- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-21
- Bylos Nr.
- ATP-144-651/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00943-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2013-09-27 nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 str., 178 str. 1 d., 186 str., nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-12-13 nutartimi L. J. skundas netenkintas. Teismas sutiko su 2013-09-27 nutarime padaryta išvada, kad tarp L. J. ir A. D., R. D. bei V. K. kilusio konflikto pagrindas yra ginčas civilinėje byloje tarp L. J. ir P. J., pats konfliktas vyko gyvenamojoje aplinkoje, o ATPK 174 str. numatyta atsakomybė tais atvejais, kai asmenų nesieja jokie ryšiai, bendri reikalai, įsisenėję konfliktai, paties nedidelio chuliganizmo tikslas yra ne išspręsti civilines ar kitas problemas, o pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, todėl teismas nenustatė pagrindo traktuoti pačią veiksmų esmę kaip chuliganizmą. Tais pačiais pagrindais teismas nenustatė ir A. D. atsakomybės pagal ATPK 178 straipsnį, nes nėra jokių duomenų, kad jis būtų neblaivus pasirodęs viešoje vietoje, kaip ji apibrėžta LR ATPK 178 str. 1 d., tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Teismas sprendė, kad ATPK 186 str. numatyta atsakomybė už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą taip pat negali būti taikoma pareiškėjos nurodytiems asmenims, kadangi jie suvokę jos buvimą tame name kaip P. J. teisių pažeidimą. Teismas nustatė, jog pareiškėjos skunde nurodytus kaip perteklinius policijos pareigūnų veiksmus, pravedant su A. D., R. D. ir V. K. profilaktinį pokalbį dėl galimos baudžiamosios ar civilinės atsakomybės už šmeižtą ar įžeidimą, nelaiko šių asmenų kaltės įrodymu bei nemato priežasties abejoti policijos pareigūnų nešališkumu šioje situacijoje ir nustatė, jog policijos pareigūnas atliko prevencinį darbą.
Šalies argumentai
L. J. patikslintu apeliaciniu skundo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-13 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pareiškėja taip pat prašo išreikalauti 2013-09-06 pareiškėjos V. K. pareiškimą, parašytą Kretingos rajono policijos komisariate, ir prijungti prie bylos bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo posėdžio įrašą. Pareiškėja nurodo, jog A. D., R. D. ir V. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 147 str. kaip nedidelis chuliganizmas. Nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas neperklausė įrašo, netyrė medžiagos ir suponavo, kad A. D., R. D. ir V. K. veiksmai neprieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, nors ir žeminantys šių asmenų žodžiai buvo sakomi dukters ir stebėtojų akivaizdoje.
Nurodo, jog A. D. į pareiškėjos gyvenamąją vietą iškvietė policijos pareigūnus, aiškiai žinodamas, kad pareiškėja ten gyvena, todėl jis turi būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 186 str. už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, nes yra aukštojo universitetinio išsilavinimo, buvęs Kretingos rajono PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas, ir jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia – siekis įbauginti, pažeisti viešąją tvarką.
Nurodo, jog dėl šio incidento ir šių asmenų chuliganiškų veiksmų, dukrai S. J. sukeltas stresas, dvasiniai išgyvenimai, o pati pareiškėja yra likusi be nuolatinės gyvenamosios vietos. Taip pat nurodo, jog A. D. išduotas įgaliojimas neatitinka teisės aktų. Nurodo, jog pareigūnas D. D. klaidingai nurodo, jog pati pareiškėja teigė, jog namas yra areštuotas ir užplombuotas, todėl abejoja jo kompetencija bei lojalumu A. D.. P. J. 2013-09-02 paaiškinimas nesusijęs su byla, be to tuo metu jis buvo Norvegijoje. Nurodo, jog toks A. D., R. D. ir V. K. elgesys yra ne pirmą kartą ir jie jaučiasi nebaudžiami, grįsdami veikas turtinių santykių pagrindu.
Nurodo, jog buvo pažeistos teisės į teisingą teismo procesą, nes pareiškėja nebuvo išklausyta posėdžio metu, neištirta medžiaga, nutartyje remiamasi tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl skundžiama nutartis naikintina.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į patikslintą apeliacinį skundą ir prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-12-13 nutartį, kuri yra teisiškai pagrįsta ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su L. J. apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais nesutinka ir daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos A. D., R. D. ir V. K. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, išsamiai motyvavo savo sprendimą.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK174 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatė. Nėra pagrindo abejoti, kad tarp pareiškėjos L. J. ir A. D., R. D. ir V. K. yra kilęs ginčas, kurio pagrindas L. J. ir P. J. ginčas civilinėje byloje dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, o pareiškėjos ginčijamas incidentas įvyko ne viešoje vietoje, o gyvenamojoje aplinkoje, be to byloje nėra jokių duomenų, t.y. pašalinių asmenų pareiškimų, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Todėl darytina išvada, jog A. D., R. D. ir V. K. veiksmuose nėra ATPK 174 str. numatyto pažeidimo.
ATPK 178 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Taigi, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 178 straipsnį, būtina nustatyti, jog: 1) asmuo pasirodė girtas viešoje vietoje; 2) jo elgesys įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Administracinio teisės pažeidimo byloje jokiomis objektyviomis priemonėmis nenustatyta, jog A. D. buvo išgėręs, priešingai, policijos pareigūnams A. D. nesukėlė įtarimo. Darytina išvada, jog dėl A. D. girtumo yra L. J. subjektyvi nuomonė, be to incidentas vyko ne viešoje vietoje, o namų aplinkoje, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti ATPK 178 str. 1 d. numatyto pažeidimo.
Pagal ATPK 186 str. administracinę atsakomybę užtraukia žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 186 str. dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-232/2012). Todėl baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato, jog policijos pareigūnų pagalbos jam nereikia ir jis sąmoningai iškvietė policijos pareigūnus. Be to, svarbu ir tai, ar policijos iškvietimą patys policijos pareigūnai vertina pagrįstu ar melagingu, o šiuo atveju duomenų, kad toks vertinimas buvo, nėra. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek V. K., kuri pranešė A. D., tiek pačiam A. D., iškvietusiam policijos pareigūnus, buvo žinoma apie L. J. ir P. J. turtinius ginčus, nors ir galimai klaidingai įsitikinus apie L. J. teisę gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog nėra tyčios šių asmenų veiksmuose ir jiems negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 186 str.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimą naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. J. skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.