Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-03 · Civilinė byla Nr. 2S-619-340/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-03
Bylos Nr.
2S-619-340/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
UAB „Vilniaus mėsa“
Ieškovas
UAB „Baltic Capital“
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-619-340/08Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų D.Kutrienės, N.Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus mėsa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltic Capital“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus mėsa“ dėl kompensacijos už nepagrįstą praturtėjimą, nuompinigių ir delspinigių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kompensacijos už nepagrįstą praturtėjimą, nuompinigių ir delspinigių priteisimo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, visai ieškovo reikalavimo – 83 677,39 Lt sumai. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovas tiek esant ikisutartiniams santykiams, tiek sudarius nuomos sutartį elgėsi nesąžiningai – kelis kartus žadėjo įvykdyti sutartines prievoles, tačiau jų iki šiol neįvykdė, slepia duomenis apie savo turtinę padėtį, ruošiasi parduoti pagrindinį bendrovės turtą, todėl yra pagrindo manyti, netaikant atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-04-04 nutartimi prašymą tenkino; areštavo atsakovui UAB „Vilniaus mėsa“ priklausantį 83 677,39 Lt vertės turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kam nors perleisti. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtas nepranešus atsakovui, teismui manant, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Atsižvelgęs į ieškinio sumą, ieškovo nurodytus motyvus bei tai, kad atsakovas vengia geruoju atsiskaityti su ieškovu, teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-04-04 nutartį; tuo atveju jeigu teismas nepanaikintų Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-04-04 nutarties, prašo įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos įmokėti į specialiąją Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sąskaitą 100 000 Lt sumą arba pateikti ne mažesnio dydžio nei nurodoma suma banko garantiją. Nurodo, jog teismas nepranešė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, apeliantas būtų paaiškinęs jog su ieškovu niekada jokių santykių, nei sutartiniu, nei nesutartinių neturi ir neturėjo, todėl ieškinio tvirtinimai, kad jis iš ieškovo praturtėjo, neturi jokio pagrindo. Apelianto nuomone, ieškovas nepateikė išsamių, pagrįstų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, ieškovas pažeidė įrodinėjimo pareigą. Nurodė, jog draudimas disponuoti savo turtu blogins apelianto finansinę būklę sukels didelių nuostolių, todėl taikytinas nuostolių užtikrinimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-04-04 nutartį palikti nepakeistą; atmesti atsakovo atskirąjį skundą; atmesti prašymą įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos įmokėti į specialiąją Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sąskaitą 100 000 Lt sumą arba pateikti ne mažesnio dydžio nei nurodoma suma banko garantiją. Nurodo, jog apeliantas savo skundą grindžia argumentais, kurie negali būti laikomi pagrįstais ir neįrodo, kad patenkinus atskirąjį skundą bus užtikrintas būsimo teismo sprendimo realus vykdymas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nelaukiant kol jis įsiteisės, ir taip iš anksto užkertant kelią galimiems ginčo šalies ketinimams turtą paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, turint tikslą išvengti galimos prievolės įvykdymo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei hipotetinių prielaidų konstatavimu bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos, todėl kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog jeigu būtų pranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, apeliantas būtų paaiškinęs jog su ieškovu niekada jokių santykių, nei sutartiniu, nei nesutartinių neturi ir neturėjo, todėl ieškinio tvirtinimai, kad jis iš ieškovo praturtėjo, neturi jokio pagrindo; kad ieškovo reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos, jog nepagrįsti teiginiai, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu; kad ieškovas nepateikė išsamių, pagrįstų argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, ieškovas pažeidė įrodinėjimo pareigą.

Pažymėtina, jog teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui gali būti nagrinėjamas ir nesant ieškovo prašymo nagrinėti šių priemonių taikymo klausimą nepranešus atsakovui, ir tai nelaikoma šio prašymo ribų peržengimu; šiuo atveju ieškovas prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui, kadangi atsakovas gali imtis nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kad išvengtų galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymo.

Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Tačiau proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146, 150 str.). Jeigu apeliantas yra įsitikinęs, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo jo teises, ir savo argumentus gali patvirtinti įrodymais, įstatymas suteikia teisę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį teismą ir prašyti panaikinti arba pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 150 str.).

Apelianto prašymas įpareigoti ieškovą per 10 dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos įmokėti į specialiąją Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sąskaitą 100 000 Lt sumą arba pateikti ne mažesnio dydžio nei nurodoma suma banko garantiją apeliacinės instancijos teismo negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas, kadangi tai yra pirmosios instancijos kompetencijai priskirtinas klausimas. Be to atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis CPK 151 str. 1 d. visos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, o apeliacinės instancijos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos, todėl apelianto prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl atskirasis skundas atmestinas, paliekant 2008-04-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjos D.KutrienėN.Švedienė