Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6-465-885/2013

2013 m. kovo 28 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., išnagrinėjęs G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2013 m. sausio 11 d. 20.44 val. Šiauliuose, ties J. Basanavičiaus g. 78 pastatu, vairuodama automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „V“, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkė į priešais važiavusį ir sustojusį automobilį, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Automobilį vairavo neturėdama tokios teisės.

G. P. teismo posėdžio metu neprisipažino padariusi protokole nurodytus administracinius teisės pažeidimus. Ji paaiškino, kad tą dieną nuvažiavo į tėčio darbovietę ir pasiėmė automobilį. Paskui pasiėmė draugę ir kartu nuvažiavo į Korsako gatvę nuo "Jupojos". Automobilį matė, bet smūgio nebuvo. Važiuojant su drauge kalbėjosi, mašinoje negarsiai grojo muzika. Nebent užsikalbėjo ir dėl to nejuto smūgio. Tėtis paskambino pirmadienį ir klausė kur mašina, nes jam skambino iš policijos ir ieškojo. Tada ji nuvažiavo į policiją ir sužinojo, kad ieškojo dėl apgadinto automobilio.

Liudytojas A. K. parodė, kad važiavo Basanavičiaus g. ir pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo beveik gatvės viduriu. Jam nebuvo kur pasukti, todėl jis važiavo toliau, o iš priekio privažiavęs automobilis trenkėsi į jo automobilio galą. Vairuotojas važiavo jo važiuojamąja juosta. Ne visiškai priešais, bet labiau gatvės viduriu ir tiesiai į juos ir net nebandė išvengti susidūrimo, nors jokių kliūčių jam nebuvo. Smūgis buvo į jo automobilio galą su pažeidėjo automobilio priekiu. Tą dieną buvo sniego ir slidu. Tai sumažino smūgį, nes jis nuslydo ir apgadinimai buvo ne tokie dideli. Jis po įvykio sustojęs galvojo, kad ir atsitrenkusio automobilio vairuotojas sustos, tačiau jis nesustojo ir nuvažiavo. Tada jis paskambino į policiją ir pasakė kaip buvo. Tuo metu prie jo privažiavo žmogus, kuris padavė atsitrenkusio automobilio numerį ir pasakė, kad matė, kas nutiko, pasekė ir užsirašė pažeidėjo automobilio numerį. Tada jis dar kartą paskambino policijai ir pasakė automobilio numerį. Dabar jo automobilis yra remontuojamas autoservise, nes automobilio bamperio plastmasinė dalis skilo, o geležinė buvo sulenkta. Nuotraukose apgadinimai tie patys. Pažeidėjo automobilis trenkėsi į ratą, bet nuslydo ir apgadino bamperį. Kas sėdėjo priešais atvažiuojančiame automobilyje nematė, nes švietė šviesos ir buvo sunku ką įžiūrėti. Automobilis, kuris atsitrenkė, galėjo būti "Honda CRV".

Liudytojas R. B. parodė, kad kartu su kolega G. Š. nuvyko į įvykio vietą. Pareigūnas D. J. važiavo vėliau ir asmenis apklausė atskirai. Įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Nukentėjęs vairuotojas sakė, kad pažeidėjas važiavo tiesiai į jį. Nukentėjusysis bandė išsukti, bet nepavyko, o atsitrenkęs automobilis nuvažiavo. Pašalinis žmogus pasakė pažeidėjo automobilio numerį nukentėjusiajam. Jie įvykio vietą nufotografavo ir pagal turimą automobilio numerį nustatė, kieno vardu registruota transporto priemonė. Nuvažiavo į įmonę, kur dirbo automobilio savininkas, bet automobilio ten nebuvo. Nuotraukose pažeidimai matosi tiksliai, nukentėjusiajam buvo apgadintas bamperis.

Liudytojas D. J. parodė, kad jis dėl įvykio surašė protokolą. Medžiagą gavo iš kolegų, kurie nurodė, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Pagal numerį sužinojo pasišalinusios transporto priemonės savininką. Jie nuvyko į Korsako g., kur rado nurodytą Hondą CRV automobilį, kuris buvo apgadintas. Automobilio savininkas nurodė, kad vairavo dukra. Jis įsiminė tai, kad pažeidėja neneigė vairavus, tačiau sakė, kad įvykio nebuvo. Automobilis stovėjo pietiniame rajone, Korsako g. Automobilis buvo ženkliai apgadintas, neįmanoma būtų nejusti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. P. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta tiek G. P. paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais bei administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (7 b. l.), G. P. paaiškinimu (8 b. l.), A. K. paaiškinimu (9 b. l.), policijos pareigūnų D. J., R. B. tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad G. P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. K. automobilį ir lėmė nukentėjusiojo automobilio apgadinimą. Tą patvirtino teisme apklaustas A. K. bei pareigūnai apžiūrėję jo automobilį. A. K. nurodė, kad šiuo metu dėl padarytų apgadinimų automobilis yra remontuojamas autoservise. Nors G. P. nurodė, kad ji pripažįsta, kad tą dieną važiavo su automobiliu „Honda CR-V“ toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, tačiau ji nejuto smūgio į kitą automobilį, tačiau teismas tokius jos parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes kaip matyti iš byloje esančių foto nuotraukų abiejų automobilių apgadinimai yra gana ženklūs. Todėl teismas sprendžia, kad G. P. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, teismas konstatuoja, kad G. P., vairuodama transporto priemonę neįgijusi teisės vairuoti transporto priemones, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

G. P. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 punktą, kuriame nurodyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka bei 234 punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. G. P. nurodė, kad ji tą dieną važiavo su automobiliu „Honda CR-V“ toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, tačiau ji nejuto smūgio į kitą automobilį, nes gal kalbėjosi su drauge ar klausėsi muzikos. Teismas tokius jos parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes kaip matyti iš byloje esančių nukentėjusiojo A. K. parodymų, policijos pareigūnų parodymų, bei foto nuotraukų abiejų automobilių apgadinimai yra gana ženklūs ir tokio smūgio G. P. nejusti negalėjo. Be to, ji patvirtino, kad mašinoje negarsiai grojo muzika, o ji tik su drauge kalbėjosi, todėl jai neturėjo būti kliūčių išgirsti susiduriančių automobilių garso, kuris kaip matyti iš foto nuotraukų turėjo būti gana didelis, nes kontaktas buvo į metalines automobilių dalis, kurios po įvykio buvo apgadintos (ypatingai „Honda CR-V“). Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad G. P. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir tai suvokdama nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

G. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka už tokios pačios rūšies ar kitus teisės pažeidimus nebausta, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jos asmenybę, į tai kad viena augina vaiką, niekur nedirba, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas - minimalias baudas. Galutinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. P. priklauso UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Įvykio metu bendrovei priklausantį automobilį vairavo G. P., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį. Todėl teismas sprendžia, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Kadangi ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra numatyta kaip alternatyvi administracinė nuobauda, todėl teismas sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netaikytinas transporto priemonės „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Teismas sprendžia, kad G. P. paskyrus piniginę baudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

G. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio baudą.

G. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 4000 (keturių tūkstančių) litų dydžio baudą be transporto priemonės „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, galutinę nuobaudą G. P. skirti 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą be transporto priemonės „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.