- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-257-154/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04985-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Raimundas Jurgaitis
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- B. G.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Rūta Survilienė
Teisėja E. Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04985-2010-1
NUTARTIS
2011 m. gegužės 24 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Raimundo Jurgaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-815-810/2011 pagal N. V. ieškinį atsakovui G. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, B. G., dėl skolos, palūkanų priteisimo, ir pagal atsakovo G. M. priešieškinį ieškovui N. V., trečiajam asmeniui B. G. (pagal priešieškinį –atsakovui) dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. N. V. 2009 m. sausio 5d. kreipėsi ieškiniu (t. 1, b. l. 1-2) į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. M. 81000,00 Lt skolą, 18236,86 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio 3 d. B. G. ir G. M. pasirašė Paskolos su palūkanomis sutartį, pagal kurią B. G. paskolino G. M. 81000,00 Lt. Atsakovas G. M. įsipareigojo mokėti palūkanas už suteiktą paskolą. Atsakovas dalį palūkanų sumokėjo, atlikdamas du mokėjimo pavedimus: 2007-11-21pervesdamas 13779,90 Estijos kronų (3050,00 Lt) į B. G. nurodytą N. J. sąskaitą; 2008-01-02 pervesdamas tokią pat sumą į B. G. sąskaitą. Tačiau likusios dalies palūkanų nesumokėjo, taip pat negrąžino visos paskolos. 2008 m. spalio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi B. G. perleido ieškovui N. V. visas reikalavimo teises į atsakovo G. M. skolą pagal 2007 m. spalio 3 d. Paskolos sutartį.
A. G. M. su ieškiniu nesutiko. 2009 m. gruodžio 22 d. pateikė priešieškinį (t. 2, b. l. 1-4) ieškovui N. V. ir trečiajam asmeniui B. G., kurį pagal priešieškinį laikė atsakovu, ir pašė pripažinti 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutartį nesudaryta bei niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. spalio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp B. G. ir N. V.; priteisti iš N. V. ir B. G. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jokios paskolos sutarties su B. G. jis nėra pasirašęs ir jokių pinigų iš B. G. nėra gavęs. Atsakovo teigimu, jo ir B. G. santykiai buvo susiklostę, bendraujant dėl dviejų įmonių: iš B. G. pusės, kaip įmonių „Ventur Grupp“ ir „Ventur Vir“ atstovo, o iš G. M. pusės, kaip UAB „Mopedų varikliai“ atstovo. Atsakovas nurodė, kad šioje byloje minimos sumos atitinka sumas pagal kreditorinius reikalavimus, kuriuos pateikė „Ventur Grupp“ ir „Ventur Vir“ bankroto byloje UAB „Mopedų varikliai“ bankroto administratoriui. Teigia, kad ant Paskolos sutarties esantys parašai yra ne atsakovo G. M..
Tretysis asmuo B. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su ieškinyje išdėstytais argumentais, o priešieškinį prašė atmesti.
Nurodė, kad atsakovui G. M. tikrai paskolino 81000,00 Lt ir atsakovo parašas nėra suklastotas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Priešieškinį patenkino iš dalies. Pripažino nesudaryta 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutartį. Pripažino negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento 2008 m. spalio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp B. G. ir N. V.. Likusioje dalyje atsakovo G. M. priešieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovo N. V. ir trečiojo asmens (pagal priešieškinį – atsakovo) B. G. atsakovui G. M. po 1830,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo N. V. ir trečiojo asmens (pagal priešieškinį - atsakovo) B. G. valstybei po 22,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatavo, kad ieškovas N. V. ir trečiasis asmuo (atsakovas pagal priešieškinį) B. G. 81000,00 Lt piniginių lėšų pagal Paskolos su palūkanomis sutartį atsakovui G. M. perdavimo fakto neįrodė. Pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 148-174) patvirtina atsakovo G. M. nurodytą faktą, kad UAB „Mopedų varikliai“, vadovaujama direktoriaus G. M., 2008 metais buvo skolinga trečiojo asmens vadovaujamoms bendrovėms OU „Ventur Grupp“ ir OU „Ventur Vir“ atitinkamai 70102,52 Lt ir 11576,91 Lt, kas iš dalies patvirtina tikėtiną faktą, kad G. M. elektroninio susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu B. G. metu galėjo derinti jo vadovaujamos bendrovės skolų grąžinimo B. G. vadovaujamoms bendrovėms aplinkybes. Teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo B. G. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2007-11-21ir 2008-01-02 mokėjimais pervesdamas po 3050,00 Lt B. G. ir N. J., atsakovas G. M. tokiu būdu mokėjo būtent palūkanas pagal Paskolos su palūkanomis sutartį, nes kiekvieno mėnesio palūkanos pagal sutarties 5 punktą sudaro ne 3050,00 Lt, o 4050,00 Lt. Pažymėjo, kad labiau tikėtina atsakovo G. M. nurodyta aplinkybė dėl 3050,00 Lt pavedimų, jog trečiajam asmeniui B. G., kaip fiziniam asmeniui, atsakovas pervedė pinigines lėšas už parduotus B. G., kaip fiziniam asmeniui, priklausiusius keturačius, ką patvirtino tiek atsakovas G. M., tiek liudytoja D. I. K.. Remdamasis išdėstytais motyvais ir nustatytomis aplinkybėmis, teismas 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutartį pripažino nesudaryta.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu prašė 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, tačiau nurodė, kad paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta ir paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (niekine) yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į paskolą, kaip realinę sutartį (LR CK 6.870 str. 2 d.), pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento. Tuo tarpu nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) objektas. Teismas nurodė, kad faktą, jog Paskolos su palūkanomis sutartis yra suklastota, privalėjo įrodyti atsakovas G. M., tačiau jis šios aplinkybės neįrodė, todėl teismas konstatavo, kad Paskolos su palūkanomis sutarties pripažinti negaliojančia (niekine) nėra pagrindo ir šioje dalyje priešieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pripažinus nesudaryta 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutartį, 2008 m. spalio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartis dėl reikalavimo teisių į skolą pagal šią sutartį perleidimo taip pat laikytina negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento (LR CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d, 6.101 str. 1 d.).
Teismas sprendė, kad byla iš esmės išspręsta atsakovo naudai, todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas N. V. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o atsakovo G. M. priešieškinį atmesti.
1. Nurodo, kad iš byloje pateiktų 2007-11-21 ir 2008-01-02 banko pavedimų akivaizdu, jog savo konkliudentiniais veiksmais atsakovas G. M. dar 2007-11-21 pripažino ne tik 2007 m. spalio 3 d. Paskolos sutarties sudarymo, bet ir pinigų gavimo pagal sutartį faktą, dėl ko pirmosios instancijos teismas neištyręs visų reikšmingų bylos aplinkybių padarė neteisingą išvadą, kad, neva, ieškovas ir trečiasis asmuo B. G. neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto. Teigia, kad įvertinus byloje esančią medžiagą akivaizdu, jog priešingai, atsakovas G. M. neįrodė, jog 2007-11-21 ir 2008-01-02 bankiniu pavedimu sumokėtos sumos buvo mokėtos ne pagal 2007 m. spalio 3 d. Paskolos sutartį mokant palūkanas, o pagal kitą skolos dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą, neteisingai vertino liudytojos I. K. parodymus, kad „B. G. pirkdavo produkciją iš UAB „Mopedų varikliai“, kaip įmonės atstovas, o grąžindavo – kaip fizinis asmuo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G. M. nepaneigė įmonės „Ventur Grupp“ 2010-11-22 buhalterinėje pažymoje bei UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ 2010-10-18 pažymoje Nr. S368 nurodytų oficialių duomenų apie tai, jog UAB „Mopedų varikliai“ per 2007- 2008 metus įmonei „Ventur group“ pardavė iš viso 7 keturačius aparatus, iš kurių keturis įmonė „Ventur group“ pagal važtaraščius grąžino UAB „Mopedų varikliai“, o kitus likusius 3 vnt. keturačių aparatus įmonė „Ventur group“ pardavė tretiesiems asmenims ir už tai gavo pajamų. Nei atsakovas G. M., nei liudytoja I. K. nepateikė įrodymų, jog įmonė „Ventur group“ 2007-2008 metais būtų daugiau keturačių aparatų pirkusi iš UAB „Mopedų varikliai“, iš kurių 2 vnt. keturačių aparatų UAB „Mopedų varikliai“ grąžino trečiasis asmuo B. G..
3. Nurodo, kad atsakovo G. M. asmeninės skolos trečiajam asmeniui B. G. egzistavimo faktą įrodo ir byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga. Nei viename susirašinėjimo laiške atsakovas G. M. nenurodo, jog jis kalba apie savo vadovaujamos bendrovės įsiskolinimą trečiojo asmens bendrovėms. Priešingai, ne kartą atsakovas pats laiškuose nurodė, jog yra skolingas asmeniškai trečiajam asmeniui ir renka pinigus grąžinti trečiajam asmeniui, o ne jo vadovaujamoms įmonėms, skolą.
4. Nurodo, kad įvertinus tai, jog byloje pateikta 2009-07-31 specialisto išvada Nr. HŠ-54(09) nei paneigia, nei patvirtina aplinkybę, jog 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutartyje parašas yra ne atsakovo G. M., pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino, jog atsakovas G. M. įrodė, kad nepasirašė su trečiuoju asmeniu B. G. 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutarties.
5. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą, visiškai nepagrįstai atleido atsakovą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes nei kartu su priešieškiniu, nei vėliau, atsakovas G. M. nepateikė teismui savo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, kaip to reikalauja LR CPK 83 str. 3 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodo, kad ieškovo pateikta 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutartis buvo rašytinė, todėl ir pinigų perdavimas turėjo būti įformintas rašytine tvarka. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog B. G. būtų atsakovui G. M. perdavęs pagal Paskolos su palūkanomis sutartį 81000,00 litų.
2. Teigia, kad atsakovo G. M. argumentus dėl 2007-11-21 ir 2008-01-02 banko pavedimų paskirties, t. y., kad tai yra apmokėjimas už parduotus du keturačius (duomenys neskelbtini) kuriuos atsakovas pardavė B. G. prašymu (kaip fizinio asmens), patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja D. I. K.. Pateikta bylos nagrinėjimo metu įmonės OU „Ventur Group“ 2010-11-22 buhalterinė pažyma apie gautus ir parduotus bei grąžintus keturačius yra prieštaringa ir minėti pažymoje pirkimo ir gražinimo dokumentų numeriai neatitinka 2010-10-18 BUAB „Mopedų varikliai“ bankroto administratoriaus pažymoje Nr. S368 nurodytų duomenų. Pagal pateiktą OU „Ventur Group“ buhalterinę pažymą keturačiai (duomenys neskelbtini) tuo pačiu metu buvo ir parduoti Estijoje, ir grąžinti UAB „Mopedų varikliai“, kas faktiškai yra neįmanoma ir prieštarauja pateiktai OU „Ventur Group“ buhalterinei pažymai.
3. Nurodo, kad teismui pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2008-10-09 elektroninis laiškas ir jo priedai, 2008-11-26 elektroninis laiškas) patvirtina tai, kad susirašinėjimas tarp B. G. ir atsakovo G. M. vyko jų atstovaujamų įmonių klausimais. Kartu su 2008-10-09 elektroniniu laišku buvo pateiktas ir skolų suderinimo aktas tarp įmonių OU „Ventur Group“ ir OU „Ventur Vir“ iš vienos pusės ir UAB „Mopedų varikliai“ iš kitos pusės, taip pat buvo pateiktas ir siūlomas UAB „Mopedų varikliai“ skolos grąžinimo grafikas.
4. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas G. M. įrodė, kad jis su B. G. 2007 m. spalio 3 d. Paskolos su palūkanomis sutarties nepasirašė. Atsakovas pateikė teismui Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2009-07-31 specialisto išvadą Nr. HŠ-54(09) baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-019-09, kurioje buvo padaryta išvada dėl atsakovo parašų ant apelianto pateiktos Paskolos su palūkanomis sutarties tikrumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (pagal priešieškinį-bendraatsakovas) B. G. prašo N. V. apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad sutinka su N. V. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teisme apeliantas N. V. prašė patenkinti jo apeliacinį skundą.
Trečiojo asmens ieškovo pusėje (pagal priešieškinį – atsakovo)B. G. atstovė advokatė Rūta Survilienė palaikė N. V. apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus. Nurodė, kad pinigų perdavimą pagal Paskolos sutartį, sudarytą tarp B. G. ir G. M., patvirtina du bankiniai mokėjimo pavedimai ir telefoniniai pokalbiai tarp B. G. ir G. M., kurie patvirtina paskolos faktą.
Atsiliepimas
A. G. M. bei jo atstovas advokatas Muradas Bakanas prašė apeliacinį skundą atmesti vadovaujantis atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais. Nurodė, kad G. M. priešieškinyje buvo nurodyta, jog B. G. kaip ir N. V. yra laikomi atsakovais. Pažymėjo, kad Paskolos sutartį pirmosios instancijos teismas pripažino ne niekine, o nesudaryta, nes byloje nebuvo įrodytas pinigų perdavimas, o Paskolos sutarties 5.1. punkte buvo nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo piniginių lėšų perdavimo momento ir galioja iki sutarties sąlygų įvykdymo momento.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarčių teisinius santykius, teisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, tinkamai tarp šalių nustatė įrodinėjimo pareigas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti nėra pagrindo.
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui. Dėl to tuo atveju, jei šalis, išreiškusi sutikimą perduoti paskolos dalyką, vis dėlto jo neperduos, arba kita šalis šio dalyko nepriims, reiškia, jog paskolos sutartis nesudaryta. Kartu tai reiškia, kad ir paskolos gavėjas neįsipareigoja paskolos davėjui grąžinti paskolos dalyką. Paskolos sutartis yra vienašalė sutartis, nes iš šios sutarties kylančios pareigos grąžinti paskolos dalyką ir (ar) sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo. Taigi, esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011 pažymėjo, kad pastaruoju metu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose akcentuojama, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).
Šie išaiškinimai leidžia konstatuoti, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine ar nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).
Poreikis aiškinti sutartis atsiranda dėl ne visiškai aiškių sutarties sąlygų, taip pat esant ginčui, ar šalių ginčijama sutartis yra sudaryta. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams, sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ieškovo pateiktą paskolos sutartį ir teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.
Šalių ginčijamoje paskolos sutartyje, sudarytoje 2007 m. spalio 3 d. tarp B. G. ir G. M. (t. 1, b. l. 25-26, 27-28) nėra nurodyta apie sutarties dalyko – pinigų – perdavimą paskolos gavėjui. Paskolos sutarties 5.1. punkto formuluotė, kad ,,ši sutartis įsigalioja nuo nurodytų šios sutarties 2.1. punkte piniginių lėšų (81000,- litų) perdavimo momento, ir galioja iki Sutarties sąlygų visiško įvykdymo momento“ rodo tik paskolos davėjo susiformavusį ketinimą perduoti sutarties dalyką, tačiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Jau minėta, kad paskolos sutartis yra realinė sutartis ir jos sudarymui patvirtinti būtinas sutarties dalyko perdavimas. Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžių ,,paskolos davėjas suteikia Paskolos gavėjui paskolą“ (sutarties 1.1. p.), „paskola suteikiama 6 mėnesių laikotarpiui“ (sutarties 3.1. p.), pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą.
Pagal sutarčių aiškinimo taisykles atsižvelgiama ir į sutarties sudarymo aplinkybes. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė B. G. (t. 2, b. l. 185-197), G. M. pirmiau buvo pateiktas pasirašyti faksinis sutarties variantas (t. 2, b. l. 114-1170), o ta paskolos sutartis, kuri N. V. pateikta teismui su ieškiniu, buvo pasirašyta kiek vėliau Šiauliuose, G. M. kontoroje, dalyvaujant B. G. ir G. M.. Kaip matyti iš byloje esančių dviejų paskolos sutarčių, abiejose nurodyta ta pati data, t. y. 2007 m. spalio 3 d., kas akivaizdžiai neatitinka ieškovo N. V. su ieškiniu teismui pateiktos Paskolos sutarties datos, o tuo pačiu B. G. nurodyto pinigų perdavimo datos, kurios, beje. B. G. taip ir nenurodė.
A. G. M. neigia, kad jam B. G. kaip paskolą yra perdavęs 81000,- litų. Jis nurodo, kad apskritai nepasirašė su B. G. ieškovo V. pateiktos 2007 m. spalio 3 d. paskolos sutarties, kad tai nėra jo parašas. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti (t. 2, b. l.8-10), kad nebuvo galimybės nustatyti, ar 2007 m. spalio 3 d. „Paskolos su palūkanomis sutartį“ pasirašė G. M. ar kitas asmuo.
Atsakovas G. M. neneigia du kartus, t. y. 2007-11-21 ir 2008-01-02, pravedęs pinigus po 3050,- Lt į B. G. ir N. J. sąskaitas, tačiau tie mokėjimai buvę susiję ne su paskola, o su komerciniais santykiais, kurie tarp B. G. ir G. M. bei jų valdomų įmonių akivaizdžiai egzistavo, nes tai patvirtino B. G., G. M., apklausta liudytoja D.I. K.. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis N. J. buvo B. G. įmonės buhalterė (t. 2, b. l. 186). Dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino elektroninio susirašinėjimo tarp B. G. ir G. M. duomenų kaip pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo patvirtinimo, nes teismas negali vadovautis prielaidomis. Teismas sprendime nurodė, kad įvertinęs įrodymų visumą, jis vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu ir nustatė, kad ieškovas savo ieškinio neįrodė.
Teismas įvertino ir tai, kad pagal bylos duomenis, paskolos davėjas pagal 2007 m. spalio 3 d. sutartį B. G. yra verslininkas, suaugęs, turintis komercinę patirtį žmogus, todėl neabejotinai žinojo, kad būtina sutartyje arba kitame dokumente nurodyti apie pinigų, t. y. sutarties dalyko, perdavimą, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.
Išsiaiškinant tikrąjį ginčijamos sutarties turinį, atsižvelgtina ir į tai, kad sutarties tekstas surašytas ne paskolos gavėjo, o paskolos davėjo B. G.. Tai įgalina abejones dėl sutarties sąlygų, t. y. dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo, aiškinti atsakovo G. M. naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), o atsakovas G. M. neigia, kad jam B. G. kaip paskolą yra perdavęs 81000,- litų.
I. N. V. neįrodžius, kad atsakovui G. M. buvo perduotas paskolos sutarties dalykas, t. y. 81000,- litų, teismas pagrįstai pripažino 2007 m. spalio 3 d. Paskolos sutartį tarp B. G. ir G. M. nesudaryta, taip pat pagrįstai pripažino negaliojančia (niekine) 2008 m. spalio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartį tarp B. G. ir N. V..
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo N. V. apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta nuostatą, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl Kolegijai atmetus ieškovo N. V. apeliacinį skundą, pareiga atlyginti atsakovo G. M. turėtas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos tenka ieškovui (apeliantui) N. V., kurių dydis 1210,- Lt (t. 3, b. l. 174) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme pripažintinas pagrįstu ir atitinkančiu CPK 98 str. nuostatas bei LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus kriterijus.
Iš ieškovo N. V. priteistina Valstybei 8,40 Lt (t. 3, b. l. 174) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. V. apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 1210,- (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) atstovavimo išlaidų atsakovui G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) ir 8,40 Lt (aštuonis litus 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei.