Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1167-1035/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
1-1167-1035/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42772-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
V. A.
Advokatai
Jurijus Binevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-1167-1035/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42772-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič),nukentėjusiajai V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2019 m. spalio 16 d., apie 14.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,57 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu stipriai pastūmė abiem rankomis savo sugyventinę V. A., pastaroji griūdama veidu atsitrenkė į spintelę ir susižalojo nosį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. A. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. P. 2020 m. sausio 24 d., apie 22.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sudavė sugyventinei V. A. vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą į dešinį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. A. gleivinės nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas juosmens dešinėje ir sėdmenų dešinėje, dešinės pusės VII-IX -o šonkaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino. Paaiškino, kad jam buvo labai sunkus laikotarpis. Jis 24 valandas per parą prižiūrėdavo savo motiną, kuri buvo sunkaus charakterio, todėl pavargdavo, neišsimiegodavo, būdavo susinervinęs. Jis kartu su motina, sugyventine ir vaiku gyveno (duomenys neskelbtini). Konfliktas kilo dėl jo psichologinės būklės. Pirmojo konflikto metu, 2019 m. spalio 6 d., kartu su sugyventine V. išgėrė alkoholio. Kartu su sugyventine bendrą ūkį veda (duomenys neskelbtini) metų. Kilo žodinis konfliktas ir jis ją pastūmė. Sugyventinę pastūmė bute, koridoriuje. Po jo pastūmimo nukentėjusioji atsitrenkė į spintelę. Jis nematė nukentėjusiosios sužalojimų po to, kai ji atsitrenkė į spintelę. Po šio įvykio nukentėjusioji iškvietė policiją. 2020 m. sausio mėnesį namuose įvyko antras konfliktas. Antrojo konflikto metu jis vienas truputį išgėrė alkoholio. Su sugyventine vėl kilo žodinis konfliktas ir jis jai sudavė smūgį į veidą. Neprisimena viso įvykio, nes buvo labai susijaudinęs. Gali būti, kad nukentėjusiajai sudavė į šoną. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Abiejų įvykių metu bute buvo jo motina ir jų vaikas, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. Savo elgesį vertina blogai. Gailisi ir tikisi, kad tokie įvykiai nepasikartos. Su nukentėjusiąja kartu negyvena, tačiau palaiko ryšį, ateityje planuoja gyventi kartu. Atsiprašė nukentėjusiosios ir ji priėmė jo atsiprašymą. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Anksčiau neturėjo problemų su alkoholiu. Jo sveikatos būsena yra tokia, kad negali vartoti alkoholio ir rūkyti. Tačiau jis alkoholio nevartoja ne tik dėl sveikatos problemų. Jam buvo ištikę du (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. A. parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sugyventiniu V. P. bei sūnumi D.. Su sugyventiniu kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį. 2019 m. spalio 6 d., tarp 14.30 val. – 16.00 val., kartu su sugyventiniu gamino cepelinus ir gėrė degtinę. Jai pasakius, kad sugyventinis daro ne tai ko ji prašo, pastarasis supyko ir nuėjo į kambarį. Ji viena baigė gaminti ir nuėjo pakviesti sugyventinio, kad jis eitų valgyti. V. P. buvo supykęs, tarp jų kilo konfliktas ir jiems būnant koridoriuje, jis staiga abiem rankom ją pastūmė ir ji griūdama atsitrenkė į koridoriuje stovinčią spintelę bei susitrenkė nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji juto fizinį skausmą. Tuomet iškvietė policijos pareigūnus. Jos sugyventinis V. P. jos atsiprašė, ji jam atleido, nes jis yra jos vaiko tėvas, ji nenori, kad sūnus augtų be tėvo. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi (b. l. 36–37, 63–64, 67–68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2019 m. spalio 6 d. 14.40 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtaujama. Nuvykus nurodytu adresu, V. A. nurodė, kad girtas sugyventinis V. P. prieš ją smurtavo, kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį. Matėsi, kad nukentėjusiosios nosis ištinusi ir nubrozdinta. Namuose buvo mažametis jų sūnus (b. l. 41).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui registravimo duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 6 d. 14.36 val. užregistruotas įvykis, kad paskambino moteris, iš kurios buvo atimtas telefonas (girdėjosi vyro riksmai). Perskambinus pakėlė sugyventinis, kuris teigė, kad pranešėja neblaivi ir pagalbos nereikia, girdėjosi vaiko verksmas. Trečią kartą skambinant atsiliepė apsiverkusi moteris, sakė, kad neblaivus sugyventinis V. P. ją mušė. Yra vienas vaikas namuose. GMP atsisakė (b. l. 26).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima laikmena su vaizdo ir garso įrašu, kuris buvo atliktas įvykio vietos apžiūros metu. Moteris nurodo, kad jai trenkė į nosį, pareigūnui paklausus, ar skaudėjo, atsakė, kad „be abejo“. Matyti mažametis verkiantis vaikas (berniukas) (b. l. 44).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta laikmena su garso įrašu, kurią pateikė Bendrasis pagalbos centras. Pareiškėja, kuri prisistato V. A. vardu, sako, kad vyras V. P. girtas, pakėlė prieš ją ranką, fone girdisi vyro keiksmai ir pokalbis nutrūksta. Perskambinus, girdisi moters verksmas. Perskambinus, atsiliepia vyras, paprašius pakviesti moterį, vyriškas balsas sako: „neduosiu... prisigėrė, viskas gerai, ji važiuoja pas mamą“. Įrašo fone girdisi vaiko verksmas, paklausus kiek yra vaikų, vyras atsako: „viskas gerai, jokių problemų... nieko“. Pokalbis nutrūksta (b. l. 49–50).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2019 m. spalio 6 d. 15.55 val. V. P. nustatytas 1,57 promilių girtumo laipsnis (b. l. 103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. A. parodė, kad 2020 m. sausio 24 d., vakare, bute (duomenys neskelbtini), ji kartu su sugyventiniu V. P. buvo išgėrę alkoholio, tarp jų kilo konfliktas dėl buitinių priežasčių. Ji sėdėjo ant lovos, kai V. P. sudavė jai vieną kartą kumščiu į apatinę lūpą ir į dešinį šoną šonkaulių srityje, ji juto stiprų fizinį skausmą. Ji dėl sužalojimų kreipėsi į medikus, jai buvo nustatyti VIII ir IX šonkaulių lūžiai. Civilinio ieškinio nereiškia, nes turtinė žala nepadaryta (b. l. 63–64, 67–68).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 17).

Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui registravimo duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 26 d. 11.14 val. užregistruotas įvykis, kad dingusi V. A. atsirado, kuri paaiškino, kad buvo pas draugus, nes 2020 m. sausio 24 d., apie 23.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventinis V. P., t. y. vieną kartą sudavė kumščiu į veidą ir vieną kartą į dešinį šoną, šiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą, todėl ji bijojo grįžti į namus. Įvykis įvyko sūnaus D. P. akivaizdoje. V. P. nesulaikytas, nes jis pasišalino iš namų, iki jiems (pareigūnams) atvykstant (b. l. 55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 350/2020(01) matyti, kad V. A. nustatytas gleivinės nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje ir sėdmenų dešinėje, dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžiai. Nustatyti sužalojimai padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje ir poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje bei sėdmenų dešinėje padarytos 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 74).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad žodinio konflikto metu jis pastūmė nukentėjusiąją V. A., nuo jo pastūmimo nukentėjusioji atsitrenkė į spintelę ir susižalojo. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui registravimo duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. A., E. K. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, kitų objektų apžiūros protokolai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. P. konflikto metu stipriai pastūmė abiem rankomis savo sugyventinę V. A., pastaroji griūdama veidu atsitrenkė į spintelę ir susižalojo nosį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. A. fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė (kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį), kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nariu, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. P. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajai V. A. į veidą, nors visų aplinkybių dėl susijaudinimo neprisimena, bet gali būti, kad nukentėjusiajai sudavė ir į šoną. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui registravimo duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. A. parodymai, specialisto išvada.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis V. P. konflikto metu sudavė sugyventinei V. A. vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą į dešinį šoną, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė (kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, veda bendrą ūkį), kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nariu, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) vienas nesunkus nusikaltimas ir tyčinis (tiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 97–98), baustas administracine tvarka (b. l. 90), nedirbantis (b. l. 92, 93), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91), turi sveikatos problemų, rūpinosi savo motina, kuriai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 168), teismo sprendimu buvo paskirtas savo motinos (duomenys neskelbtini) bei jos (duomenys neskelbtini) (b. l. 169–170), turi mažametį vaiką, kurį išlaiko (nustatyta iš kaltinamojo žodžių), atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. P. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies, numatytos už nusikaltimą, minimumui, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliai įstatymo numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, priešingai nei siūlo prokurorė, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a pp.), kadangi kaltinamojo padarytos veikos nepriskiriamos nusikalstamoms veikų rūšims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam V. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl savo elgesio, nusikalstamas veikas padarė sunkiu savo gyvenimo laikotarpiu, nurodė, kad sutinka atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios. Be to, kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, turi mažametį vaiką, kurį išlaiko, toliau ruošiasi jį auklėti ir auginti (nustatyta iš kaltinamojo žodžių). Šios aplinkybės patvirtina, kad V. P. suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.). Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti V. P., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, taip pat sudaryti jam sąlygas gauti pajamų, kurios reikalingos jo padarytai žalai atlyginti.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 22,09 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 77–78). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji V. A. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 22,09 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios V. A. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (V. P.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 22,09 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo V. P. (b. l. 79).

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 6 d. 15.00 val. (b. l. 101) iki 2019 m. spalio 7 d. 15.05 val. (b. l. 104), nuo 2020 m. sausio 26 d. 23.35 val. (b. l. 120) iki 2020 m. sausio 28 d. 12.35 val. (b. l. 124), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (keturios dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 143, 144) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 150–152), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašais (b. l. 46), vokas, kuriame yra CD su garso įrašais (b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, V. P. paskirtos 4 (keturių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 6 d. 15.00 val. iki 2019 m. spalio 7 d. 15.05 val., nuo 2020 m. sausio 26 d. 23.35 val. iki 2020 m. sausio 28 d. 12.35 val. (keturias dienas).

Kaltinamajam V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. P. 22,09 Eur (dvidešimt du eurus ir 9 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašais, voką, kuriame yra CD su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš