Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-25 · Administracinė byla Nr. eI3-14206-809/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-25
Bylos Nr.
eI3-14206-809/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03291-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
R. R., D. R. R.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-14206-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03291-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,dalyvaujant pareiškėjui R. R., jo atstovui advokatui R. M.,atsakovo atstovui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. R. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK) viršininko 2025-05-27 įsakymą Nr. 10- TE-738 „Dėl D. R. R. atleidimo iš vidaus tarnybos" (toliau – ir Įsakymas) bei grąžinti pareiškėją į Vilniaus apskr. VPK kelių policijos skyriaus 1 -ojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigas.

Nurodė, kad Įsakymas yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas.

Akcentuoja, jog atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti pareiškėją iš tarnybos. Atlikdamas tarnybinį patikrinimą atsakovas atliko tiek esminius procedūrinius pažeidimus, tiek ir nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Nurodo, jog remiantis to paties įvykio faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11703-25, kuris iki šiol nėra baigtas. Turint duomenų apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11703-25, pradėtą pareiškėjo atžvilgiu, remiantis tais pačiais duomenimis, kaip ir tarnybinis patikrinimas, tarnybinis patikrinimas privalėjo būti stabdomas iki pasibaigs baudžiamasis procesas, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau - Tvarkos aprašas) 10 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 41 straipsnio 9 dalimi. Pareiškėjo įsitikinimu, tebevykstant ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-11703-25 pareiškėjo atžvilgiu atlikus Tarnybinį patikrinimą bei įsakymu atleidus iš pareigų, buvo pažeistas Tvarkos apraše ir Statute numatytos procedūros, o tai reiškia, kad Įsakymas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai.

Pareiškėjas, gavęs Pranešimą informavo atsakovą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1­11703-25 bei gydymąsi sveikatos priežiūros įstaigoje. Pažymi, jog neturi reikšmės atsakovo teiginys apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pareiškėjui nebuvimą, nes turint duomenų, jog pareiškėjas įvykio metu buvo neblaivus nedarbingumo pažymėjimas ir negalėjo būti išduotas. Tačiau, pareiškėjo manymu, tai negali paneigti fakto, kad asmuo po eismo įvykio su motociklu turėjo gydytis sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, o tokia teisė numatyta Aprašo 20 ir 20.1,22 punktuose. Pareiškėjas gavęs Pranešimą, pateikė trumpą atsakymą, tačiau detalesnių paaiškinimų neteikė, nes pagrįstai tikėjosi, jog Tarnybinis patikrinimas bus stabdomas teisės aktų numatyta tvarka iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Pareiškėjas mano, jog netekus galimybės pateikti paaiškinimus, atsakovas pažeidė jo teisę į gynybą.

Įsakymo 1 punkte klaidingai nurodytos pareiškėjo pareigos. Pareiškėjo pareigos yra vyriausiasis patrulis, tačiau šiame punkte nurodytos ne tik jo realios pareigos, bet ir įvardytos vyresniojo inspektoriaus pareigos. Toks aplaidus Įsakymo turinio surašymas pareiškėjui leidžia spręsti, jog Įsakymas buvo priimtas skubotai.

Pareiškėjui taikant atsakomybę, nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis - pažeidimo padarymo faktas, pareigūno kaltė, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Akcentuoja, jog esant nebaigtam ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-11703­25 ir Tarybinio patikrinimo išvadoje padarius atitinkamas išvadas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo (sąmoningai, keldamas didelį pavojų eismo saugumui, važiavo motociklu vartojęs alkoholį, neblaivus bei atsisakė pasitikrinti alkotesteriu), iš esmės buvo pažeista nekaltumo prezumpcija įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Esant nebaigtam ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-11703-25 atsakovas „užbėgo“ šio ikiteisminio tyrimo rezultatams už akių ir pareiškėją pripažino padarius jam ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-11703-25 inkriminuojamas veikas. Nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas padaręs jam inkriminuojamą veiką, nėra pagrindo tokių išvadų konstatuoti Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje prisidengiant ikiteisminio tyrimo duomenų neviešinimo principu padaryta tikrovės neatitinkanti išvada - neva ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vairavo motociklą neblaivus. Nurodo, jog pareiškėjas neturi kitos išeities, kaip tik pateikti teismui savo, kaip įtariamojo apklausos metu teiktų parodymų fragmentą, kur pažymėjo, kad įvykio metu ne pareiškėjas, o kitas ikiteisminiame tyrime nurodytas asmuo vairavo motociklą, pareiškėjas tebuvo tik keleivis. Teigia, jog nurodyti duomenys niekaip nepatvirtina, atsakovo išvadų, jog pareiškėjas vairavo motociklą neblaivus, t. y., jog pareiškėjas atliko pažeidimą, priešingai, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11703-25 pateikta informacija leidžia spręsti, kad ne pareiškėjas, o kitas asmuo vairavo motociklą ir sukėlė eismo įvykį.

Nurodo, jog klaidingai pareiškėjo pažeidimu išvadoje įvardijama ir tai, kad jis, būdamas neblaivus atsisakė pasitikrinti alkotesteriu. Anot pareiškėjo, faktiniai duomenys parodo, kad blaivumą pareiškėjas pasitikrino iškart po to, kai pareiškėjui buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, todėl nėra pagrindo atsakovo kategoriškai išvadai apie atsisakymą tikrintis neblaivumą. Tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina ir tai, kad pareiškėjas pateko į eismo įvykį su motociklu, ant veido buvo matyti kraujas, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie galvos srities traumą. Pareiškėjas taip pat teigė nežinąs, kaip atsidūrė įvykio vietoje, todėl galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas patyrė smegenų sukrėtimą, todėl buvo šoko būsenoje bei ne iškarto suprato, kad turi tikrintis blaivumą. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas įvykio vietoje buvo (ne)blaivus, ar (ne)atsisakė tikrintis blaivumą, pasitvirtinus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11703-25 fiksuotai informacijai apie tai, kad ne pareiškėjas vairavo motociklą, atsisakymo tikrintis aplinkybė netenka prasmės. Pareiškėjo teigimu, tai reiškia, jog ši aplinkybė negali būti pagrindu išvadai, kad pareiškėjas tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Teigia, jog pareiškėjas į įvykį pateko ne tarnybos metu, eismo įvykis nutiko pareiškėjui esant vaiko priežiūros atostogose.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog įvykis nutiko ne tarnybos metu, įvardyti pareiškėjo pareigybės aprašymo punktai, tarp kurių numatytos funkcijos: užtikrinti eismo ir visuomenės saugumą, kontroliuoti, kaip kelių eismo dalyviai vykdo KET reikalavimus, skirti administracines nuobaudas ir kt., pareiškėjui ne tarnybos metu nėra taikytini, todėl pareiškėjas negali būti pripažintas juos pažeidęs.

Apibendrinant aukščiau pateiktus aspektus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos aplinkybės, įrodymai, kurių pagrindu atsakovas taikė atsakomybę pareiškėjui, nepagrindžia nei, kad pareiškėjas neblaivus vairavo motociklą, nei, kad pareiškėjas ne tarnybos metu pažeidė pareigybės funkcijas, nei, kad vienareikšmiškai atsisakė tikrintis blaivumą, todėl nenustatyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys.

Nebuvo atskleista tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė.

Nėra duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai siekė, jog nebūtų vykdoma alkoholio patikra. Tik sveikatos būsena nulėmė pareiškėjo elgseną.

Taip pat nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elemento - statutinio valstybės tarnautojo kaltės, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties.

Pareiškėjui visiškai nėra aišku, ką jis konkrečiai pažeidė. Pareiškėjas laiko, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, paviršutiniškai, atitinkamų teisės normų citavimu, nesusiejant teisės aktų nuostatų pažeidimų su galimu pareigūno vardo pažeminimu, neatskleisti pareigūno vardo pažeminimo elementai Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme, išvados apie pareigūno vardo pažeminimą pagrįstos prielaidomis ir samprotavimais. Išvadoje neužtenka abstrakčiai suformuluoti kaltinimą, joje turi būti aiškiai ir pagrįstai nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tačiau kaip jau minėta šiuo atveju jie nebuvo nei nustatyti, nei įrodyti.

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Vilniaus apskr. VPK KPS 1-ojo poskyrio vyriausiasis patrulis R. R. būdamas neblaivus vairavo asmeninį motociklą „Harley Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keldamas pavojų eismo saugumui bei vėliau nuvažiavęs nuo kelio ir sukėlęs eismo įvykį atsisakė tikrintis apsvaigimą, todėl atsakovas laiko, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p., ir 17 p. reikalavimus. Pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais pažemino pareigūno vardą bei sulaužė pareigūno priesaiką. R. R. yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas, todėl vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju policijos pareigūnas) nevykdo jam teisės aktais keliamų reikalavimų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja.

Pažymėtina, kad nėra reikšminga, ar policijos pareigūnas minėtus neteisėtus veiksmus padarė atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Atsakomybė pagal Statuto 74 str. 1 d. 7 p. atsiranda atlikus minėtus veiksmus nepriklausomai nuo to ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu.

2025-05-28 Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymo Nr.10-TE-738, pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi.

Nurodo, jog vaizdo įrašuose yra fiksuoti aiškūs faktiniai duomenys apie pareiškėjo elgesį po eismo įvykio, jo daugkartinį sąmoningą atsisakymą tikrintis blaivumą. Įrašuose matoma pareiškėjo būklė, kuri leido savarankiškai vaikščioti bei net bandyti pakelti motociklą. Įrašai ištirti tarnybinio patikrinimo metu ir pateiktas jų vertinimas. Pareiškėjas remiantis vaizdo įrašais padarė šiurkštų KET pažeidimą.

Pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė ir tarnybinė atsakomybės yra skirtingos atsakomybės rūšys, kurios veiksmų vertinimui nesukuria privalomos prejudicijos.

Taip pat pažymi, jog pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas institutas, kurio sudėčiai nustatyti įstatymas nereikalauja kitų atsakomybės rūšių konstatavimo.

Pažymi, jog 2025-07-02 ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas ir pareiškėjui buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą.

Teigia, kad pareiškėjas turėjo advokatą ikiteisminiame tyrime, todėl jis galėjo tiek pats, tiek atstovų pagalba pateikti paaiškinimą, tačiau to nepadarė. Jokių duomenų apie sunkią ligą, dėl kurios pareiškėjas visą laikotarpį nebūtų galėjęs pasinaudoti atstovų pagalba nenustatyta. Priešingai, pareiškėjas pats dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose ir davė parodymus, todėl atsakovas laiko, jog pareiškėjas pats pasirinko elgesio modelį neteikti paaiškinimų ir taip realizavo savo teises, todėl jo teisės į gynybą pažeistos nebuvo.

Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas pabaigtas, pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo gauta informacija, jog pareiškėjas siekia rasti asmenį pasirengusį prisiimti kaltę dėl pareiškėjo padaryto eismo įvykio. Ši informacija pasitvirtino bei ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog atvykęs A. K., sužinojęs apie gręsiančią atsakomybę prisiėmus kaltę 2025-04-16 apklaustas liudytoju paliudijo, apie R. R. prašymą už jį prisiimti kaltę, tai patvirtina ir 2025-05-08 ikiteisminiame tyrime atlikta mobiliųjų telefonų buvimo vietos analizė. Pareiškėjo keliama versija, jog motociklą vairavo kitas asmuo neatitinka tikrovės ir yra tik siekio išvengti atsakomybės išdava.

Akcentuoja, jog pareiškėjas remiantis vaizdo įrašais daug kartų sistemingai ir aiškiai atsisakė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu įvykio vietoje, todėl nekyla abejonių dėl vengimo pasitikrinti apsvaigimą. Būdamas kelių policijos pareigūnų ir žinodamas, jog laikas ir didelis vandens kiekis sumažina alkoholio kiekio matuoklio parodymų rezultatus, išgėrė visą prieinamą vandenį suteiktą skirtingų asmenų, tačiau net ir tai bei praėjęs nemažas laikas iki pasitikrinimo gydymo įstaigoje, kai nustatytas 1.45 promilių apsvaigimas, nepaneigė pareiškėjo apsvaigimo fakto. Be to, kraujyje nustatytas 1,65 promilių girtumas.

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktiką neblaivaus asmens transporto priemonės vairavimas visada buvo laikomas šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu ir jei tai padarė policijos pareigūnas laikomas pareigūno vardo pažeminimu.

Pažymi, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, Įsakyme nėra padaryta klaida dėl jo pareigų. Pareiškėjo pareigos nurodytos Įsakymo 1 punkto trečioje eilutėje „vyriausiasis patrulis“, o vyresnysis inspektorius yra pareiškėjo policijos laipsnis.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas pripažino faktą, jog būdamas neblaivus važiavo motociklu, dėl ko jis nuoširdžiai gailisi. Po įvykio atsisakė pūsti į alkotesterį, nes buvo patyręs galvos traumą. Mano, jog atleidimas iš tarnybos yra neproporcinga priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas reiškia reikalavimą grąžinti jį į eitas Vilniaus apskr. VPK kelių policijos skyriaus 1 -ojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigas.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Imuniteto valdybos (toliau – ir IV) Vilniaus apygardos skyriui (toliau – ir VAS) 2025-04-07 pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2025-04-04 Policijos departamento IV VAS vyriausiojo tyrėjo L. P. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-3233 nurodytų faktų.

Tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-3233 nurodyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre ROIK fiksuota informacija, jog 2025-04-03 15.10 val. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 85.27 km. Vilniaus apskr. Kelių policijos skyriaus (toliau - KPS) 1-ojo poskyrio vyriausiasis patrulis R. R. nesuvaldė motociklo „Harley Davidson (FLHRI)“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo nuo kelio. R. R. buvo akivaizdžiai neblaivus ir atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Greitosios medicinos pagalbos medikai R. R. pristatė į VĮ Varėnos sveikatos centrą, neblaivumui nustatyti paimta tiriamoji medžiaga - kraujas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11703-25.

Policijos departamentui, gavus prokuroro leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir leidimą ją naudoti tarnybinio patikrinimo tikslais, neatskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenų, susipažinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11703-25 duomenimis ir nustatyta, jog atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus 2025-04-10 R. R. pareikšti įtarimai, kad pastarasis vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis 2025-04-03 apie 15.20 val. Varėnos r., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 85.27 km vairavo motorinę transporto priemonę - motociklą „Harley Davidson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu.

2025-04-10 pareiškėjui įteikė pranešimą apie galimai padarytą pareigūno vardo pažeminimą. Minėtas pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu bei 2025-04-15 elektroniniu paštu(duomenys neskelbtini). 2025-04-15 14.47 val. Policijos departamentas gavo R. R. atsakymą: „Laba diena gerbiami kolegos. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11703-25. Šiuo metu gydausi gydymo įstaigoje stacionare. Pagarbiai, R.”. Daugiau jokio paaiškinimo R. R. nepateikė.

Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu R. R. buvo vaiko priežiūros atostogose nuo 2023-01-11 iki 2025-11-29.

Policijos departamento 2025-05-26 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-60 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1 -ojo poskyrio vyriausiojo patrulio D. R. R. veiksmų" (toliau – ir Išvada, Tarnybinis patikrinimas), be kita ko, pateiktas pareigūnų "Body" kamerų vaizdo ir garso įrašų detalus aprašymas. Išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas sąmoningai, keldamas didelį pavojų eismo saugumui, važiavo motociklu vartojęs alkoholį, neblaivus bei atsisakė pasitikrinti alkotesteriu. Tarnybinio patikrinimo išvada nuspręsta pripažinti, kad Vilniaus apskr. VPK KPS 1 -ojo poskyrio vyriausiasis patrulis R. R. pažemino pareigūno vardą, todėl atleistinas iš vidaus tarnybos.

2025-05-30 pareiškėjui įteiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2025-05-27 įsakymas „Dėl D. R. R. atleidimo iš vidaus tarnybos" Nr. 10-TE-738 (toliau - įsakymas), kuriuo 2025-05-27 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (aktuali ginčui teisės akto redakcija).

Statuto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareigūno vardo pažeminimo samprata. Pareigūno vardo pažeminimas, tai vidaus tarnybos sistemos pareigūno veika, padaryta dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo (statutinio pareigūno) atleidimo iš vidaus tarnybos klausimą taikytinas Statutas, kurio 74 straipsnyje yra numatyti pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, vienas iš pagrindų – kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra konstatavęs, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas (ankstesnė teisės akto redakcija - Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 4 dalyje (ankstesnė teisės akto redakcija - Statuto 2 straipsnio 7 dalis), kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 129/2004; 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008; LVAT kt.).

Pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; A520 -2412-2012 ir kt.).

Policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio buvo galima daryti išvadą, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas, ar motociklą pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus, be to, pareiškėjas neigė, kad būtent jis vairavo motociklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas pilnai prisipažino, jog su motociklu, būdamas neblaivus, važiavo jis pats ir po įvykio atsisakė pasitikrinti blaivumą (anot pareiškėjo, dėl patirtos galvos traumos). Taigi, konstatuotina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2025-04-03 15.10 val. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 85.27 km. pareiškėjas, būdamas neblaivus, nesuvaldė motociklo „Harley Davidson ir nuvažiavo nuo kelio, be to, iš karto po įvykio atsisakė tikrintis blaivumą.

Iš į bylą pateikto įrodymo – 2025-04-03 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto Nr. 2 matyti, kad medicinos gydytoja apžiūrėjo R. R., alkoholio nustatymas iškvėptame ore aparatu 1,45 promilės. 2025-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1723/2025(01), nurodyta, jog D. R. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,65 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Taigi, tiek pareiškėjo prisipažinimas teismo posėdžio metu dėl jo paties vairavimo esant neblaiviam, tiek rašytiniai įrodymai – medicininiai dokumentai, vaizdo įrašas (pareigūnų „Body“ kamerų įrašai) ir kt. patvirtina pareiškėjo neblaivumo faktą ginčo įvykio metu bei atsisakymą tikrintis alkotesteriu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog minėtoms faktinėms aplinkybėms dėl pareiškėjo vairavimo esant neblaiviam ir atsisakymo po įvykio tikrintis alkotesteriu, atsakovui nebuvo pagrindo nepripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas, nustatydamas, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė pareiškėjo atžvilgiu ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Pastebėtina, jog Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis.

Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam yra ne tik šiurkštus Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet priklausomai nuo girtumo laipsnio (esant vidutiniam ir didesniam girtumo laipsniui) užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Varėna) 2025-07-15 surašė kaltinamąjį aktą pareiškėjo atžvilgiu. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025-09-29 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-769-800/2025) R. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė jį pinigine bauda. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, kadangi pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. 1A-623/923/2025). Pabrėžtina, jog pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Net jei pareiškėjo atžvilgiu ir nebūtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ar prieš jį nutraukta baudžiamoji byla, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas numatytų atleidimo pagrindų, kadangi baudžiamojoje byloje pareiškėjo veiksmai vertinami tik baudžiamosios atsakomybės kontekste. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo pareiškėjas, atsakovui taip pat nebuvo teisinio pagrindo spręsti tarnybinio patikrinimo sustabdymo iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-11703-25 pabaigos.

Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, kadangi jis manė, kad atsakovas sustabdys tarnybinį patikrinimą. Pažymėtina, jog kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste. Teismo vertinimu, atsakovas suteikė pareiškėjui teisę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis dėl paaiškinimo pateikimo, tačiau pareiškėjas sąmoningai pasirinko nesinaudoti šia teise.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į tai skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus pagrindinį minėtą reikalavimą, atmestinas ir kitas su tuo susijęs išvestinis skundo reikalavimas dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. R. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė