- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 1-226-486/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- A. V.
Vilniaus m. 4 apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-789-11, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1964 m. sausio 18 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 164 straipsnyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, o būtent:
jis, pagal 2004-03-22 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru susitarimu įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodines lėšas po 200 Lt L. J. (V.) naudai sūnui T. V., gim. 1997-07-20, išlaikyti iki jo pilnametystės, tačiau pagal Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2007-06-14 vykdomąjį raštą Nr. 2-32603/2004 vengia šios pareigos, reguliariai nemoka lėšų vaikui išlaikyti ir neteikia kitos būtinos materialinės paramos, todėl pagal 2008-07-02 Vaikų išlaikymo fondo sprendimą Nr. 1.35-7780 nuo 2008-03-15 T. V. kiekvieną mėnesį mokama po 195 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Tokiu būdu 2011-09-22 A. V. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 8101,94 Lt.
Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis A. V. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies bei parodė, kad 1997-02-22 jis susituokė su L. J., po santuokos tapo V.. Santuokoje 1997-07-20 gimė sūnus T. V.. 2004-04-22 santuoka buvo nutraukta abiejų pusių susitarimu. Po santuokos nutraukimo iki T. V. pilnametystės jis turėjo mokėti po 200 Lt kas mėnesį, 2008 m. sprendimas buvo pakeistas ir jis turėjo sūnaus išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį. Ankščiau dirbo įvairiose įmonėse, tačiau pagrinde dirbo UAB „V.“ ir kiek jam yra žinoma, iš jo atlyginimo buvo išskaičiuoti pinigai vaiko išlaikymui. Tačiau kiek kartų ir po kiek nežino. Nuo 2010-12-27 niekur nedirba, buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Šiuo metu niekur nedirba, į darbo biržą neįrašytas, todėl neturėdamas pajamų, negali mokėti pinigų vaiko išlaikymui. Jokio nekilnojamojo turto, automobilių, kuriuos galėtų parduoti neturi (b.l. 92).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM įgaliotos atstovės, liudytojos I. A. parodymai, iš kurių matyti, kad 2008-01-01 įsigaliojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kuriuo valstybė įsipareigojo, esant įstatyme numatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t.y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai šios pareigos jis nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo), kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metines palūkanas. 2008-03-15 į Vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu kreipėsi L. J., gim. 1963-06-01, dėl išmokos sūnaus T. V., gim. 1997-07-20, išlaikymui, kadangi jos buvęs sutuoktinis A. V. pagal teismo sprendimą nemoka lėšų vaiko išlaikymui. Šis L. J. prašymas buvo išnagrinėtas ir 2008-07-02 priimtas sprendimas Nr.1.35-7780 mokėti T. V. nuo 2008-03-15 kiekvieną mėnesį mokėti po 195 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą, t.y. iki vaiko pilnametystės arba kai skolininkas pradeda ir moka išmokas vaiko išlaikymui. Skolininkas apie Fondų administracijos sprendimą bei jo teisines pasekmes buvo informuotas per „Valstybės žinias“. Pats vaikų išlaikymo fondas skolininko neieško, tačiau pagal įstatymą gali kreiptis į antstolius dėl išmokėtų iš fondo sumų išieškojimo iš skolininko, taip pat turi teisę kreiptis, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas skolininko atžvilgiu pagal LR BK 164 str. 2011-09-22 dienai T. V. išlaikymui iš fondo buvo išmokėta 8101,94 Lt motinai L. J., pervedant išmokas į jos nurodytą banko sąskaitą (b.l. 15-16).
Liudytojos L. J. parodymai, iš kurių matyti, kad 1997-02-22 susituokė su A. V.. Santuokoje 1997-07-20 gimė sūnus T. V.. Kadangi A. V. nuolat girtavo, 2004-03-22 santuoka buvo nutraukta, Vilniaus m. 4 apylinkės teismas iš A. V. jos naudai sūnaus išlaikymui priteisė po 200 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ji iš karto kreipėsi į I.Beliačic antstolės kontorą su teismo vykdomuoju raštu. Po alimentų priteisimo iš A. V. darbovietės UAB „V.“ jai buvo mokėti alimentai už nepilnus metus. Po to nieko negavo. 2008-08-21 Vilniaus m. 4 apylinkės teismas priėmė sprendimą padidinti nustatytą vaiko išlaikymą iki 300 Lt. Kadangi A. V. alimentų nemokėjo, 2008 m. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo to laiko jai buvo mokama po 195 Lt kas mėnesį. Po santuokos nutraukimo su A. V. ji santykių nepalaiko, jis vaiku nesirūpina (b.l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. V. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų I. A. ir L. J. parodymais.
Kaltinamojo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis, žinodamas apie teismo sprendimu priteistą iš jo išlaikymą, ilgą laiką, t.y. daugiau kaip tris mėnesius, sąmoningai nemokėjo išlaikymo nepilnamečiui sūnui, nedirba nuo 2011 metų, darbo nesiregistruoja, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie A. V. turėtą ar turimą darbingumo lygį neturi (b.l. 68).
Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., todėl baustinas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 99-100), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 114), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 112, 113).
Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pats kaltinamasis sutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam prokurorės prašomą bausmę.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog kaltinimas pagal pateiktus duomenis pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, su prokuroro pasiūlyta bausme yra pagrindas sutikti, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 420 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 - 421 str., str., teismas
nusprendė:
A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir skirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę Vilniaus m. 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.