Kauno apylinkės teismo nuosprendis, N1-61-825/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-01-19
Bylos Nr.: N1-61-825/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Bronius Varsackis
Kaltinamasis: V. B., M. B.
Nukentėjusysis: K. M.
Civilinis atsakovas: E. B., P. M.
Advokatai: Raimundas Gargasas, Ignas Meškauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. N1-61-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2;

1.1.9.7; 1.1.11.2; 1.2.4.4; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Ingai Leikauskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamiesiems V. B., M. B., jų advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiojo K. M. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiojo K. M. atstovei pagal įstatymą A. M., civiliniams atsakovams E. B. ir P. M., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Loretai Krylaitei, nedalyvaujant nukentėjusiajam K. M., civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje atstovui R. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d.,

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji V. B. ir M. B., veikdami kartu, 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.00 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami nusikalstamai nerūpestingai, neatsargiai žaisdami su mažamečiais vaikais, sugavę mažametį K. M., gimusį 2005 m. sausio 26 d., sugriebę jį už rankų ir už kojų, išsiūbavę, metė į už dviejų metrų nuo jų buvusią sukrautą drabužių krūvą, tačiau permetus K. M. per drabužių krūvą, pastarasis krisdamas trenkė galvą į šalia krūvos buvusį akmenį, dėl ko K. M. buvo padarytas nubrozdinimas dešinio momens srityje, dešinio momenkaulio skeveldrinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš dešinio smegenų pusrutulio kietojo dangalo, galvos smegenų sukrėtimas, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad atėjo į kiemą ir ten žaidė vaikai. Jie buvo prie sūpynių. K. M. gulėjo ant rūbų. Tuos rūbus atvežė ir išpylė viduryje kiemo. K. paprašė jį išsupti ir mesti ant krūvos rūbų. Jie nepataikė. Jis K. paėmė už kojų, o M. už rankų ir supo, skaičiavo iki trijų ir metė. Jį permetė per krūvą ir jis atsitrenkė į akmenį. Akmuo buvo nedidelis. K. pradėjo verkti. Jis prie jo priėjo. Paskui mama pažiūrėjo į K. ir bandė jį vesti namo, o jis griuvinėjo. Brolis S. jį nunešė namo. Nežinojo, kad metant gali kas nors atsitikti. Žinojo, kad tokie žaidimai pavojingi. Ieškinius pripažįsta, mano, kad reikia atlyginti žalą. K. atsiprašė.Dėl savo poelgio gailisi.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad su V. B. atėjo ir K. paprašė išsupti. Tai ir išsupo, gal buvo per didelė jėga ir jis nukrito ant akmens, nes jį permetė per rūbus. Jis nukrito ir pradėjo verkti. Nuėjo prie jo ir paklausė ar viskas gerai. Jis man pasakė, kad galvą skauda prie smilkinio. Jo paklausė ar reikia jį nuvesti namo. Jis tik gulėjo ir verkė, paskui bandė atsistoti ir eiti, bet nugriuvo. Brolis S. nunešė jį namo. Mano, kad prašo pinigų truputį per daug. Atsiprašė K. Suvokė, kad nelaimė įvyko. Mano, kad toks žaidimas pavojingas. Dėl savo poelgio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų V. B. ir M. B. kaltės pripažinimo, jų kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Atstovė pagal įstatymą A. M. paaiškino, kad rugpjūčio 23 d. apie 13.00 val. paskambino mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini)kaime, kad yra sumušta vaikui galvytė ir kad jam skauda galvą. Ji paaiškino, kad jį metė, jis persisuko per virvę ir krito ant akmenų. Mamai pasakė, kad reikia vaiką vežti ir nieko nelaukti, nes yra vaikui sužeista galva. Tada jie greitai atvežė vaiką į Panevėžį, išsikvietė greitąją pagalbą ir nuvežė vaiką į ligoninę. Joje buvo nustatyta, kad lūžę kaulai, padarytas magnetinis rezonansas vaikui ir pasakė, kad yra 3 mm kraujo išsiliejimas ant smegenų. Vaikas pasakojo, kad jis ėjo namo, o M. jam sakė, kad pagaunam pamėtyti Kį. Jis ėjo takiuku namo, nes jis buvo jų kieme. Paskui jį pagavo ir išsupo, tada ant virvės ir krito žemėn.

Civilinis atsakovas P. M. paaiškino, kad kaltinamieji yra jo sūnūs. Su ieškiniais sutinka. Turi iš viso 12 vaikų. Kartu gyvena 8 vaikai, nepilnamečių yra 5 vaikai.

Civilinė atsakovė E. B. paaiškino, kad kaltinamieji jos sūnūs. Tą dieną išsikraustė kaimynė ir atvežė traktorinę priekabą rūbų ir išvertė ant kiemo, o kiemas yra akmenuotas. Ten žaidė vaikai. Išgirdo triukšmą ir pamatė, kad K. eina ir griūna. Tada savo sūnui S. pasakė, kad jis jį nuneštų pas močiutę. Vaikai pasakė, kad susitrenkė galvą. Jie sakė, kad supo, metė ir netyčia išsprūdo iš rankų ir numetė. Taip sakė V. su M. Ten buvo drabužių virvė nuo svirno iki tvoros ir per tą virvę jie permetė ir nepataikė. Virvė buvo netoli krūvos drabužių. Sakė, kad jie neišdykautų, bet prie jų nestovėjo.

Liudytoja J. M. paaiškino, kad tai vyko rugpjūčio mėnesį, B. kieme (duomenys neskelbtini) kaime. Sutiko B. S. atnešantį vaiką ir jis pradėjo verkti. Jis nešė K., sako, kad numetė ant akmenų. S. sakė, kad išsupo ir metė ant akmenų. S. sakė, kad V. ir M. S. nesakė, kaip jį išsupo ir metė. Kaip pasakė, kad galva sutrenkta, tai į mašiną ir išvežė į Panevėžį. Prieš tai paskambino dukrai ir viską papasakojo. Anūkas dabar pasikeitė. Jeigu televizorių žiūri, tai galva kažkaip ne taip, eina ir lygiame kelyje griūna. Fiziškai ligotas pasidarė. Bijo vienas miegoti, kur ankščiau nebijodavo, turi tokią baimę.

Rašytinė medžiaga.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 9 - 12 ) nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kaime, B. gyvenamojo namo kieme.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G247/11 (12) (b.l. 50, 51) nustatyta, kad K. M. padarytas nubrozdinimas dešinio momens srityje, dešinio momenkaulio skeveldrinis lūžimas, kraujo išsiliejimas virš dešinio smegenų pusrutulio kietojo dangalo, galvos smegenų sukrėtimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu atsitrenkus galva į kietą pagrindą. Kadangi sužalojimų pasėkoje išsivystęs smegenų suspaudimas ir pabrinkimas buvo pavojingas nukentėjusiojo gyvybei, todėl K. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas nustatė, kad kaltinamieji V. B. ir M. B. veikdami kartu, 2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.00 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami nusikalstamai nerūpestingai, neatsargiai žaisdami su mažamečiais vaikais, sugavę mažametį K. M., gimusį 2005 m. sausio 26 d., sugriebę jį už rankų ir už kojų išsiūbavę metė į už dviejų metrų nuo jų buvusią sukrautą drabužių krūvą, tačiau permetus K. M. per drabužių krūvą, pastarasis krisdamas trenkė galvą į šalia krūvos buvusį akmenį, dėl ko K. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtino patys kaltinamieji V. B. ir M. B. nurodę, kad K. M. už rankų ir kojų išsiūbavę metė į kieme buvusią sukrautų drabužių krūvą, tačiau jį išsiūbavo per stipriai ir K. M. nukritęs trenkė galvą į akmenį. Įvykio aplinkybes patvirtina ir atstovės pagal įstatymą A. M., civilinės atsakovės E. B., liudytojų J. M. parodymai, Įvykio vietos apžiūros protokolas, Teismo medicinos specialisto išvada.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dėl neatsargumo padarytą sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G247/11 (12) (b.l. 50, 51) nurodyta, kad K. M. padarytas nubrozdinimas dešinio momens srityje, dešinio momenkaulio skeveldrinis lūžimas, kraujo išsiliejimas virš dešinio smegenų pusrutulio kietojo dangalo, galvos smegenų sukrėtimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu atsitrenkus galva į kietą pagrindą. Kadangi sužalojimų pasėkoje išsivystęs smegenų suspaudimas ir pabrinkimas buvo pavojingas nukentėjusiojo gyvybei, todėl K. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas apibrėžia dvi kaltės formas – tyčią ir neatsargumą.

Kūno sužalojimas pripažįstamas padarytas dėl neatsargumo, jei kaltininkas numato galimybę padaryti žalą kito žmogaus sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti arba tokios galimybės nenumato, nors gali ir turi tai numatyti (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 16 straipsnis). Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Kaltinamieji V. B. ir M. B. pripažino, kad supranta, kad pasielgė neatsargiai, nepagalvodami apie pasekmes. Atsižvelgiant į kaltinamųjų amžių, išsilavinimą, gyvenimo patirtį, teismas mano, kad kaltinamieji V. B. ir M. B. privalėjo numatyti veikos pavojingus padarinius.

Nustačius, kad kaltinamieji V. B. ir M. B. padarė sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, jų nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos 7715,12 (septynių tūkstančių septynių šimtų penkiolikos litų 12 ct.) litų civilinis ieškinys (b.l. 30 - 33), kuris įrodytas, todėl priteistinas.

Byloje nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymą A. M. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 19 - 20) dėl 850,49 litų turtinės jai ir 40000 litų neturtinės žalos jos sūnui atlyginimo. Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymą A. M. ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad turtinę žalą sudaro: kelionės išlaidos vykstant į gydymo įstaigas, vaiko gydymui pirkti vaistai, pagerintas maitinimas (pirkti jogurtai, achtimel, įvairūs vaisiai, sultys, maistas), iš viso turtinė žala yra 850,49 litų. Nurodytas išlaidas turėjo ji, ieškovė. Neturtinė žala pasireiškė sūnaus patirtu skausmu (po sužalojimo jam labai skaudėjo galvą, būdamas ligoninėje sūnus klykė iš skausmo), ji ir jos vaikas patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Po sužalojimo atsirado liekamieji reiškiniai: neretai vaikas eidamas netenka pusiausvyros ir nugriūna, jam pastoviai skauda galvą, dūsta, skauda sąnarius, sutriko miegas, kankina košmariški sapnai, atsirado baimės jausmas. Gydytojai informavo, kad ateityje sūnui dar teks iškęsti chirurgines operacijas dėl galvos kaulų implantacijos, nėra tikra dėl sūnaus sveikatos ateityje, kadangi sunkus galvos sužalojimas gali turėti neigiamą įtaką sveikatai sūnui augant ir bręstant.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 2 - 4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011, kat. 1.2.25.4.3.; 2.1.15.1.2).

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. įvykio metu nenukentėjo, tačiau byloje ji pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 16) ir nepilnamečio nukentėjusiojo K. M. įstatymine atstove (b.l. 17). Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis), pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, į kaltinamųjų elgesį, juos charakterizuojančius duomenis, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 30000 litų. Tuo labiau, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuomet neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007, kat. 1.1.10.1; 1.2.4.4; 2.1.12.2.3.2). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatomis ieškovei pavedama uzufrukto teise tvarkyti priteistą sumą iki K. M. pilnametystės.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio „Civilinio ieškinio nagrinėjimas“ numato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ištyrus A. M. pateiktus įrodymus (b.l. 21, 22), teismas pripažįsta tik 152,25 litų (70,47 + 36,84 + 23,99 + 7,50 + 7,50 + 6 = 152,25) turtinę žalą, nes, nors ieškovė nurodo, kad turtinę žalą sudaro: kelionės išlaidos vykstant į gydymo įstaigas, vaiko gydymui pirkti vaistai, pagerintas maitinimas (pirkti jogurtai, achtimel, įvairūs vaisiai, sultys, maistas), pagal pateikus dokumentus nei „jogurtai, achtimel, įvairūs vaisiai, sultys“ nėra pirkti, pirktas tik vaistas Otto bei maisto pagerinimai. Teismas pripažįsta ieškovės išlaidomis 21 lito kelionės išlaidas (b.l. 137) į teismo posėdžius. Dėl kelionės išlaidų vykstant į gydymo įstaigą. Ieškovė nurodo, kad kelionėms vykstant į gydymo įstaigas turėjo 471,59 litą išlaidų, bet pagal pateiktus įrodymus tokios išlaidos galėtų sudaryti 458,41 litus (b.l. 22), nes vargu ar mažamečiui vaikui buvo reikalingos cigaretės (b.l. 22). Bet ir tokio dydžio išlaidos negali būti tenkinamos, nes pagal pateiktus įrodymus (b.l. 22) išlaidos autotransporto priemonėms buvo užpildytos 2011 m. rugsėjo 4 d., 2011 m. rugsėjo 8 d., 2011 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. spalio 3 d., bet K. M. gydymo bei reabilitacijos įstaigose buvo nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d., nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 3 d. (b.l. 33, 39). 2011 m. spalio 3 d. K. M. galėjo būti vežamas iš reabilitacijos vaikų ligoninės, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, bet ieškovė nepagrindė, kokia transporto priemone buvo vykta į nurodytą reabilitacijos įstaigą, kokie transporto degalų ištekliai. Ieškovė nepagrindė, kokia transporto priemone buvo vykta nurodytomis dienomis, kokie transporto degalų ištekliai. Priešingai, nurodė, kad ją veždavo giminaitis. Teismas pripažįsta ieškovės išlaidomis 21 lito kelionės išlaidas (b.l. 137) į teismo posėdžius.

Kadangi nukentėjusiajam suteikta antrinė teisinė pagalba, iš kaltinamojo priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (b.l. 182).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 111 straipsnis „Civilinis atsakovas“ numato, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Ieškinio dalis priteisiama iš nepilnamečio kaltinamojo M. B., bet jam neturint lėšų, iš jo tėvų.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, nes iš byloje esančių duomenų nėra akivaizdu, kad V. B. pakankamai aiškiai suvokė bendrininkavimo sampratą, siekė bendrininkavimo (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, nes iš byloje esančių duomenų nėra akivaizdu, kad M. B. pakankamai aiškiai suvokė bendrininkavimo sampratą, siekė bendrininkavimo (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio „Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo“ pirmoji dalis numato, kad tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamasis V. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), neteistas, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 97). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam V. B. skirtinas laisvės atėmimas bausmės vykdymą atidedant (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str.), nustatant įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus arba pradėti dirbti ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. 1, 2 d.d., 5, 7 p.p.).

Kaltinamasis M. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), neteistas, charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 116). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41, 80 str., str.), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam V. B. skirtinas laisvės atėmimas bausmės vykdymą atidedant (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 92 str.), nustatant elgesio apribojimus: įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. savo namuose, ir tęsti mokslą arba dirbti (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 87 str. 2 d., 1, 2 p.p.).

Iš kaltinamųjų priteistinos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams.

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslus arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams.

Nustatyti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), elgesio apribojimus: įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu būti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. savo namuose, ir tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti solidariai iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), o M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), neturint lėšų, iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir P. M., a.k. (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai, įmonės kodas 1910081196, 7715,12 (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiolika litų 12 ct.) litų.

Priteisti solidariai iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), o M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), neturint lėšų, iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir P. M., a.k. (duomenys neskelbtini), K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 30000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos, pavedant A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), iki K. M., a.k. (duomenys neskelbtini), pilnametystės tvarkyti priteistas lėšas uzufrukto teise.

Priteisti solidariai iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), o M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), neturint lėšų, iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir P. M., a.k. (duomenys neskelbtini), A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 152,25 (šimtą penkiasdešimt du litus 25 ct.) litus turtinės žalos.

Priteisti solidariai iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), o M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), neturint lėšų, iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir P. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 160,00 (šimtą šešiasdešimt) litų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokesčio įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Bronius Varsackis