Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-435-343/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-17
Bylos Nr.
2A-435-343/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
A. J.
Civilinė byla Nr. 2A-435-343/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius GrauželisProcesinio dokumento kategorijos: 78.2.1; 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant ieškovui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-481-644/2009 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei A. J., išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu (b.l. 3-4) ieškovas prašė 2007 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimu iš jo nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymo dydį sumažinti nuo 300 Lt iki 150 Lt per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis, priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, jis neteko darbo, yra registruotas bedarbis, jo sutuoktinė yra vaiko, gimusio 2007 m. vasario 1 d., auginimo atostogose, šeima pragyvena iš vaikui auginti skirtos pašalpos, todėl ieškovas neturi galimybių mokėti teismo priteistą išlaikymo sumą, ši suma gerokai viršija išlaikymo, skiriamo su ieškovu gyvenančiam vaikui, dydį, todėl turi būti sumažinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 24-27) atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas pastaruosius trejus metus neturėjo pastovaus darbo, slėpdavo nuo atsakovės savo realias pajamas, priteistą išlaikymo sumą mokėdavo nereguliariai, dažnai susidarydavo įsiskolinimas, kurį ieškovas sugebėdavo grąžinti didelėmis sumomis. Šios aplinkybės patvirtina, jog net ir neturėdamas pastovių darbinių pajamų, ieškovas sugeba išlaikymą teikti iš kitų jo turimų materialinių šaltinių. Ieškinio argumentas, jog ieškovas su dabartine sutuoktine augina sūnų ir šeima gyvena iš vaikui skirtos pašalpos buvo įvertintas 2007 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimu užsibaigusiame civiliniame procese, kuriame buvo nagrinėjamas išlaikymo sumos padidinimo klausimas, todėl negali būti vertinamas kaip ieškovo turtinės padėties pasikeitimą įtakojęs veiksnys. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog jai ir taip tenka didesnė išlaikymo dalis, ji užtikrina vaikui gyvenamąją vietą, tuo tarpu ieškovas neprisideda prie vaiko auklėjimo, be to, nepilnametis sūnus netrukus pradės lankyti mokyklą, jo poreikiai padidės. Atsakovė taip pat nurodė, jog su ieškovu gyvenančio sūnaus padėtis nėra blogesnė, kadangi ieškovas užtikrina jam gyvenamąjį būstą.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b.l. 58-59) ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad po pastarojo išlaikymo dydžio nustatymo šalių turtinė padėtis nepasikeitė, ieškovas, nustatant išlaikymo dydį, jau turėjo kitą nepilnametį vaiką, tuo metu taip pat niekur nedirbo, po sprendimo priėmimo buvo keliems mėnesiams įsidarbinęs keliose darbovietėse ir neaišku dėl kokių priežasčių darbo santykius nutraukė. Be to, ieškovas turi nekilnojamojo turto, o atsakovė - kreditorinių įsipareigojimų. Kadangi ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, jis yra sveikas, darbingas, turi galimybę išlaikyti vaiką, teismas galiojantį priteisto išlaikymo dydį vertino kaip proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, todėl padarė išvadą, kad jo keisti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 60) ieškovas prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad teismas neįvertino svarbių bylai aplinkybių, jog ieškovas yra bedarbis, darbo neteko dėl mažinamo darbuotojų skaičiaus, jo turimas nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, tuo tarpu atsakovė dirba ir gauna pakankamai didelį atlyginimą, prisiimdama kreditorinius įsipareigojimus ji privalėjo įvertinti savo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 65-67) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir, palaikydama atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai nurodo, kad ginčijamame sprendime teismas pasisakė dėl visų ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstumo, pagrįstai pripažino, jog darbo neturėjimas neatleidžia ieškovo nuo jo pareigų, būdamas sveikas ir darbingas ieškovas privalo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, todėl teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 str. 1 d.), kuri lygi 800 Lt. Kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių argumentų, leidžiančių abejoti nepilnamečio vaiko poreikių apimtimi, konstatuotina, kad 800 Lt per mėnesį nagrinėjamoje situacijoje yra minimali vaiko poreikius užtikrinanti suma. Tiek ši išvada, tiek ir aplinkybės, jog bendruoju atveju, šalims neįrodinėjant specialių vaiko poreikių, minimali augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, jog pragyvenimui būtinų išlaidų lygis per pastaruosius metus taip pat kilo, priteistinos išlaikymo sumos mažinimą sieti su vaiko poreikių pokyčiais nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio pagrindo. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, akcentuotina tai, jog, remiantis atsakovės pateikta pažyma apie jos darbo užmokestį (b.l. 39), vidutinės jos grynosios pajamos per mėnesį siekia apie 1700 Lt, tačiau atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 41-44), ji užtikrina vaikui gyvenamąsias patalpas, tuo tarpu ieškovas, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, nors yra bedarbis, turi nekilnojamojo turto, yra darbingas, negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi siekdamas išvengti savo pareigų nepilnamečiam vaikui vykdymo ir reikalauti, kad teismas minimalizuotų jo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ankstesniu teismo sprendimu nustatyta ieškovo teiktino išlaikymo suma - 300 Lt per mėnesį, kartu reiškianti, jog atsakovės pareigos teikti išlaikymą apimtis dėl geresnės jos finansinės padėties, yra didesnė, vertintina kaip atitinkanti tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikui balansą. Aplinkybė, jog ieškovui tenka pareiga išlaikyti kitą, kartu su juo gyvenantį vaiką, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, nelaikytina naujai paaiškėjusia, nes jau egzistavo nustatant ieškovo prašomą sumažinti išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas užtikrina su juo gyvenančiam vaikui gyvenamąjį plotą, atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismo nustatyta išlaikymo suma pažeidžia su ieškovu gyvenančio vaiko interesus.

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas Koriaginas