Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-114-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
1A-779-114-2012
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00444-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Nerijus Meilutis, Regina Cemnolonskienė
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas: Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-779-114/2012

Teisėja: Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00444-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 nuosprendžio, kuriuo S. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla nutraukta. S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius dėl Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo, t.y., kad 2011 m. spalio 02 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) r., vairuodamas automobilį Audi100, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 107 p. reikalavimus, o būtent, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairavo transporto priemonę neblaivus, įvažiuodamas į kelią iš namo kiemo, nedavė kelio juo iš kairės važiuojančiam motociklui Honda (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. K., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo - R. K. sveikata dėl kairės pėdos V padikaulio atviro skeveldrinio lūžimo su V piršto tiesiamojo raumens sausgyslės pažeidimu.

Šalies argumentai

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. skundu prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-07-12 nuosprendį, BK 38 str. pagrindu laikyti jį atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. (perkvalifikavus iš BK 281 str. 2 d.), panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Apeliantas teigia, kad jo veikoje yra ne BK 281 str. 2 d., o BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Jis nesutinka, kad nukentėjusiojo sveikatą nesunkiai sutrikdė būdamas neblaivus. Jau vien šio požymio (girtumo) jam nepripažinus, apylinkės teismas negalėjo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, nes šiam pagrindui taikyti buvo būtina pripažinti visas inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, t.y. visus nusikaltimo sudėties požymius. Jau vien dėl to Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas.

Apeliantas teigia, kad nei alkotesterio parodymų, nei konkrečių liudytojų parodymų apie girtumą ar jo laipsnį padarant eismo įvykį byloje nėra. Dėl patirto streso alkoholį jis vartojo vėliau su kaimynu, tačiau tai neturi jokios reikšmės jo veikos kvalifikacijai. Teismas jo girtumą eismo įvykio metu grindė tik prielaidomis ir teisme apklaustų kai kurių liudytojų nekonkrečiais ir subjektyviais pasvarstymais, o ne konkrečiais ir objektyviais įrodymais. Byloje išnaudojus visas procesines galimybes ir išsamiai ištyrus bylos duomenis, objektyviai liko nenustatyta, kad jis eismo įvykio metu, dėl kurio buvo sužalotas R. K., buvo neblaivus ir kad neblaivumas buvo 0,4 promilių ar daugiau. Atsižvelgiant į tai, jo veikoje yra ne BK 281 str. 2 d., o BK 281 str. 1 d. numatyto neatsargaus nusikalimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, apeliantas nesutinka ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Byloje nenustatytas nei šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nei neblaivumas. Jis su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą šiam atlygino, atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi. Jis yra dirbantis, turi šeimą, gyvena kaime, todėl teisė vairuoti transporto priemones būtina. Be šios teisės jis neteks pajamų, būtų pažeisti šeimos interesai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinį skundą atmesti, gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad S. M. veiksmuose yra BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Baudžiamojo poveikio priemonė S. M. paskirta pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

S. M. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 281 str. 2 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Neblaivumo nustatymo taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo turi būti pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ne vėliau kaip per vieną valandą nuo eismo įvykio (Neblaivumo nustatymo taisyklių 10 punktas). Tai svarbi nuostata, nes atlikus medicininę apžiūrą šiam terminui praėjus, jos rezultatai ne visada gali būti laikomi patikimais. Tačiau medicininės apžiūros metu gauti duomenys vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai, todėl, abejojant medicininės apžiūros rezultatais, apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimą siejat tik su biologinės terpės (kraujo, šlapimo) bandinių tyrimo rezultatais, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. (LAT nutartis 2K-237/2009).

Pirmosios instancijos teismas faktą, jog S. M. eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatė remdamasis nukentėjusiojo R. K., liudytojų E. B., R. V. parodymais. Nukentėjusysis ir liudytojai paaiškino, kad nuo S. M. sklido alkoholio kvapas, kad neblaivus jautėsi iš kalbos, judesių. Liudytojas E. B. patvirtino, kad yra S. M. kaimynas ir žino, kaip šis atrodo būdamas neblaivus. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojai galėtų apkalbėti S. M., jų nenurodė ir apeliantas. Iškart po eismo įvykio S. M. girtumas nebuvo nustatytas, kadangi jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po penkių valandų atlikus tyrimą, S. M. kraujyje rasta 3,76 promilės etilo alkoholio. Byloje nėra tikslių duomenų apie tai, koks buvo S. M. girtumas autoavarijos metu, tačiau tai neturi esminės reikšmės darant išvadą apie jo apsvaigimą nuo alkoholio. Asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio (BK 281 str. 8 d.). Ši įstatymo nuostata nereiškia, kad byloje turi būti nustatytas promilėmis išreikštas asmens girtumas įvykio metu. Tokiu atveju pakanka nustatyti, kad įvykio metu asmens kraujyje buvo 0,4 ar daugiau alkoholio. Asmens girtumas, kaip minėta, nustatinėjamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes BPK nenustato kokių nors privalomų girtumo įrodinėjimo būdų. Apsvaigimo nuo alkoholio faktas gali būti nustatytas ne tik ištyrus asmens kraują, bet ir kitais duomenimis, kuriais apibūdinami klinikiniai girtumo požymiai.

Kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad S. M. 2011-10-02 apie 18 val. 30 min. sukelto eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir jo kraujyje buvo ne mažiau kaip 0,4 promilės alkoholio. Esant tokioms aplinkybėms, S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 2 d., todėl jo prašymas veiką perkvalifikuoti į BK 281 str. 1 d. atmestinas.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismai, spręsdami uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, turi atsižvelgti į prevencinį baudžiamojo poveikio priemonės tikslą.

S. M. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Atkreiptinas dėmesys, kad jis jau yra kelis kartus baustas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Todėl apeliacinės instancijos pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad S. M. būtina paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, siekiant užkirsti kelią analogiškiems pažeidimams.

Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį į tai, kad S. M. nepripažino esminės aplinkybės, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tad apylinkės teismas net negalėjo pripažinti S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi bei atleisti pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. Tačiau nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas negali pasunkinti S. M. teisinės padėties. Todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai Regina CemnolonskienėNerijus Meilutis