- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-31
- Bylos Nr.
- A-39-724-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Romano Klišausko ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Zarasų rajono aplinkos apsaugos vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2005 m. birželio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. 23 (toliau – ir Nurodymą), kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2005 m. liepos 1 d. perkelti į kitą vietą arba išardyti Antalieptės mariose plūduriuojantį vasarnamį, bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamento) 2005 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 4.2-s-935, kuriuo minėtas nurodymas paliktas galioti. Pagrįsdamas skundą, nurodė, kad jo nuosavybės teisėmis turimas plūduriuojantis vasarnamis buvo pastatytas 2003 metais, tada jis sumokėjo baudą už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, bet po to įregistravo vasarnamį Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijoje, buvo išduotas irklinio laivo bilietas, techninės apžiūros talonas ir kt. dokumentai. Jokių pretenzijų per dvejus šio vasarnamio eksploatavimo metus sulaukta nebuvo. Tai, kad Aplinkos ministras 2005 metais priėmė įsakymą, kuriuo uždraudė tokias priemones laikyti Antalieptės mariose, negali turėti jam pasekmių, nes minėtas įsakymas atgal negalioja. Šis vasarnamis yra išnuomotas UAB „Degesa“, todėl išardydamas jį, pareiškėjas neteks daug pajamų, bus apribotos galimybės teikti turizmo paslaugas, be to, vasarnamio išardymas ar perkėlimas į kitą vandens telkinį labai brangiai kainuotų, todėl skundžiamas nurodymas prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Utenos RAAD, Departamentas) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad skundžiamas privalomas nurodymas buvo duotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymo) pagrindu. Iki 2004 metų plaukiojimo vidaus vandenyse aplinkosauginės sąlygos nebuvo reglamentuotos ir mažosioms plaukiojimo priemonėms, prie kurių priskiriamas ir pareiškėjo plaukiojantis vasarnamis, leidimo plaukioti Antalieptės mariose nereikėjo, užteko tik įregistruoti laivą Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje. Nuo 2004 m. balandžio mėnesio, įsigaliojus Įsakymui, aplinkosauginės sąlygos vandens telkiniuose buvo sugriežtintos ir vandens telkiniuose, esančiuose valstybinių parkų draustiniuose, buvo uždrausta laikyti plūduriuojančias priemones. Kadangi Antalieptės marios yra Gražulės regioninio parko hidrografiniame draustinyje, tai šiame vandens telkinyje nebegalima laikyti plūduriuojančio vasarnamio. Pareiškėjas nuo 2004 metų ne kartą buvo žodžiu įspėtas, kad iškeltų savo plūduriuojantį vasarnamį tačiau į įspėjimus nereagavo, todėl 2005 m. birželio 17 d. jam buvo duotas Nurodymas. Dokumentai, išduoti V. S. Vidaus vandenų laivybos inspekcijoje, nėra leidimas laikyti tokią priemonę Antalieptės mariose, o tik paliudijimas, kad šis plūduriuojantis vasarnamis yra techniškai tvarkingas ir galimas eksploatuoti kaip plaukiojanti priemonė. Pareiškėjas 2005 m. liepos 4 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti Nurodymą, tačiau, išnagrinėjus visą turimą medžiagą, buvo priimtas sprendimas skundą atmesti. Abu skundžiami aktai yra pagrįsti ir teisėti, todėl neturėtų būti naikinami.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nusprendė pakeisti Utenos RAAD Zarasų rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2005 m. birželio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. 23, nustatant nurodymo įvykdymo terminą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pirmosios instancijos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Dl-187 patvirtintų Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis (toliau – ir Aplinkosaugos sąlygos) 19 punktu, naujos (2005 m. kovo 21 d. Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-164) redakcijos Aplinkosaugos sąlygų 21 punktu, konstatavo, kad patvirtinus Aplinkosaugos sąlygas, visi juridiniai ir fiziniai asmenys privalėjo laikytis jų reikalavimų, todėl ir V. S. plūduriuojančio vasarnamio eksploatavimas Antalieptės mariose tapo neteisėtu. Papildomais draudimais yra siekiama užtikrinti vandens ir su juo susijusių ekosistemų stabilumą, vandens telkinių krantų apsaugą saugojamose teritorijose.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, Panevėžio apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad Nurodymu jam trukdoma disponuoti savo nuosavybe, daroma materialinė žala tiek jam, tiek ir vasarnamį nuomojančiai bendrovei, nukenčia Zarasų krašte besilankančių turistų interesai.
Pirmosios instancijos administracinis teismas, remdamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsniu, pripažino, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, nustatę aplinkos apsaugos norminių aktų pažeidimą, turėjo teisėtą pagrindą surašyti V. S. Nurodymą ir šis Nurodymas yra pagrįstas. Taip pat Nurodymas yra teisėtas, nes priimtas įgalioto pareigūno, laikantis visų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18-20 straipsniuose nurodytų taisyklių ir procedūrų, pareiškėjo teisės išsakyti savo argumentus ar pasinaudoti Nurodymo apskundimo teise, nebuvo pažeistos. Tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismo nuomone, Nurodymu nustatytas jo įvykdymo terminas nebuvo protingas ir pagrįstas. Remdamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad V. S. plaukiojantis vasarnamis yra didelių gabaritų, jo iškėlimas ar išardymas susijęs su didelėmis materialinėmis išlaidomis, tinkamo rangovo paieška ir pan., Panevėžio apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nustatytas dviejų savaičių terminas buvo aiškiai per trumpas. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas gali pasinaudoti savo teise apskųsti Nurodymą, todėl Nurodymo įvykdymo terminas baigėsi net nepradėjus nagrinėti jo skundo Departamente. V. S. skundą Departamentas išnagrinėjo 2005 m. liepos 13 d., t. y. jau pasibaigus Nurodymo įvykdymo terminui, tačiau atsakovas nepratęsė jo įvykdymo termino.
Taip pat pirmosios instancijos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Utenos RAAD 2005 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. Nr. 4.2-s-935 nėra materialinis teisinis reikalavimas ABTĮ prasme, nes šis sprendimas yra įstatyme numatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuris nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui. Tokiais atvejais skundžiamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimas (šiuo atveju - Nurodymas), sukėlęs tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Zarasų rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2005 m. birželio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. 23.
Be motyvų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos administraciniam teismui, pareiškėjas pabrėžia, kad Susisiekimo ministerijos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos išduotame liudijime nurodyta, kad plūduriuojančio vasarnamio registracijos vieta – Antalieptės marios. Šis dokumentas yra galiojantis.
Taip pat, pareiškėjo nuomone, pirmos instancijos teismo motyvas, kad visuomeniškai svarbūs tikslai gali sukelti nepatogumų – nepagrįstas jokia teisės norma ir diskriminuojantis bei pažeidžiantis konstitucinį asmenų, lygybės prieš įstatymus principą. Pareigūnai duodami tokį nurodymą, net nesiaiškino (pirmos instancijos teismas taip pat) ar pareiškėjas turi realias galimybes įvykdyti tokį jų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo V. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2005 m. spalio 14 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia motyvais, išdėstytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Antalieptės mariose eksploatuoja plūduriuojantį vasarnamį, kuriam 2003 m. rugsėjo 5 d. buvo išduotas plaukiojimo priemonės techninės apžiūros talonas. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija 2004 m. rugpjūčio 17 d. išdavė pareiškėjui plūduriuojančios priemonės tinkamumo naudoti liudijimą Nr. 0001, kuriame šios plūduriuojančios priemonės registracijos vieta ir naudojimo rajonas yra nurodyta Antalieptės marios.
Antalieptės marios yra Gražutės regioninio parko Antalieptės marių hidrografiniame draustinyje. Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-187 buvo patvirtintos Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis (toliau – ir Sąlygos). Šių Sąlygų 19 punkte nustatyta, kad vandens telkiniuose, esančiuose valstybiniuose rezervatuose bei valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų gamtiniuose rezervatuose bei draustiniuose, draudžiama laikyti plūduriuojančias priemones (plaukiojančius vasarnamius, restoranus, kavines, valgyklas, pirtis, viešbučius ir kt.), išskyrus plūduriuojančius lieptus, tiltus ir prieplaukas, kurie gali būti nustatyta tvarka įrengiami ir naudojami. Analogiška nuostata yra pakartota ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. D1-164 „Dėl Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. D1-187 pakeitimo“ 21 punkte. Toks veiklos saugomose teritorijose reglamentavimas yra nustatytas Saugomų teritorijų įstatymo 5 ir 9 straipsniuose. Darytina išvada, kad plūduriuojančio vasarnamio laikymas Antalieptės marių hidrografiniame draustinyje prieštarauja teisės normų reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo plūduriuojančio vasarnamio eksploatavimas Antalieptės mariose yra neteisėtas.
Pareiškėjo argumentai apeliaciniame skunde, kad jo plūduriuojančiam vasarnamiui 2003 m. balandžio 9 d. buvo išduotas irklinio laivo bilietas, o 2004 m. rugpjūčio 17 d. šis plūduriuojantis vasarnamis buvo įregistruotas Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje, o registracijos vieta nurodyta Antalieptės marios ir kad šie abu dokumentai yra galiojantys, nepašalina teisės aktais nustatyto draudimo laikyti plūduriuojantį vasarnamį hidrografiniame draustinyje. Pažymėtina, kad Plaukiojimo priemonės techninės apžiūros talonas ir plūduriuojančios priemonės tinkamumo naudoti liudijimas patvirtina, kad ši plūduriuojanti priemonė yra tinkama eksploatuoti, tačiau, nesuteikia teisės laikyti tokią priemonę hidrografiniame draustinyje.
Teismas teisingai pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, tačiau nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Todėl nustatęs, kad įstatymas ir kitas teisės aktas, draudžiantis laikyti plūduriuojantį vasarnamį vandens telkinyje, esančiame valstybiniame draustinyje, o administravimo subjektas įpareigojęs pareiškėją iškelti plūduriuojantį vasarnamį iš valstybinio draustinio neviršijo kompetencijos, teismas pagrįstai konstatavo, kad plūduriuojantį vasarnamį iš hidrografinio draustinio nurodyta iškelti pagrįstai.
Skundžiamais administraciniais aktais į pareiškėjo nuosavybę nesikėsinama. Plūduriuojantis vasarnamis nėra stacionarus statinys ir iš hidrografinio draustinio gali būti iškeltas. Jo iškėlimo išlaidos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 81 str., 86 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.