemą. Draudimo išmoka jam nebuvo išmokėta. Jo automobilio apgadinimai dideli, visas priekis, visas stogas, nes vertėsi. Jo automobilio apsaugos lankas buvo iš trijų dalių, bet po smūgio apatinis lankas sutrupėjo nuo smūgio į BMW automobilį. Koks to apsauginio lanko aukštis negali pasakyti (b. l. 169-170).
Liudytojas N. J. parodė, kad jam apie autoįvykį žinoma tiek, kad jis po įvykio buvo avarijos vietoje, taip pat žinoma, kad prieš tai automobilis buvo sveikas. Kada jis atvažiavo, BMW stovėjo ant kelio, o džipas buvo griovyje. Apžiūrėję automobilį, pastebėjo įlenktas dešinės pusės slenkstį, galines dureles, priekinės automobilio durelės nebuvo sužalotos, galinis automobilio sparnas taip pat lyg buvo paliestas po susidūrimo. Tvirtina, kad iki įvykio automobilis buvo be sužalojimų (b. l. 170-171).
Apeliacinės instancijos teisme atlikus autotechninę ekspertizę, 2011-10-19 ekspertizės akte Nr. 11-1034 (11) ekspertų komisijos konstatuota, kad dalis automobilio Toyota Land Cruiser išorinių sugadinimų (abu priekiniai sparnai, abejos durelės, stogas, statramsčiai, abu galiniai sparnai, visi stiklai, išskyrus bagažinės dangčio durų) buvo padaryti automobiliui apvirtus. Automobilio priekinės dalies dalys (apsauginis rėmas, bamperis, variklio dangtis, dešinys sparnas) buvo sugadinti susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) metu. Automobilio Toyota Land Cruiser visi priekiniai žibintai, radiatoriaus apdailos grotelės taip pat buvo apgadintos šio kontakto metu. Prieš susidūrimą su automobiliu Toyota Land Cruiser buvo apgadinti automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinės durelės ir užpakalinės rato arkos priekinė dalis. Susidūrimo metu galinės dešinės pusės durelės ir galinis tos pačios pusės sparnas buvo apgadintas papildomai. Eimo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis Toyota Land Cruiser priekine plokštuma atsitrenkė į automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalines dureles ir užpakalinį sparną. Prieš susidūrimą automobilis (duomenys neskelbtini) į automobilį Toyota Land Cruiser buvo pasisukęs dešiniu šonu ir nežymiai priekine dalimi. Vertinant vien tik orientacines transporto priemonių padėtis, užfiksuotas eismo įvykio vietos schemose, vairuotojų nurodytos automobilių padėtys po susidūrimo techniniu požiūriu yra įmanomos. Nustatyti, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis automobilis Toyota Land Cruiser priekine dalimi (rėmu) trenkėsi į automobilio (duomenys neskelbtini) galines dureles bei sparną, o taip pat nustatyti, kada, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis automobilis Toyota Land Cruiser vertėsi, negalima. Prieš automobilio Toyota Land Cruiser atsitrenkimą buvo apgadinti automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinės durelės, priekinės durelės ir užpakalinio rato arkos priekinė dalis. Ekspertizės aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad byloje esančioje medžiagoje, t. y. schemose transporto priemonių padėtys kelio aplinkos atžvilgiu matmenimis nefiksuotos, neužfiksuoti jokie transporto priemonių judėjimą nusakantys pėdsakai (padangų slydimo bei transporto priemonės virtimo pėdsakai, šukės, nuolaužos ir kt), nėra duomenų apie kelio parametrus (plotis, šlaitų nuolydis ir kt). Dėl išvardytų duomenų stokos negalima pilnai atkurti eismo įvykio mechanizmo.
(b. l. 216-223).
Kelių eismo įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad stabdymo žymių įvykio vietoje nėra, padangų pėdsakai nenustatyti, o suartame lauke rastos penkios plastmasinės nuolaužos, stiklo šukės (b. l. 232-237).
Transporto priemonių draudimo liudijime Nr. 851-0296391 nurodyta, jog T. K. sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimo sutartį su draudimo bendrove UADB „Ergo Lietuva“ laikotarpiui nuo 2008-11-18 iki 2009-11-17 (b. l. 27).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime nurodyta, kad T. K. sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 draudimo sutartį su draudimo bendrove UADB „Ergo Lietuva“ laikotarpiui nuo 2008-11-18 iki 2009-02-17 (b. l. 27).
T. K. pareiškime „Ergo Lietuva“ žalų administravimo skyriui nurodyta, kad įvyko eismo įvykis, apie eismo įvykį pranešinėjo policijai mobiliu telefonu, bet policija važiuoti atsisakė, nurodė pildyti deklaraciją (b.l. 26).
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs įrodymus ir juos vertindamas, daro tokias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais teismas grindžia nuteistojo kaltę. Baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia nuosprendyje nurodytų veikų objektyviosios pusės realumo, kita vertus, kai kurių duomenų vertinimas yra prieštaringas, t. y. padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, bei atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl T. K. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl T. K. kaltės klausimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė 2010-01-18 ekspertizės ir specialisto išvadų Nr.l 1-2461(09) ir Nr.ES-15-09 duomenimis, specialisto paaiškinimu, nepašalino jose esančių esminių prieštaravimų, neskyrė naujos autotechninės ekspertizės, ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, o liudytojų J. D. ir N. J. parodymus atmetė kaip nepatikimus, dėl ko padarė neteisingą išvadą dėl T. K. kaltės buvimo pagal baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas rėmėsi neišsamiu ikiteisminiu tyrimu ir pats apylinkės teismas nepašalino ikiteisminio tyrimo trūkumų. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės grindė specialistų 2009-05-04 Nr.ES-15-09 išvada, kurioje buvo nurodyta, kad eismo įvykis negalimas ir 2009-11-26 specialisto išvada Nr. 11-2461 (09), kad negalima spręsti ar eismo įvykis įvyko nurodytoje vietoje. Taip pat netyrė subjektyvinės nusikalstamos veikos pusės,- ar buvo tyčia pas kaltinamąjį T. K. apgaule užvaldyti svetimą turtą.
Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, paskyrė naują autoįvykio ekspertizę, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, bei įvykio vietoje surinkti daiktiniai įrodymai.
Autoįvykio autotechninės ekspertizės ekspertų komisija patvirtino, kad eismo įvykis buvo tikras, ir tuo pačiu paneigė specialistų 2009-05-04 Nr.ES-15-09 išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad eismo įvykis negalimas ir 2009-11-26 specialisto išvadą Nr. 11-2461 (09), kad negalima spręsti ar eismo įvykis įvyko nurodytoje vietoje. Tačiau ekspertų komisija dėl ikiteisminio tyrimo metu nesurinktų eismo įvykio duomenų, t. y. schemose transporto priemonių padėtys kelio aplinkos atžvilgiu matmenimis nefiksuotos, neužfiksuoti jokie transporto priemonių judėjimą nusakantys pėdsakai (padangų slydimo bei transporto priemonės virtimo pėdsakai, šukės, nuolaužos ir kt), nėra duomenų apie kelio parametrus (plotis, šlaitų nuolydis ir kt) negalėjo pilnai atkurti eismo įvykio mechanizmo. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomai įrodymų tyrimą – buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu buvo rasta daiktiniai įrodymai: plastmasių nuolaužos, stiklo šukės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie daiktiniai įrodymai ir ekspertų komisijos išvada visiškai patvirtina T. K. ir J. D. parodymus, kad eismo įvykis buvo tikras, o ne eismo įvykio imitacija.
Ekspertų komisija, dėl objektyvių eismo įvykio duomenų stokos, negalėjo atkurti pilnai eismo įvykio mechanizmo. Kadangi ekspertų komisija negalėjo dėl duomenų stokos atkurti pilnai eismo įvykio mechanizmo, tai kolegija daro išvadą, kad ekspertų komisijos teiginiai dėl BMW dešinės pusės galinių durelių, priekinių durelių ir rato arkos priekinė dalis sugadinimų išvadoje nurodyti teiginiai negalėjo būti padaryti šio susidūrimo metu, - negali būti vertinami kaip neginčijami. Be to, ekspertai taip pat teigia, kad susidūrimo metu buvo papildomai apgadintas automobilis. Be to, atsižvelgiant į eksperto išvadą Nr.ES -15-09(b.l.3-19), kurioje buvo konstatuota, kad eismo įvykis negalimas, o apeliacinės instancijos teismas įvertinęs įrodymų visetą padarė išvadą, kad eismo įvykis buvo tikras ir automobiliai buvo sugadinti jo metu, todėl darytina išvada, kad ekspertai gali suklysti arba dėl duomenų stokos duoti nepakankamai pagrįstą išvadą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia į byloje esantį įrodymą, kad automobilis BMW buvo draustas KASKO draudimu, ir draudimo sutartį su draudimo bendrove UAB „Ergo Lietuva“ T. K. buvo sudaręs laikotarpiui nuo 2008-11-18 iki 2009-11-17. Draudžiant automobilį KASKO draudimu, draudikas automobilį visapusiškai apžiūri ir nufotografuoja. Šis draudimo liudijimas patvirtina, kad automobilis neturi jokių defektų. Nuo šios draudimo sutarties sudarymo dienos iki eismo įvykio yra praėję virš dviejų mėnesių. Šis draudimo liudijimas taip pat patvirtina, kad T. K. nėra kreipęsis dėl automobilio sugadinimų. Kaip įprasta, automobilio valdytojas, apdraudęs automobilį KASKO draudimu, ir apgadinęs automobilį, kreipiasi į draudiką dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad transporto priemonių draudimo liudijimas (KASKO ) paneigia tuos ekspertų komisijos išvados teiginius, kad BMW automobilio dešinės pusės durelės, priekinės durelės ir rato arkos priekinė dalis buvo sugadinti prieš atsitrenkimą. Be to, ekspertų šiuos teiginius paneigia ir tas faktas, kad automobilis BMW buvo eksploatuojamas. O pagal eismo įvykio metu padarytus sugadinimus automobilio eksploatavimas negalimas ( foto nuotraukos b.l. 221,222).
Apylinkės teismas visiškai nevertino šio nusikaltimo subjektyvinės pusės požymio – nusikaltimo padarymo tyčios. Svetimo turto užvaldymas apgaule (sukčiavimas) padaromas tik tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad eismo įvykis buvo tikras, o ne eismo įvykio imitacija. Apeliacinės instancijos teismas kaip įrodymu vertina T. K. prašymą (b.l.26), kuriame nurodo, kad buvo skambinta ir kviečiama policija į eismo įvykį, tačiau policija nevyko, nes nebuvo sužeistų ir buvo aiškus eismo įvykio kaltininkas, jiems buvo nurodyta užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tą eismo įvykio dalyviai ir padarė. T. K., būdamas draudėju savo automobilio, kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Šis T. K. prašymas išplaukė iš draudimo sutarties. Kadangi buvo tikras eismo įvykis, buvo sugadinti automobiliai, atsirado civiliniai teisiniai santykiai: draudikui kreiptis dėl žalos atlyginimo, o draudėjui išmokėti žalos atlyginimą. Draudėjo specialistai paskaičiuoja žalos dydį ir pateikia draudikui susipažinti dėl jos paskaičiavimo. Draudėjui ir draudikui nesutikus su žalos paskaičiavimo dydžiu, nesutarimai (ginčas) sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju būtų sukčiavimo sudėtis, jeigu būtų nustatyta, kad eismo įvykis buvo imituotas, tariamas, o automobiliai sudaužyti kituose įvykiuose.
BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. K. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių.Todėl T. K. iš kaltinimų išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio mėn. 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
T. K. išteisinti iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš T. K. 2158,81 (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni) litai 80 ct Lietuvos teismo ekspertizės centrui bei 300 (trys šimtai) litų Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui.
Daiktinius įrodymus ( plastmasių nuolaužas) sunaikinti.