Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei švietimo agentūrai, UAB „Inida“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. vasario 8 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT12 (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo pritaikyta 3 202,27 Eur finansinė korekcija arba sumažinti pritaikytos finansinės korekcijos dydį.

2.1. Vykdydama projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“, projekto Nr. 09.1.3.-CPVA-704-02-0001, tinkamai, vadovaudamasi pirkimo sąlygomis, įvertino UAB „Inida“ kvalifikaciją ir pripažino laimėtoju. Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) netinkamai, formaliai ir nepagrįstai aiškina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.2. Pareiškėja vykdant tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu – „Kompiuterinė įranga ir reikmenys“ Nr. 658836 (toliau – Pirkimas), Pirkimas buvo skaidomas į dvi dalis (su nustatytu pažeidimu ir teikiamu skundu susijusi II Pirkimo dalis), kurio II Pirkimo daliai pasiūlymą pateikė du tiekėjai (vienas iš jų UAB „Inida“). Dėl Pirkimo pretenzijų ar skundų bei paklausimų nebuvo gauta. Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Pasinaudodama VPĮ suteikta diskrecija, Pirkimo sąlygų 3.11 papunktyje nustatė vieną iš kvalifikacijos reikalavimų: <...> Tiekėjas per paskutinius 3 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra savo jėgomis pristatęs ir sumontavęs Kompiuterinės įrangos ir reikmenų, stacionarių ar nešiojamų kompiuterių pirkimo - pardavimo sutartį ar kelias sutartis, kurios/kurių įvykdyta bendra vertė (be PVM) ne mažesnė kaip: antrai pirkimo objekto daliai – 8 000,00 Eur (be PVM)<...>.

2.3. Pirkimo objektas – stacionarūs kompiuteriai (techninės charakteristikos detalizuotos techninėje specifikacijoje, komplektuojami su klaviatūromis ir pelėmis) ir atitinkamas skaičius monitorių (kiekiai ir techniniai reikalavimai buvo nurodyti techninėje specifikacijoje). Aprašant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygos, 3 priedas – Techninė specifikacija I pirkimo daliai, dalis „2. Įrangos pristatymas, paruošimas ir montavimas“, 2.2–2.4 punktai) detalizuota, kad „Stacionarūs kompiuteriai turės būti sumontuoti su monitoriais. Stacionarūs kompiuteriai ir monitoriai yra perkami kaip atskiros prekės, komplektacijoje turi būti ir monitorių pajungimo, ir maitinimo laidai, ir jų „sumontavimas“ (t. y. stacionaraus kompiuterio sujungimas su monitoriumi tam skirtu laidu) yra tapatus „paruoštas darbui“, ir tai yra specifinių žinių ir kompetencijų nereikalaujantis procesas.

2.4. Pirkimo sąlygų 3.11 papunktyje nustatytas kvalifikacinis reikalavimas apima dvi pagrindines tiekėjų grupes: pirmoji – pirkime galėtų dalyvauti tiekėjai, kurie parduoda bei montuoja kompiuterinę įrangą bei reikmenis („pristatęs ir sumontavęs Kompiuterinės įrangos ir reikmenų“), t. y. tiekėjai, kurie parduoda ir montuoja kompiuterinę įrangą ir reikmenis (naudojamas platus kompiuterinės įrangos apibrėžimas, pvz. tinklo įrangą, serverius, interaktyvius ekranus, kuriuos sumontuoti ar įmontuoti reikalingos specifinės žinios ir įgūdžiai) ir savo kvalifikaciją galėjo pagrįsti kompiuterinės įrangos pristatymo ir sumontavimo sutartimi ar keliomis sutartimis, kurių vertė atitiko nustatytą dydį, t. y. 8 000 Eur (be PVM). Antroji tiekėjų grupė – tiekėjai, kurie kompiuterinę įrangą (stacionarius, integruotus ar nešiojamus kompiuterius) tik parduoda („stacionarių ar nešiojamų kompiuterių pirkimo – pardavimo sutartį ar kelias sutartis“), t. y. tiekėjai, kurie parduoda stacionarius, integruotus ar nešiojamus kompiuterius (kurie yra tik pristatomi, ir jų parengimas darbui apima maitinimo ir kitų laidų sujungimą, pelės ir klaviatūros įjungimą, t. y. kuriuos sumontuoti nėra reikalingos specifinės žinios ir įgūdžiai) ir savo kvalifikaciją galėjo pagrįsti stacionarių ar nešiojamų kompiuterių pirkimo – pardavimo sutartimi ar keliomis sutartimis, kurių vertė atitiko nustatytą dydį, t. y. 8 000 Eur (be PVM).

2.5. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 10 punkto proporcingumo principo, paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo. CPVA sprendė, kad vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių 2.2 lentelės 14 punktas, kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, „<...>Atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai<...>“, taikytina 25 proc. finansinė korekcija.

2.6. Nustačius ir patvirtinus, kad pažeidimas turi visus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkto požymius, turėtų būti vykdomas ir galėtų būti nustatytas pažeidimas, o taip pat taikomos finansinės pataisos (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT) 297 punktas).

3. Atsakovė CPVA atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, motyvuoja tuo, kad:

3.1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, siekdama apginti ne savo, bet Projekto vykdytojo tariamai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, kadangi Sprendimas pareiškėjai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Pagal PAFT 162 punkto nuostatas, su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta bendrai finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinančioji institucija raštu sudaro dvišalę projekto sutartį. Su pareiškėju sudarius sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. PAFT 163 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), projekto vykdytojas atstovauja visiems partneriams projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir privalo užtikrinti, kad partneris (-iai) būtų tinkamai informuotas (-i) apie jo (jų) pareigas, susijusias su projekto sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto sutartyje ir PAFT. Iki projekto sutarties pasirašymo projekto vykdytojas su partneriu (-iais) sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio teises ir pareigas įgyvendinant projektą, išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta kitaip.

3.2. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto 2017 m. kovo 22 d. sutartis Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-02-0001 (toliau – Projekto sutartis) sudaryta ne tarp atsakovės ir pareiškėjos, bet tarp atsakovės ir Projekto vykdytojo. Dėl šios priežasties būtent Projekto vykdytojui Projekto sutartimi buvo skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, kuris jam išmokamas pagal atskirai atsakovui teikiamus mokėjimo prašymus (Projekto sutarties 3 ir 5 skyriai). Būtent Projekto vykdytojas Projekto sutartimi įsipareigojo tinkamai įgyvendindamas Projektą, pasiekti Projekto sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus (Projekto sutarties 2.1 papunktis). Kartu su šiuo įsipareigojimu Projekto vykdytojas prisiėmė pareigą vykdyti įvairius papildomus Projekto įgyvendinimo reikalavimus, pavyzdžiui: vykdyti viešuosius pirkimus, teikti mokėjimo prašymus ir juose deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, teikti ataskaitas ir kt. Siekiant įgyvendinti Projekto sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Projekto sutartis leido Projekto vykdytojui pasitelkti partnerius, kuriems atskirų, tarp Projekto vykdytojo sudarytų, sutarčių ir susitarimų pagrindų būtų deleguota dalis Projekto vykdytojo pareigų.

3.3. Pareiškėja, kaip Projekto vykdytojo pasitelktas partneris, vykdė Pirkimą, kuris turėjo būti apmokėtas iš Projekto įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Dėl šios priežasties, siekiant apmokėti Pirkimu įsigytą Pirkimo objektą, Projekto vykdytojas (ne Pareiškėja) turėjo pareigą pateikti mokėjimo prašymą ir jame deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, o atsakovė, įvertinusi tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų sumas, išmokėti Projekto vykdytojui pagal Projekto sutartį skirtą finansavimą.

3.4. Pareiškėja kartu su skundu pateikė pareiškėjos ir Projekto vykdytojo sudarytą Jungtinės veiklos 2016 m. spalio 24 d. sutartį Nr. F3-41-(05)/22-1760 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), tačiau nepaaiškino ir nepagrindė, kaip Jungtinės veiklos sutartis yra susijusi su pareiškėjos teise skųsti Sprendimą.

3.5. Sprendimu VPĮ pažeidimas pripažintas pagrįsti ir teisėtai, Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, konkreti (25 proc.) finansinė korekcija taikyta, vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis yra proporcinga, įvertinusi individualias pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjos nurodyti argumentai ir motyvai taikyti ne didesnę nei 4 proc. dydžio finansinę korekciją deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjos cituojama teismų praktika dėl sankcijų taikymo už VPĮ pažeidimus iš esmės skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Sprendimą priėmusios institucijos atliktų veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Sprendimą laikyti neatitinkančiu.

3.6. Pažymi, kad net jei yra nustatomas pažeidimas ir tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjai būtų neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamos dalies, tuo tarpu pareiškėja turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, pažeidimas nustatytas, ar ne.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – Agentūra), UAB „Inida“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracija Agentūros (toliau – Projekto vykdytojas) įgyvendinamam Projektui, būdama Projekto partnere, įvykdė tarptautinį Pirkimą (Pirkimo Nr. 658836). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2023 m. kovo 17 d.. Pirkimo objektas – kompiuterinė įranga ir reikmenys. Pirkimo objektas skaidytas į penkias Pirkimo dalis. Pirkimo II dalies objektas – stacionarūs kompiuteriai (techninės charakteristikos detalizuotos techninėje specifikacijoje, komplektuojami su klaviatūromis ir pelėmis) ir atitinkamas skaičius monitorių (kiekiai ir techniniai reikalavimai buvo nurodyti techninėje specifikacijoje). Pirkimo II dalyje kvietimus dalyvauti priėmė 13 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 2 dalyviai. Pirkimo II dalies dalyvio UAB „Inida“ pasiūlymas pripažintas laimėtoju, 2023 m. liepos 10 d. sudaryta kompiuterinės įrangos ir reikmenų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 22-1743 (toliau – Sutartis), kurios vertė – 12 809,06 Eur su PVM, 2023 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytas prekių priėmimo – perdavimo aktas.

6. CPVA atliko Pirkimo vertinimą ir Sprendimu pripažino, kad vykdant pirkimą buvo pažeistas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas skaidrumo ir lygiateisiškumo principas bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, t. y., laimėtojo UAB „Inida“ kvalifikacija vertinta ne pagal Pirkimo sąlygas, todėl nepagrįstai pripažinta laimėtoju, ir taikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Pirkimo II daliai vertės – 12 809,06 Eur su PVM, t. y. netinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 202,27 Eur.

7. Pareiškėja laiko, kad Sprendimas, kuriuo taikyta finansinė korekcija, sukelia tiesiogines teisines pasekmes, t. y. netinkamos finansuoti išlaidos turės bus atlyginamos savivaldybės biudžeto lėšomis, be kita ko, Sprendimas dėl pažeidimo priimtas netinkamai įvertinus ir išanalizavus nustatytas aplinkybes dėl teikėjo kvalifikacijos atitikimo Pirkimo dokumentams bei VPĮ reikalavimams, padarytas formalus pažeidimas, be kita ko, pritaikytos finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas padarytiems pažeidimams.

8. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2020, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-565-822/2024). Raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

9. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10. Nagrinėjant pareiškėjos skundą, privalu nustatyti, ar pareiškėja turi objektyviai egzistuojančią subjektinę teisę (teisinį suinteresuotumą) kreiptis į teismą teisminės gynybos, ginčijant administracinį aktą – Sprendimą, t. y. įvertinti, ar Sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.

11. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ (toliau – Taisyklės), 2.32 papunktyje nurodyta, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą, ir, kai teikiama valstybės pagalba, – subjektas, kuris gauna šią pagalbą, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos vienam ūkio subjektui suma nesiekia 200 000 Eur ir veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės įgyvendinimo plane finansavimą teikiantis subjektas nurodomas atsakingas už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant finansines priemones projekto vykdytoju laikomas fondų fondo valdytojas arba, jeigu fondų fondas nesteigiamas, finansinės priemonės valdytojas, Taisyklių 2.48 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti projektą.

12. PAFT 162 punkte nurodyta, kad su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta bendrai finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinančioji institucija raštu sudaro dvišalę projekto sutartį. Su pareiškėju sudarius sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju. PAFT 163 punkte išdėstyta, kad jei projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), projekto vykdytojas atstovauja visiems partneriams projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir privalo užtikrinti, kad partneris (-iai) būtų tinkamai informuotas (-i) apie jo (jų) pareigas, susijusias su projekto sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto sutartyje ir šiose taisyklėse. Iki projekto sutarties pasirašymo projekto vykdytojas su partneriu (-iais) sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio teises ir pareigas įgyvendinant projektą, išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta kitaip.

13. PAFT 317 punkte nurodyta, jog įgyvendinančioji institucija apie pažeidimo tyrimo rezultatus per informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją. PAFT 330 punkte nurodyta, kad visais šiose taisyklėse nustatytais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų grąžinimo priima įgyvendinančioji institucija. Apie priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įgyvendinančioji institucija informuoja projekto vykdytoją pateikdama sprendimo kopiją. PAFT 493 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai 494 punkte nustatytais atvejais.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. spalio 27 d. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto 09.1.3-CPVA-V-704 „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės „Švietimo prieinamumo didinimas“ Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras (vykdytojas) ir Administracija (partneris) sudarė sutartį. Remiantis šia sutartimi Projekto vykdytoja Projekto sutartimi įsipareigojo vykdyti įvairius Projekto įgyvendinimo reikalavimus – administruoti projektą, sudaryti reikalingų prekių sąrašą, parengti technines prekių specifikacijas, užtikrinti pirkimo sutarčių vykdymą, vykdyti viešuosius pirkimus, teikti mokėjimo prašymus ir juose deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, teikti ataskaitas ir kt. 2021 m. kovo 17 d. susitarimu Nr. ESGM-1-15 (22-587) šalys pakeitė 2020 m. vasario 4 d. susitarimą – „2018 m. lapkričio 2 d. „Susitarimo prie 2016 m. spalio 24 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. F3-41-(05)“ Nr. ESGM-1-S-378 pakeitimo“ Nr. ESGM-1-S-73, papildant jį 2 punktu ir išdėstyti jį taip: „2. Įgyvendinant Papildomas projekto veiklas Partneris įgalioja Vykdytoją vykdyti standartizuotų laboratorijų papildomų mokymo priemonių, įrangos ir baldų, skirtų Panevėžio regioniniam STEAM atviros prieigos centrui, viešuosius pirkimus“. Susitarime buvo numatyta, kad visos kitos Jungtinės veiklos sutarties nuostatos, susijusios su Projekto įgyvendinimu, lieka nepasikeitusios ir yra taikomos ir papildomų projekto veiklų atžvilgiu.

15. CPVA vadovaudamasi PAFT 178.4 papunkčiu ir 180 punktu, 2019 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2019/2-6472 informavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie poreikį pakeisti sutartį. CPVA atsižvelgdama į tai, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. SR-4190 pritarė prašomam sutarties pakeitimui, įvertinus, kad planuojamas pakeitimas neturės neigiamos įtakos Projekto tikslams ir uždaviniams, vadovaujantis PAFT 178.4 papunkčiu, pakeitė sutartį, visoje sutartyje pakeičiant buvusį Projekto vykdytoją Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrą į naują Projekto vykdytoją Agentūrą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad situacija, kuri susijusi su projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, yra susiklosčiusi tarp partnerės ir projekto vykdytojos, Administracijos ir Agentūros. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad CPVA priimdama Sprendimą, pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip ginčijamas Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, t. y. daro tiesioginę įtaką pareiškėjos, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai ir, kad yra būtina ginti pareiškėjos pažeistas teises ar teisėtus interesus. Sprendimas, kuriuo pritaikyta finansinė korekcija, nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų pareiškėjai. Sprendimu pareiškėjai, priešingai nei trečiajam suinteresuotajam asmeniui Agentūrai, jokios pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jos įstatymais saugomi interesai.

16. Asmuo, pateikęs skundą dėl administracinio sprendimo, kuris jam nesukelia teisinių pasekmių, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į tokį viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimą. Sprendimas yra administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes konkrečiai trečiajam suinteresuotam asmeniui – Agentūrai.

17. Pagal PAFT 493 punktą pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal PAFT 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Regionų administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja mano, kad ji turi teisę ginčyti Sprendimą, tačiau vadovaujantis susiformavusia teismų praktika ir PAFT 494 punktu, pareiškėja, kaip juridinis asmuo, neturi teisės ginčyti Sprendimo, nes jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina.

18. Pareiškėja skunde kartu su skundu pateikė Jungtinės veiklos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp pareiškėjos ir Agentūros. Jungtinės veiklos sutartimi, kaip nurodė pareiškėja, susitarta bendrai derinant veiksmus įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą Projektą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis samprata. Šia sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Byloje esančios Jungtinės veiklos sutartyje apibrėžtos Projekto vykdytojo pareigos, aiškiai ir nedviprasmiškai. Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, Projekto vykdytoja įgyja teisę regreso tvarka reikalauti, kad Projekto partneris savo lėšomis padengtų netinkamas finansuoti išlaidas. Tokiu būdu būtų sprendžiama, ar pareiškėja yra atsakinga už trečiojo suinteresuotojo asmens patirtus nuostolius ir (ar) dalį nuostolių. Kiekvienas projekto dalyvis projektą vykdė individualiai, pats teikė visus reikiamus dokumentus. Jungtinės veiklos sutarties 6 punkte įtvirtinta, kad projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal patvirtintą projekto biudžetą, 7 punktas nurodo, kad projekto lėšas pagal patvirtintą projekto biudžetą gauna vykdytojas, kuris apmoka tiekėjų sąskaitas, 8 punktas numato, jog partnerio finansinis įnašas projektui finansuoti nenumatomas.

20. Projekto sutartimi finansavimas Projekto veiklų įgyvendinimui yra skirtas trečiajam suinteresuotam asmeniui, o ne pareiškėjai. Sprendimu nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos išskaičiuojamos iš trečiojo suinteresuotojo asmens. Remiantis Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, Projekto vykdytoja įgyja teisę regreso tvarka reikalauti, kad Projekto partneris savo lėšomis padengtų netinkamas finansuoti išlaidas. Jungtinės veiklos sutartimi šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, o ne administraciniai, t. y. Jungtinės veiklos sutarties santykiai nepatenka į viešojo administravimo sritį.

21. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

22. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad skundą padavė neįgaliotas asmuo, nes nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nebuvo galima patikrinti, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą. Kaip matyti, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į reikalavimo patenkinimą, buvo analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tik įvykdžiusi teisės aktuose įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustačiusi pareiškėjos suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje.

23. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, pritartina atsakovės pozicijai, kad Sprendimas sukelia teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui Agentūrai, o ne pareiškėjai. Šiuo atveju, pareiškėjos kaip neturinčios reikalavimo teisės šalies skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.