- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- eI3-2358-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00497-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Asstra Associated Traffis AG
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos „Asstra Associated Traffic“ AG skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Mokestinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. S-15(7-153/2019) patvirtino Muitinės departamento prie finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 1A-233, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 18-KP-11-500, t. y. pareiškėjai už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 18LTVK8000162DA880 (2018-07-16) atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 326 Eur muito, 1 798 Eur PVM, 187 Eur PVM delspinigių, paskirtos 213 Eur baudos.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Komisijos 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. S15-(7-153/2019); Muitinės departamento 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 1A-233; Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 18KP-11-500.
2.1. Paaiškino, kad nesutinka su išvada, kad pažeidė procedūros vykdytojo pareigas, numatytas Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 1 dalyje, nes Belgijos ir Prancūzijos muitinės administracijos nepatvirtino dalies prekių, gabentų pagal deklaraciją T1 Nr. 18LTVK8000162DA880, pristatymo gavėjui. Aplinkybė, jog Belgijos muitinės paskirties įstaiga savo spaudu patvirtino tik vieną CMR važtaraštį, nepaneigia viso krovinio paskirties muitinės įstaigai pristatymo fakto, nes tranzito krovinį gabenusi transporto priemonė AK 3522-4//A5252B-4 į paskirties muitinės įstaigą atvyko su nepažeista išvykimo muitinės įstaigos plomba Nr. K225928. Taip pat, tai, kad po visų prekių pristatymo paskirties muitinės įstaigai Belgijoje (BE204000), Prancūzijos muitinės administracija nepatvirtino dalies prekių, skirtų Rusijos Federacijos nuolatinei atstovybei prie Europos Tarybos, įsikūrusiai Strasbūre, pristatymo gavėjui, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja paėmė prekes iš muitinės priežiūros ir netinkamai įvykdė procedūros vykdytojo pareigas.
2.2. Mano, kad Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai, o ne kaip teigia Komisija - prekių gavėjui. Siekdama tranzito procedūros užbaigimą pagrįsti įrodymais, atitinkančiais 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pateikė CMR važtaraščių kopijas su prekių gavėjų spaudais ir su Belgijos muitinės (BE204000) spaudu iš kurio aiškiai matyti, kad tranzitu gabentos prekės 2018 m. liepos 18 d. buvo prieinamos paskirties muitinės įstaigai ir tai reiškia, kad pareiškėjos, kaip tranzito procedūros vykdytojos pareigos pasibaigė ir tranzito procedūra laikytina baigta.
2.3. Teigia, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 18LTVK8000162DA880 deklaruotos prekės 2018 m. liepos 18 d. ne tik buvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai Belgijoje, bet ir perduotos prekių gavėjai - Rusijos Federacijos nuolatinei atstovybei prie Europos Tarybos, įsikūrusiai Strasbūre. Tai reiškia, kad skolos atsiradimą lemiantys veiksmai (prekių paėmimas iš muitinės priežiūros, jeigu toks apskritai buvo) negalėjo būti įvykdyti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Skolos muitinei atsiradimą lemiantys veiksmai galėjo būti įvykdyti tik Belgijoje arba Prancūzijoje, todėl Vilniaus TM teiginys, kad šiuo atveju neįmanoma nustatyti vietos, kurioje įvykdyti skolos atsiradimą lemiantys veiksmai yra nepagrįstas. Mano, kad skola muitinei atsirado ne Vilniaus TM veiklos zonoje, be to, į Belgiją išvežtų prekių PVM negali būti priskiriamas Lietuvos biudžetui, todėl šias prekes apmokestinti PVM Lietuvoje, Vilniaus TM neturėjo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog visos prekės buvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai Belgijoje yra nepagrįstas, neatitinka kilusiame ginče nustatytų faktinių aplinkybių, nes Belgijos ir Prancūzijos muitinės administracijos patvirtino tik dalies prekių (347 kg ir 4 177 kg), gabentų pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 18LTVK8000162DA880, pristatymą gavėjams Belgijoje ir Prancūzijoje. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonė AK 3522-4//A5252B-4 į paskirties muitinės įstaigą atvyko su nepažeista plomba Nr. K225928, nelaikytina reikšminga kilusiam ginčui, nes Sąjungos tranzito procedūra Nacionalinės tranzito kontrolės priemonėmis užbaigta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad krovinys į paskirties muitinės įstaigą atvyko su nepažeista muitinės plomba.
3.1. Teigia, kad nei Belgijos, nei Prancūzijos muitinės administracijos nepateikė jokios informacijos apie prekių dalies (10 464,648 kg) pateikimą paskirties muitinės įstaigai ar prekių pristatymą gavėjui Strasbūre, o pareiškėja nepateikė kitų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, nurodytų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl teisingai konstatuota, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį, o pareiškėja, būdama tranzito procedūros vykdytoja, pagrįstai pripažinta skolininke muitinei.
3.2. Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl skolos muitinei atsiradimo vietos, nes Sąjungos muitinės kodekso 87 straipsnio 1 straipsnio 2 pastraipoje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai, o 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nėra baigta, arba baigta su pažeidimais ir jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra. Nagrinėjamu atveju prekių paėmimo iš muitinės priežiūros konkreti vieta nėra nustatyta, todėl, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad skola atsirado išvykimo valstybės narės muitinėje, kurioje buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės veiklos teritorijoje. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime išdėstė analogiškus argumentus kaip Muitinės departamentas savo atsiliepime, todėl teismas jų neatkartoja. Vilniaus teritorinės muitinės, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai yra priimti išnagrinėjus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos mokestinės prievolės (326 Eur muito, 1 798 Eur PVM, 187 Eur PVM delspinigių, paskirtos 213 Eur baudos) muitinei už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 18LTVK8000162DA880, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. liepos 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste įvairių rūšių prekėms pagal 2018 m. liepos 9 d. sąskaitas – faktūras Nr. 8-1, Nr. 8-2, Nr. 8-3 (25 vietos, bendras bruto svoris 14990 kg) įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal 2018 m. liepos 16 d. deklaraciją T1 Nr. 18LTVK8000162DA880, kurioje 1-mos (10 465 kg) ir 3-os (4178 kg) pozicijų prekės buvo skirtos skirtingose Prancūzijos vietovėse esantiems gavėjams, 2-os pozicijos prekės (347 kg) - Belgijoje esančiam gavėjui. Įformintos tranzito procedūros vykdytojas - „Asstra Asociated Traffic” AG turintis leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Leidimo bei jo pagrindu išduotų sertifikatų duomenys užregistruoti Garantijų valdymo sistemoje (toliau - GMS) - GRN 18CH2004GE0000070. Paskirties muitinės įstaiga - Belgijos muitinės postas Briussel de Dauanekantrool (BE204000). Tranzito procedūros įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 23 d.
6.1. Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau - NTKS) programinės įrangos pagalba išsiuntė prašymą atlikti tyrimą paskirties muitinės įstaigai Belgijoje. Paskirties šalies muitinės kompetentinga institucija programinės įrangos pagalba 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakymą, nurodžiusi atsakymo kodą „1“ (apie gabenimą paskirties vietoje nežinoma). Kadangi gauta informacija nepatvirtino, kad prekės iki 2018 m. liepos 23 d. buvo pateiktos paskirties įstaigai, Vilniaus teritorinė muitinė apie tai raštu Nr. (8.1/03)-2V- 13217 (2018 m. rugpjūčio 8 d.) informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti alternatyvius dokumentus, nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/213, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - SMK ĮT), 312 straipsnio 1, 2 dalyse. 2018 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas, pateikė minėto krovinio vežimui išrašytų trijų CMR važtaraščių b/n, kurių 24 langelyje yra gavėjo antspaudas, kopijas. Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi pateiktais dokumentais bei siekdama nustatyti prekių pateikimo Belgijos muitinės kontrolei faktą, per Muitinės departamentą kreipėsi į Belgijos muitinės administraciją (užklausos forma TC20A). Kadangi tranzito deklaracijoje l-mos ir 3-ios pozicijų prekės skirtos Prancūzijoje esantiems gavėjams, tokiu pačiu būdu buvo kreiptasi ir į Prancūzijos muitinės administraciją.
6.4. Todėl už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus teritorinė muitinė sprendimu Nr. 18KP-11-500 (2019 m. liepos 3 d.) procedūros vykdytoją pareiškėją pripažino skolininke muitinei, jos vardu įregistravo 326 Eur muito, 1 798 Eur PVM bei už padarytą pažeidimą skyrė 213 Eur baudą. Su šiuo sprendimu pareiškėja nesutiko ir įstatymų nustatyta tvarka minėtą Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris išnagrinėjęs skundą 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1A-233 muitinės sprendimą patvirtino. Pareiškėja pastarąjį Muitinės departamento sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. S-15 (7-153/2019) skundžiamą Muitinės departamento sprendimą taip pat patvirtino.
7. Pareiškėjos teigimu, tranzito procedūra turi būti pripažinta įvykdyta, nes ji pateikė CMR važtaraščius, kuriuose yra Belgijos muitinės antspaudai, o tai reiškia, kad prekės paskirties muitinės įstaigai buvo pateiktos.
8. Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodamas, kad Sąjungos tranzito procedūra Nacionalinės tranzito kontrolės priemonėmis užbaigta nebuvo ir byloje nėra duomenų, kad krovinys į paskirties muitinės įstaigą atvyko su nepažeista muitinės plomba.
9. Teismas, analizuodamas tranzito procedūros pripažinimo įvykdytą teisinį reglamentavimą, pažymi, jog pagal SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punktą Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pagal SMK 215 straipsnio 2 dalį muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Vadovaujantis SMK 134 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.
10. Vadovaujantis SMK įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio, 1 dalimi, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Sąjungos muitinės kodekso 79 str. 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.
11. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė kaip išvykimo įstaiga per nustatytą terminą iki 2018 m. liepos 23 d. NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės, gabenamos pagal ginčo tranzito deklaraciją, pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. NTKS priemonėmis pateikė užklausą paskirties muitinės įstaigai, kuri pateikė atsakymą, jog apie gabenimą paskirties vietoje nežinoma, taip pat apie nebaigtą tranzito procedūrą 2018 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (8. l/03)-2V-l 3217 informavo pareiškėją kaip procedūros vykdytoją, prašydama pateikti vykdytos tranzito procedūros tinkamą užbaigimą patvirtinančius išsamius paaiškinimus bei įrodymus, atitinkančius SMKĮT 312 straipsnio 1-2 dalių nuostatas. Pareiškėja, pateikė CMR važtaraštį su prekių gavėjos Rusijos Federacijos ambasados Belgijoje antspaudu ir parašu, kuriame, be kita ko yra Belgijos muitinės antspaudas, patvirtinantis, kad prekės 2018 m. liepos 18 d. buvo pateiktos Belgijos muitinei. Belgijos muitinės spaudu ant CMR važtaraščio ir konsuline pažyma (forma 136 F), kuriais yra patvirtinamas 347,3 kg. t. y. dalies krovinio pristatymas gavėjui, pareiškėja grindžia savo poziciją, jog visas krovinys (iš viso 14 990 kg) buvo pristatytas paskirties muitinės įstaigai.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal SMKĮT 312 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias alternatyviuosius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte.
13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė 3 CMR važtaraščių b/n. pagal kuriuos buvo įforminta tranzito procedūra ir kurių 24 langelyje yra gavėjo antspaudas, kopijas. Vilniaus TM, siekdama nustatyti prekių pateikimo Belgijos muitinės kontrolei faktą, kreipėsi į Belgijos bei Prancūzijos (kadangi pagal pateiktus 2 CMR važtaraščius tranzito deklaracijos 1 ir 3 pozicijose deklaruotos prekės yra skirtos gavėjams Prancūzijoje: Rusijos Federacijos ambasadai Prancūzijoje, įsikūrusiai Paryžiuje (6 padėklai pagal pro forma sąskaitą N r. 8-2. 2018-07-09. bendras svoris 4 177,970 kg) ir Rusijos Federacijos nuolatinei atstovybei prie Europos Tarybos įsikūrusiai Strasbūre (7 padėklai pagal pro forma sąskaitą Nr. 8-1.2018-07-09, bendras svoris 10464,648 kg) muitinių administracijas. Pastarosios, išnagrinėjusios Lietuvos Respublikos muitinės kreipimąsi, pateikė informaciją ir patvirtino, kad dalis prekių pagal minėtą tranzito deklaraciją iš tikrųjų buvo pristatytos gavėjams. Atitinkamai Belgijos muitinės administracija 2019 m. balandžio 12 d. patvirtino dalies ginčo tranzito deklaracijoje nurodyto krovinio, t. y. 12 pakuočių (347 kg) pristatymą gavėjui (informacinis pranešimas forma TC20A), o Prancūzijos muitinės administracija, atsakydama į išvykimo muitinės įstaigos - Vilniaus TM užklausą (forma TC20A) dėl tranzito procedūros užbaigimo pagal ginčo tranzito deklaraciją, nurodė, jog tik vienas CMR važtaraštis (4 177.970 kg) atitinka ambasadai pristatytas prekes ir šių prekių atžvilgiu buvo taikyta diplomatinė lengvata (atleidimas nuo muito mokesčių), tuo tarpu apie kitų prekių (10 464.648 kg, kurios yra skirtos Rusijos Federacijos nuolatinei atstovybei prie Europos Tarybos, įsikūrusiai Strasbūre) pristatymą gavėjui Prancūzijos muitinės administracija negalėjo suteikti patvirtinančios informacijos, tik nurodė, jog ant CMR yra nurodytas neteisingas gavėjo adresas.
14. Taigi, nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas, nustatęs, jog Vilniaus teritorinė muitinė kaip išvykimo muitinės įstaiga NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo apie tai, kad prekės, gabenamos pagal ginčo tranzito deklaraciją, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, taip pat įvertinęs Belgijos bei Prancūzijos muitinių administracijos pateiktą informaciją dėl Pareiškėjo pateiktų alternatyvių įrodymų (CMR važtaraščių, patvirtinančių prekių gabenimą), t. y. kad nei Belgijos muitinės administracija, nei Prancūzijos muitinės administracija nepatvirtino dalies prekių (tranzito deklaracijos prekių sąrašo 1 pozicija: 7 padėklai pagal pro forma sąskaitą Nr. 8-1. 2018-07-09, bendras svoris 10464.648 kg), skirtų Rusijos Federacijos nuolatinei atstovybei prie Europos Tarybos, įsikūrusiai Strasbūre, pristatymą gavėjui, o pareiškėjai nepateikus kitų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų, remiantis aukščiau minėtomis SMK 215 straipsnio 2 dalies ir SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, procedūros vykdytojas yra atsakingas už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, bei SMK 79 straipsnio 1 dalies a punkto bei 3 dalies a punkto nuostatomis (skolininku muitinei laikomas asmuo, kuris turėjo vykdyti atitinkamas pareigas). Pareiškėjas ginčo prekių (10464,648 kg) atžvilgiu pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei ir nuo šios dalies prekių jam pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.
15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus dokumentus, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai sprendimu konstatavo, kad pagal T1 deklaraciją Nr. 18TVK8000162DA880 vykdytą Sąjungos tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, muitinė negavo duomenų apie dalies prekių (10 646,648 kg) pateikimą paskirties muitinės įstaigai ar šios dalies prekių pristatymą davėjui, todėl nuo šios dalies prekių jai pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamus sprendimus gavo laiku, nes juos apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtus sprendimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinius, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
17. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad tiek Vilniaus teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, tiek Komisija pilnai ištyrė pareiškėjos skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos „Asstra Associated Traffic“ AG skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.