- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- 1-1142-369/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57884-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) mini krautuvo operatoriumi, teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (trys veikos) padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui tarp jo sugyventinės I. R. ir jos dukters K. R., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, įsitraukė į minėtą konfliktą ir ranka sudavė nenustatytą kiekį smūgių K. R. per žandus, tempė ją už plaukų, taip sukėlė K. R. fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Be to, R. B. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su mažamete K. R., gimusia (duomenys neskelbtini) metais, sudavė jai delnu per žandus, tampė ją už plaukų ir nutempęs ant lovos, delnu keturis kartus sudavė jai per žandus, pataikė per kairį žandą, taip K. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Be to, R. B. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2018 m. spalio mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir K. R., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad ji pametė draugės telefoną, jis du kartus ranka sudavė K. R. į pakaušį ir du kartus diržu sudavė jai per sėdmenis bei šlaunis, taip K. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Įtariamasis R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pareiškus pirminį pranešimą apie įtarimą savo kaltės nepripažino, tačiau pareiškus galutinį pranešimą apie įtarimą savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą dieną, tarp I. R. ir jos dukters K. R. kilusio žodinio konflikto metu, jis įsitraukė į minėtą konfliktą ir ranka sudavė nenustatytą kiekį smūgių K. R. per žandus bei tempė ją už plaukų. Jis tai padarė, nes K. R. labai negražiai įžeidinėjo savo mamą I. R. ir visaip atsikalbinėjo. Šiuo metu jis K. R. atsiprašė, dėl šių veiksmų labai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti. Taip pat jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, vėl susibarė su savo sugyventinės dukterimi K. R. dėl to, kad ji keturias dienas iš eilės nustatytu laiku negrįžo namo. Konflikto metu jis sudavė K. R. delnu per žandus bei ją tempė už plaukų ir, už plaukų nutempęs ją ant lovos, delnu keturis kartus sudavė per žandus. Šiuo metu jis K. R. atsiprašė, dėl šių veiksmų labai gailisi. Pasižada daugiau taip nesielgti. Taip pat jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu, 2018 m. spalio mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vėl kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir sugyventinės I. R. dukters K. R., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, dėl to, kad K. R. pametė draugės telefoną ir kelias dienas melavo, kad ji telefono nepametė, o tiesiog paslėpė namuose, jis K. R. du kartus ranka sudavė į pakaušį ir du kartus sudavė diržu per sėdmenis bei šlaunis. Šiuo metu jis K. R. atsiprašė, dėl šių veiksmų labai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti (b. l. 90, 99).
Nukentėjusioji K. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad ji sakys tiesą. Ji gyvena su mama, sese ir patėviu, vardu R.. Ji su mama sutaria gerai, o su R. blogai. Kai ji padaro kažką blogo ar pavėluoja namo, jis pyksta. Kai ji žiūri televizorių, jis pradeda rėkti. Jis tampo ją už plaukų, tranko galvą. Tai vyksta dažnai. Spalio mėnesį, konkrečios dienos neprisimena, ji pamėtė draugės telefoną, R. jai du kartus ranka trenkė į pakaušį. Tai buvo antradienis. Kai ji ėjo į dienos centrą, draugė pametė/paliko telefoną. Ji telefoną rado, bėgo ieškoti draugės, tačiau jos nerado, o bėgdama namo, ji jį pametė. Ji bijojo telefoną neštis namo, nes bijojo, kad jai kažką blogo padarys. Ji telefoną paliko už durų. Kai kitą dieną ėjo į mokyklą, ji telefono nerado. Pasakė mamai, ji ieškojo telefono, bet nerado. Ji pamelavo, kad jis stalčiuje, mama pradėjo ieškoti, bet nerado. Jai irgi sakė ieškoti. Tuo metu patėvio nebuvo. Patėvis, kai grįžo namo, pradėjo klausti, ko jos ieško. Kai sužinojo, tada jai du kartus ranka trenkė į pakaušį. Jai skaudėjo, pradėjo skaudėti galvą. Ji verkė. Mama, atrodo, tada pradėjo ant jos rėkti. Jie turėjo atpirkti telefoną. Patėvis daugiau nieko nedarė. Mama tada pasakė, kad ji nebelankys jokių būrelių ir negalės eiti į lauką. Telefoną paliko antradienį, o patėvis ją mušė kitą dieną, trečiadienį. Po visko jai liepė ruoštis ir eiti miegoti. Ją muša ne pirmą kartą. Ji neprisimena, kas tada atsitiko, bet patėvis jai yra liepęs su juo, mama ir sese nekalbėti. Būdavo, kad jai liepdavo išmokti eilėraštį, jei neišmokdavo, jai duodavo diržo. Kai pasakė mamai, mama jai irgi diržu trenkė per užpakalį. Jai nuo diržo likdavo mėlynės. O kai kitą savaitę ją leido pas močiutę, močiutė pamatė tą mėlynę. Ji paklausė, kas čia, ji pasakė, kad tai patėvis. Jos mėlynių niekas daugiau nematė. Patėvis ją tampo už plaukų, taip pat stipriai ranka trankydavo į žandus. Žandai būdavo raudoni. Ją taip baudžia. Taip pat būna pastato į kampą, liepia dvi valandas stovėti. Kai ji nenorėjo valyti dantų, tai po dvi stovėjo valandas kampe. Patėvis pasakė, kad kaip ji, taip ir jis. Ji taip stovėjo ne vieną dieną. Jis sakė tam, kad ji atsimintų ir, kad valytų dantis. Patėvis jai davė pareigą tvarkyti ir maitinti jo katiną. Ji norėjo išgąsdinti mamą ir po to duoti katinui pavalgyti. Patėvis pasakė duoti iš karto. Taip pat sakė eiti į kampą. Patėvis jai sako „k...“, „s...“. Kai ji skambino vaikų linijai, pro langą pamatė patėvį ir susitarė, kad paskambins 11.45 val., bet negalėjo, nes neturėjo telefono, tėvas atėmė. Mama jai yra vieną kartą trenkusi diržu, kai neišmoko eilėraščio, bet vėliau jos atsiprašė. Ji bijo patėvio, dėl to būna negrįžta namo. Ji mamos nebijo. Ji gyventų su mama, bet ji neturi, kur gyventi, nes pas močiutę mažas kambarys, ten mažai vietos. Ji su mama gerai sutaria. Ji nori su mama gyventi, o jei ne, tai bent su močiute. Jos patėvis neliečia, neglosto. Dabar gyvena su močiute (b. l. 19). Nukentėjusioji K. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad ji pažadėjo sakyti tiesą apie patėvį. Būna, kad patėvis pradeda ją mušti. Grįžo namo, buvo mama namie, ji bandė diržu trenkti, ji mamai pasakė, kad ji neturi teisės. Mama supyko, išėjo, turbūt papasakojo patėviui, jis trenkė jai per žandus, tampė už plaukų. Būdavo patėvis ją bausdavo išmokti eilėraštį, neleisdavo vykti į ekskursijas, neleisdavo lankyti būrelių. Tiesiog mušdavo, kai padarydavo kažką blogo. Paprašė, kad ją išleistų į dvi ekskursijas, ją išleido, bet stengdavosi neprisidirbti. Bet prisidirbdavo. Mama pasakė, kad pasakys patėviui. Ji išsigando. Būna, kai eina iš mokyklos ar iš draugų, tai jai ateina mintys, kad patėvis iš kažkur ateis ir ją primuš. Būdavo, kad, kai ji kažką pamiršdavo, jis visaip ją vadindavo arba mušdavo. Jai blogos mintys dabar ateina. Įvykis buvo 2017 m. ar 2018 m., rudenį ar vasarą, nelabai atsimena, nes seniai tai buvo. Prisidirbdavo reiškia, kad negrįždavo laiku namo, pavėluodavo arba pamiršdavo paklausti, ar galima pas draugus. Nesakydavo, kad eidavo pas draugus, nes žinodavo, kad neleis. Buvo įvykis, kai patėvis grįžo, paklausė, kaip jiems sekėsi darbe, patėvis priėjo jos, trenkė per žandus, dar kažko klausė, jis paėmė ją už plaukų. Nutempė ant savo lovos ją už plaukų. Jai vėl trenkė keletą kartų per žandus. Rankos delnu trenkė per kairį žandą. Trenkė du ar keturis kartus. Jai skaudėjo. Buvo visas veidas raudonas. Buvo įvykis, draugė pametė telefoną, ji rado, bijojo eiti namo, galvojo, kad ją muš. Buvo, kad patėvis trenkė delnu į pakaušį du kartus. Svaigo galva, skaudėjo. Tai įvyko praėjusių metų rudenį. Draugės vardas G.. Pavardės nežino. G. su mama jau buvo išėjusi. Buvo namie su mama, patėviu ir sese. Patėvis jai trenkė per pakaušį. Atrodo, patėvis mamai pasakė, kad jai trenkė. Dėl to, kad ją patėvis mušė, ji norėjo bėgti iš namų. Ji buvo pabėgusi pas močiutę, bet mama paskambino, liepė grįžti, kai grįžo, patėvis mušė diržu du kartus, jai labai skaudėjo ir pastatė į kampa. Tai buvo labai seniai, atrodo, jai dar nebuvo (duomenys neskelbtini) metų. Diržu trenkė per sėdmenis. Nežino, ar tai tas atvejis, bet buvo, kad patėvis trenkė ir atsirado mėlynė. Močiutė pastebėjo, sakė, kad patėvis neturi teisės taip daryti. Mėlynė buvo ant šlaunies. Patėvis jai trenkė per žandus, tai buvo vienas kartas toks, buvo namuose, kambaryje, kai tai nutiko. Trenkė delnu, nepamena kuria ranka. Kai atsirado mėlynė ant šlaunies, patėvis jai trenkė diržu. Negali pasakyti, kiek kartų trenkė diržu. Jautė skausmą. Močiutė nemušdavo. Mama būdavo kartais mušdavo, bet atsiprašydavo. Vieną kartą, atsimina, kad norėjo pabūti prie kompiuterio, mama norėjo išjungti, ji pasakė, kad mama čia negyvena, ir ji mamai trenkė. Mama neleisdavo pažiūrėti filmukų, pati žiūrėdavo televizorių. Mama trenkė diržu, bet atsiprašė. Mama trenkė diržu į užpakalį. Atrodo, skaudėjo. Atrodo, buvo daugiau tokių atvejų. Kai prisidirbdavo, mama duodavo diržu per sėdmenis, arba pasakydavo patėviui. Arba nubausdavo, neleisdavo eiti pas draugus, eiti į lauką, važiuoti kažkur, sakydavo, kad mokysis arba atimdavo telefoną. Kai mušdavo, tėvai nebūdavo pavartoję alkoholio (b. l. 71-73).
Specialioji liudytoja I. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu R. B. jau virš šešių metų ir su juo veda bendrą ūkį, gyvena nuomojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Ji turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu. Tai yra iš pirmos santuokos duktė K. R., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, ir kita bendra duktė su R. B. – K. B., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. K. R. vieną kartą jos buvo baudžiama diržu, o būtent 2018 m. gegužės mėnesio viduryje, tikslios datos nepamena, duktė K. R. negrįžo laiku namo, o būtent ji penkis kartus taip pasielgė. Paskutinį kartą 2018 m. gegužės mėnesio viduryje ji grįžo 20.00 val. vakare, dėl to ji paėmė odinį diržą ir K. R. per rūbus vieną kartą sudavė ties jos užpakaliu. Bet, jos manymu, smūgis tikrai buvo nestiprus, o tik pavaidinimas, kad ji gali gauti diržu, jei taip toliau elgsis, K. R. tikrai neverkė ir nesiskundė, kad jai skaudėjo dėl to sudavimo diržu, taip pat nebuvo likęs koks sumušimas. Po to ji iškart K. R. atsiprašė ir pati pradėjo verkti. K. R., pamačiusi jos ašaras, taip pat apsiverkė. Ji mano, kad jokio smurto prieš dukrą nėra naudojusi, išskyrus baudimo bausmėmis, o būtent tokiomis bausmėmis, kaip namų areštas, tai yra, kad po pamokų ji turi grįžti į namus ir negali eiti į lauką žaisti su draugais. Taip pat ji buvo baudžiama tokia bausme, kaip stovėjimas kampe, tai buvo bausmė, kuri trukdavo nuo 30 iki 60 min. Bet K. R. neklūpėdavo, o tik stovėdavo, kartais stovėdama skaitydavo knygą, kartais kampe bėgiodavo, dėl to ši bausmė jai jokio fizinio skausmo nesukėlė. R. B. nėra smurtavęs prieš K. R. ir nėra jos mušęs, jis ja labai rūpinasi ir ją priima, kaip savo tikrą dukterį, ją myli. K. R. jį vadino tėčiu, kol 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, tikslios datos nepamena, nebuvo atsiradęs jos tikrasis tėtis ir nuo to momento ji R. B. pradėjo vadinti patėviu. Žino kad tarp R. B. ir K. R. buvo incidentas 2018 m. spalio viduryje, tikslios datos nepamena, kai ji pametė draugės telefoną, tada R. B. pasakojo, kad nestipriai rankos delnu buvo pliaukštelėjęs per K. R. pakaušį, bet jis tikrai neminėjo, kad K. R. būtų skaudėję ar ji būtų verkusi, pati K. R. taip pat nieko nesakė ir nesiskundė. Ji to įvykio nematė, nes jos tuo metu namuose nebuvo. K. R. taip pat niekuomet nesiskundė, kad ją R. B. būtų mušęs. R. B. buvo skyręs K. R. nuobaudas, tokias kaip išmanaus telefono paėmimą, tai jai buvo didžiulė bausmė, taip pat namų areštą ar uždraudimą lankyti gimnastikos būrelį, lankytis dienos centre, kur jai patinka. Nei ji, nei R. B. jokio psichologinio smurto prieš dukterį K. R. nenaudojo. Tik buvo vieną kartą, kad jis nestipriai K. R. per galvą pastuksėjo (pabeldė), tikrai nestipriai, ir pasakė: „tu pagalvok, ką tu darai, tu gi ne medis“ ir viena ranka beldė į stalą, o kita į jos galvą. Ji tai tikrai matė, tai buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kada tai buvo, nurodyti negali, gal tai buvo vasarą ar pavasarį 2018 m. Tikrai patikina, kad tas pabeldimas K. R. nekėlė jokio skausmo, ji neverkė ir nesiskundė, kad jai skaudėtų bei jokių sužalojimų galvos srityje tikrai neliko, nes tas beldimas buvo švelnus. Pagrinde su K. R. problemos yra tokios, kad ji pradėjo bendrauti su blogai besielgiančiais mokiniais mokykloje ir dėl to prasidėjo barniai namuose, nes ji pradėjo neklausyti ir nesilaikyti namuose įvestų taisyklių, kaip laiku grįžti namo ir namų darbų ruošimas. Pradėjo bendrauti su klasioko tėvu ir trisdešimties metų amžiaus vyrais, kas tiek jai, tiek R. B. pradėjo kelti nerimą. K. R. pradėjo kurti melagingas ir realybės neatitinkančias istorijas apie ją ir R. B. ir taip juos melagingai kaltinti, kad neva jie abu prieš ją smurtauja. K. R. neklauso nei jos, nei močiutės J. V. (b. l. 80).
Liudytoja J. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, maždaug po 13.00 val., Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai (vyras ir moteris) jai atvežė anūkę K. R.. Kai jai atvežė anūkę, mergaitė buvo rami, neverkė, nebuvo susijaudinusi, ji iš pradžių net nesuprato, kodėl jai ją atvežė. Socialiniai darbuotojai jai paaiškino, kad vaikas skundžiasi tuo, kad ją skriaudžia gyvenamojoje vietoje. Jie paaiškino, kad K. R. skundėsi, kad ją verčia namuose tvarkytis ir, kad kažkada jai sudavė patėvis R. B., tačiau, kada tai buvo, mergaitė nenurodė. Tuomet prie socialinių darbuotojų ji pasiteiravo K. R., ar tai tiesa, ką ji pasakė socialiniams darbuotojams. K. R. linktelėjo galva ir nusišypsojo, ji iš to suprato, kad mergaitė meluoja. Ji pabrėžė socialiniams darbuotojams, kad, jeigu tai būtų tiesa, mergaitė nesišypsotų, socialinė darbuotoja su ja sutiko. Nuo tos dienos mergaitė gyvena su ja. Anūkę gali charakterizuoti, kaip gero būdo mergaitę, bet pastaruoju metu jos duktė I. jai skundėsi, kad K. R. pradėjo bendrauti su suaugusiu vyru per kompiuterį. Dėl to, žinodama, kad pas ją yra daugiau laisvės, mergaitė nori būti pas ją, bet ne dėl to, kad ją namuose kas skriaudžia. Taip pat iš dukros I. sužinojo, kad mergaitė tampa sunkaus būdo, taip pat jos mokytoja minėjo, kad K. R. mokykloje visiems skundžiasi, kad neva ją namuose skriaudžia, tačiau, kam ji taip skundėsi, ji nežino. Mergaitė taip pat pradėjo dažniau bartis su mama, jos neklausyti. Su jos patėviu santykiai buvo puikūs, ji patėvį visada vadino tėčiu, patėvis ja rūpinosi. Kiek ji žino, patėvis R. nemušė mergaitės diržu ir netrankė jai per galvą, per kaklą, netempė už plaukų, delnu netrenkė per veidą ar kitaip neskriaudė. Tik vieną kartą, kai K. R. labai negražiai kalbėjosi su savo mama, R. pirštu nestipriai pastukseno jai į galvą ir pasakė, kad taip su mama kalbėti negalima. Dėl to, kad R. temptų mergaitę nuo lovos ant lovos ir ji būtų užsigavusi koją, ji nieko nežino, negirdėjo. Iš I. žodžių žino, kad kartais už blogą elgesį mergaitė būna baudžiama ir pastatoma į kampą, bet, kuriam laikui, ji nežino, negali pasakyti, nes su jais negyvena. Nežino, ar I. kada nors buvo sudavusi dukrai diržu. Taip pat gali papasakoti, kad vieną kartą matė ant anūkės K. R. šono nugaros srityje mėlynę. Tai buvo pakankamai seniai, prieš kelis metus, ji nepamena tiksliai kada. Pamena, kad dukra I. tada jai paaiškino, kad R. sudavė mergaitei, kuo sudavė, nežino, taip R. ją už kažką nubaudė. Ji tada dukrai pasakė, kad taip elgtis su vaiku nedera ir, kad ji daugiau tokio nematytų. Anūkė su ja gyvendama elgiasi gražiai, bet kartais paprieštarauja kokiems nors jos prašymams. Po I. gimtadienio mergaitė parašė mamai atviruką, kuriame parašė, kad myli mamą ir atsiprašė. Po įvykio mergaitė jai neminėjo, kad ji melavo. Bet jos nuomone, mergaitė viską išsigalvojo ir ši situacija yra jos išgalvotas melas. Jos asmenine nuomone, visa situacija susiklostė po to, kai mergaitė buvo susitikusi su savo tikruoju tėvu. Kiek žino, tėvas vaiku nesirūpina, lėšų išlaikymui nemoka, susitinka su ja labai retai. Po paskutinio jų susitikimo, kuris buvo galimai šių metų rugsėjį, ir įvyko visa šita situacija. Kai mergaitė tik atvyko pas ją, ji matė ją po dušo, ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Mokyklą ji lanko nuolat, mokslai jai sekasi gerai, mokytoja jokių skundų nerašo. Pažymėjo, kad I. su R. augina dar vieną jaunesnę dukrą, kuri auga su tėvais (b. l. 40).
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos S. V. 2018 m. lapkričio 28 d. pranešimo „Dėl galimos nusikalstamos veikos mažametės K. R. atžvilgiu“ Nr. 1SD-3375 matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – ir Skyrius) 2018 m. lapkričio 19 d. buvo gautas anoniminis pranešimas apie galimą smurtą mažametės K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2018 m. lapkričio 20 d. Skyriaus specialistai nuvyko į (duomenys neskelbtini), išklausė vaiko nuomonę bei įvertino grėsmės vaikui lygį. Mergaitė teigia, kad mama I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ją mušusi diržu, taip pat, kad mamos sugyventinis R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu nuolat naudoja fizinį ir psichologinį smurtą (b. l. 7).
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo poskyrio vyriausiųjų specialistų V. T. ir N. Š. 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1GL- matyti, kad 2018 m. lapkričio 19 d. Skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie mergaitę, kuri galimai patiria smurtą iš mamos sugyventinio. Todėl 2018 m. lapkričio 20 d. Skyriaus vyriausieji specialistai nuvyko į mergaitės, K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), mokymosi įstaigą ((duomenys neskelbtini)) išklausyti vaiko nuomonės. Mergaitė sako, kad mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokykloje jai sekasi gerai. Pokalbio metu teigia, kad su mama santykiai geri, bet dažnai pykstasi, mama ją yra mušusi diržu, kai mergaitė jos neklausė. Sako, kad su mama eina į parduotuves ir su sese į lauką. Teigia, kad patėvis ją muša, kai ji neklauso. Paskutinį kartą tai buvo spalio mėnesį, patėvis ją mušė diržu ir trenkė per galvą, per kaklą, po ko vos neprarado sąmonės, jai buvo labai silpna. Taip pat tempė už plaukų, kelis kartus delnu trankė per veidą. Taip pat pažymi, jog patėvis ją tempė nuo vienos lovos ant kitos ir dėl to ji užsigavo koją į radiatorių, vadino negražiais žodžiais. K. R. teigimu, patėvis supyko dėl telefono, kurį ji paėmusi iš draugės pametė. Dėl to įvykio patėvis su mama ją nubaudė ir neleidžia eiti į lauką iki sausio mėnesio, žiūrėti televizoriaus, naudotis telefonu. Taip pat sako, kad jai tenka dvi valandas stovėti kampe. Mergaitė bijo patėvio, nežino, kada jis gali supykti ir vėl ją primušti, nes patėvis nuolat naudoja smurtą, jei mergaitė netinkamai elgiasi. Patėvis yra sakęs, kad mergaitę užmuš, taip pat, kad, kai tik ši sulauks pilnametystės, išvarys ją iš namų. K. R. sako, kad, kai patėvis su mama pykstasi, ji yra kalta. Paklausus, kaip elgiasi mama, kai patėvis ją auklėja, mergaitė sako, kad, jei ji nieko blogo nepadariusi, tai mama ją apgina, o jei yra prasikaltusi, tai mama nesikiša. K. R. apie savo išgyvenimas pasikalbėjo su drauge, kuri patarė kreiptis į Vaikų liniją ir mergaitė išdrįso paskambinti bei papasakoti (b. l. 10).
Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl galimos nusikalstamos veikos mažametės K. R. atžvilgiu (b. l. 11).
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos S. V. 2018 m. gruodžio 31 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo apie nepilnametės K. R. šeimą“ Nr. 1SD-4198 ir jo priedų matyti Skyriaus turima informacija apie nepilnametės K. R. šeimą (b. l. 44-55).
Iš (duomenys neskelbtini)2018 m. gruodžio 11 d. rašto „Informacijos pateikimas dėl K. R.“ Nr. V2-32 matyti, kad K. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje. Gimnazijos duomenimis gyvena (duomenys neskelbtini). Mokinė gimnaziją lanko nuo (duomenys neskelbtini) Mergaitė gyvena kartu su motina I. R., mažamete seserimi, patėviu, turi netoliese gyvenančią močiutę. Pasak klasės auklėtojos, mokinės lankomumas geras, pamokas praleidžia tik dėl ligos. Motina visada praleistas pamokas pateisina, iš pat ryto informuoja skambučiu ar žinute, kad mokinės nebus mokykloje. Gimnazijoje per (duomenys neskelbtini) mokslo metus klasės auklėtojai teko bendrauti tik su mokinės motina. I. R. domisi dukros mokymosi rezultatais, mokykloje organizuojamomis veiklomis, dažnai tikrina TAMO dienyną, dalyvauja gimnazijos renginiuose, tėvų susirinkimuose. Klasės auklėtojos teigimu, K. R. mokosi aukštesniuoju lygiu, yra atsakinga, kruopšti, kūrybinga, savarankiška, geba tinkamai atlikti daugelį jai skirtų užduočių, kartais būna užsispyrusi, pasitaiko, kad pameluoja. Mergaitei sunkiau sekasi palaikyti gražius ir draugiškas santykius su bendraamžiais. Pastaruoju metu dažnai būna su berniukais, kurie linkę elgtis netinkamai. Bendraudama su mergaitėmis dažnai pasipyksta, ne visada mandagiai joms atsako. Mokinė gerbia pedagogus ir su jais nekonfliktuoja. K. R. savanoriškai dalyvauja olimpiadose, konkursuose, edukacinėse dienose, išvykose, lanko keramikos būrelį mokykloje. Mokinė į gimnaziją visuomet atvyksta tvarkinga uniforma. Higienos įgūdžių trūkumo nepastebėta. Klasėje didelių problemų su mergaite nekyla, tačiau mokinės motina ne kartą, nuo 2018 m. pavasario, individualių pokalbių metu pasakojo, kad dažnai po mokyklos dukra negrįždavo laiku namo, mama skambindavo ir jos ieškodavo, nes ji užtrukdavo net iki 18.00 arba 20.00 val. vakaro. Mergaitė sunkiai laikosi taisyklių ir susitarimų. Pasak klasės auklėtojos, smurto atvejų kuriuos mergaitė galimai patyrė šeimoje, nėra pastebėjusi. Mokinė per ketverius mokslo metus niekada nesiskundė nei vienam iš pedagogų, kad namuose kada nors patyrė kokios nors formos smurtą (b. l. 58).
Iš Vilniaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. K. 2019 m. vasario 25 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, matyti, kad I. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 125).
Motyvuojamoji dalis
R. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius), todėl jis apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Mažamečiu pripažįstamas asmuo, kuris veikos padarymo metu buvo nesulaukęs keturiolikos metų amžiaus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo R. B. kaltė ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka sudavus nenustatytą kiekį smūgių mažametei K. R. per žandus, ją tempus už plaukų, taip K. R. sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, taip pat ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), delnu sudavus mažametei K. R. per žandus, tampius ją už plaukų ir nutempus ant lovos delnu keturis kartus sudavus K. R. per žandus, pataikius jai į kairį žandą, taip K. R. sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, taip pat ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, 2018 m. spalio mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus ranka sudavus mažametei K. R. į pakaušį ir du kartus diržu sudavus jai per sėdmenis bei šlaunis, taip K. R. sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, taip pat atmetęs kaip nepatikimus ir prieštaraujančius kitiems įrodymams specialiosios liudytojos I. R. bei liudytojos J. V. (dalyje) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis galimai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp I. R. ir K. R., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, kilusio žodinio konflikto metu, ranka sudavė nenustatytą kiekį smūgių K. R. per žandus ir tempė ją už plaukų, taip pat jis galimai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., minėtame bute, tarp jo ir K. R. kilus konfliktui dėl to, kad ji keturias dienas iš eilės nustatytu laiku negrįžo namo, delnu sudavė K. R. per žandus ir tempė ją už plaukų bei, už plaukų K. R. nutempęs ant lovos, delnu keturis kartus sudavė jai per žandus, taip pat jis galimai 2018 m. spalio mėnesį, minėtame bute, tarp jo ir K. R. vėl kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad ji pametė draugės telefoną ir kelias dienas melavo, kad šio nepametė, o tiesiog paslėpė namuose, du kartus ranka sudavė K. R. į pakaušį ir du kartus sudavė diržu jai per sėdmenis bei šlaunis (b. l. 99). Tokie kaltinamojo R. B. parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiosios K. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog kartą motina I. R. jai bandė trenkti diržu, ji I. R. pasakė, kad neturi teisės, o I. R. supyko ir, turbūt, papasakojo patėviui R. B., kuris jai trenkė per žandus ir tampė už plaukų. Taip pat buvo įvykis, kai R. B. grįžo, ji paklausė, kaip jiems sekėsi darbe, o R. B. priėjęs trenkė jai per žandus, dar kažko klausė, jis paėmė ją už plaukų ir nutempė ant savo lovos bei du ar keturis kartus rankos delnu trenkė per žandus. Jai skaudėjo, visas veidas buvo raudonas. Tai buvo namuose, kambaryje. Be to, 2018 m. spalio mėnesį, konkrečios dienos neprisimena, antradienį, ji pamėtė draugės telefoną, dėl to trečiadienį R. B. du kartus rankos delnu trenkė jai į pakaušį. Jai pradėjo skaudėti, svaigti galva, ji verkė. Dėl to, kad R. B. ją mušė, ji norėjo pabėgti iš namų. Ji buvo pabėgusi pas močiutę, bet I. R. paskambino, liepė grįžti, o kai grįžo, R. B. du kartus diržu ją mušė per sėdmenis, jai labai skaudėjo ir pastatė į kampą. Tai buvo seniai, atrodo, jai dar nebuvo sukakę (duomenys neskelbtini) metu. Nežino, ar tai tas atvejis, bet buvo, kad R. B. trenkus diržu, jai ant šlaunies atsirado mėlynė. Tai pastebėjo močiutė ir sakė, kad R. B. neturi teisės taip daryti (b. l. 19, 71-73). Teismo vidinį įsitikinimą nukentėjusiosios K. R. parodymų patikimumu BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie galimą smurtą K. R. atžvilgiu, kuri šio skyriaus specialistams paaiškino, kad R. B. jos atžvilgiu nuolat naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Tai matyti iš atitinkamo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių skyriaus vedėjos rašto (b. l. 7). Dar daugiau, Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo poskyrio vyriausiųjų specialistų tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, jog K. R. teigė, kad R. B. ją muša, paskutinį kartą 2018 m. spalio mėnesį R. B. ją mušė diržu ir trankė per galvą bei kaklą, dėl ko ji vos neprarado sąmonės, jai buvo laibai silpna, taip pat R. B. ją tampė už plaukų, kelis kartus delnu trankė per veidą. K. R. nurodė ir tai, kad R. B. ją tempė nuo vienos lovos ant kitos ir dėl to ji užsigavo koją į radiatorių. K. R. paaiškino, kad R. B. supyko dėl telefono, kurį ji paėmusi iš draugės pametė. Pažymėta ir tai, kad K. R. apie savo išgyvenimus pasikabėjo su drauge, kuri patarė kreiptis į Vaikų linija ir K. R. išdrįso paskambinti bei papasakoti (b. l. 10). Pagaliau, grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje taip pat užfiksuota, jog klasės auklėtoja pasakojo, kad 2018 m. lapkričio 20 d. ryte kitos klasės auklėtinės mama pranešė, kad jos dukra papasakojo, jog klasiokė K. R. pasakoja, kad namuose ją muša R. B. (b. l. 46-53). Visa tai atspindi K. R. parodymų nuoseklumą ir leidžia įsitikinti R. B. smurtiniu elgesiu jos atžvilgiu. Tuo tarpu specialiosios liudytojos I. R. ir liudytojos J. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vertintini kritiškai. Pirmiausia pažymėtina tai, kad I. R. buvo apklausta specialiąja liudytoja, t. y. apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 82 straipsnio 3 dalį tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, be kita ko, numatyta šio kodekso 83 straipsnio 4 dalyje – baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Todėl I. R. duoti sugyventinį R. B., su kuriuo turi bendrą vaiką, teisinantys parodymai pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste vertintini nepatikimais (b. l. 78, 80). Teismo vidinį įsitikinimą tuo BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina tai, kad I. R. ir pati buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad diržu sudavė K. R. į sėdmenis, nesukeldama jai fizinio skausmo, taip panaudojo savo, kaip motinos, valdžią priešingai savo vaiko interesams (b. l. 125). O ir tokie I. R. parodymai duoti netrukus po to, kai dar pats R. B. jam pareiškus pirminį pranešimą apie įtarimą neigė savo kaltę (b. l. 90), tačiau, kaip minėta, vėliau R. B. pozicija kategoriškai pasikeitė. Tuo tarpu liudytojos J. V. duotų R. B. teisinančių parodymų patikimumą pirmiausia menkina tai, kad ji gyvena atskirai ir informaciją apie K. R. iš esmės gauną iš I. R.. Kita vertus, pastebėtina tai, kad J. V. pripažino, jog vieną kartą ant K. R. šono nugaros srityje ji matė mėlynę. Tai buvo pakankamai seniai, prieš kelis metus, ji nepamena tiksliai, kada. Pamena, kad I. R. jai aiškino, kad R. B. sudavė K. R., kuo sudavė, nežino, taip R. B. ją už kažką nubaudė. Ji I. R. pasakė, kad taip elgtis su vaiku nedera ir, kad daugiau tokio nematytų (b. l. 40). Tai ne tik atitinka nukentėjusiosios K. R. parodymus, bet ir pirmiau pateiktų aplinkybių kontekste BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme papildomai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą R. B. smurtiniu elgesiu K. R. atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių teismas nesivadovauja specialiosios liudytojos I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o liudytojos J. V. duotaisiais vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad R. B. išties nurodytais atvejais mušė ir kitaip smurtavo K. R. atžvilgiu. Neabejotina tai, kad R. B. smurtinis elgesys K. R. sukėlė fizinį skausmą. Juk R. B. K. R. sudavė ranka (delnu) per žandus, ranka į pakaušį – į gyvybiškai svarbią kūno vietą, pasak K. R., dėl suduotų smūgių per žandus jai skaudėjo, visas veidas buvo raudonas, o dėl suduotų smūgių į pakaušį jai pradėjo skaudėti, svaigti galva, ji verkė. Paminėtina ir tai, kad R. B. smūgiai K. R. per sėdmenis ir šlaunis buvo suduoti panaudojant įrankį – diržą, taip sustiprinant sukeliamą skausmą, pasak K. R., jai labai skaudėjo. Nustatyta ir tai, kad R. B. K. R. tampė už plaukų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad žmogaus galva yra vienas iš svarbiausių kūno organų, galvos odoje esančios plaukų šaknys jautriai reaguoja ir nerviniais odos receptoriais perduoda visam organizmui neigiamą reakciją į plaukų tempimo, plaukų šaknų rovimo iš odos poveikius. Plaukų tempimas ir rovimas neišvengiamai sukelia fizinį skausmą. Pagaliau, nusikaltimų padarymo metu K. R. buvo sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taigi, buvo mažametė, kas jos patėviui R. B. neabejotinai buvo žinoma.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. B. veikos nukentėjusiosios K. R. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (trys veikos).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau prašė nustatyti dvidešimt keturių mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminą (b. l. 118-119, 121).
Dėl R. B. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę R. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – R. B. padarė tris baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, artimoje aplinkoje smurtaudamas savo mažametės įvaikės atžvilgiu, suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą (žandus, pakaušį, tampė už plaukų), taip pat panaudodamas įrankį (diržą), tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, pasirinkus netinkamą vaiko auklėjimo būdą. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į R. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, nevedęs, tačiau turintis sugyventinę, su kuria turi bendrą vaiką ir augina K. R., vidurinio išsilavinimo, dirbantis, per pastaruosius penkerius metus vieną kartą iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 105), taip pat praeityje vieną kartą teistas už kitokio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymą (b. l. 104), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai rodo, kad R. B. priešingas visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms elgesys pastaruoju metu iš esmės pasireiškė artimoje aplinkoje, trijų nusikaltimų padarymas, kuriuos jis pirma neigė ir netgi bandė pateisinti auklėjimu, leidžia įžvelgti besiformuojančias jo antivisuomenines nuostatas, tačiau galiausiai visiškas kaltės pripažinimas, išsamių parodymų davimas ir išreikštas nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad jis linkęs keistis ir ateityje laikytis įstatymų bei nedaryti nusikalstamų veikų. R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (trys veikos), padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, piniginę bausmės rūšį – baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, pagal R. B. ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos, ar per švelnios.
Atsižvelgiant į tai, kad R. B. keliomis savarankiškomis veikomis padarė tris savarankiškus nusikaltimus, nustatytus toje pačioje BK straipsnio dalyje, kurie sudaro realią nusikaltimų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. B. paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu.
R. B. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. B. prašė paskirtą leisti baudą sumokėti per dvidešimt keturių mėnesių laikotarpį, nurodė, kad per mėnesį galės mokėti 100 Eur dydžio įmoką, nes turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 118-119, 121). BPK 352 straipsnio 1 dalies pagrindu nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies pagrindu nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Vadovaujantis pateiktu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į R. B. prašymo argumentus, taip pat siekiant užtikrinti jo mažamečių vaiko ir įvaikės turtinius interesus, R. B. nustatytinas dvejų metų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtos baudos sumokėjimo terminas, kiekvieną mėnesį atliekant 100 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 200 Eur dydžio įmoką.
Dėl R. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės
BK 42 straipsnio 6 dalies ir 67 straipsnio 3 dalies pagrindu padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso, be kita ko, 72² straipsniu, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pagal BK 72² straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. nusikaltimus padarė šeimos narei kartu su juo gyvenančiai įvaikei K. R., nurodytu pagrindu jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Dėl R. B. paskirtos kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų likimo
R. B. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinė plokštelė, esanti voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. B. paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir jam skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, R. B. nustatyti dvejų metų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtos baudos sumokėjimo terminą, kiekvieną mėnesį atliekant 100 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 200 Eur dydžio įmoką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. B. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinę plokštelę, esančią voke, pridėtame prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 100 Eur dydžio įmoką, o paskutinį mėnesį – 200 Eur dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.