- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2-159/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- T. A., P. A.
- Atsakovas
- A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Metbalta“
- Kategorijos
- 113.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. A. (T. A.) ir P. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė ir byla sustabdyta, civilinėje byloje Nr. 2-770-623/2009 pagal ieškovų T. A. ir P. A. ieškinį atsakovams A. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Metbalta“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, pirmumo teisės įgyti akcijas pripažinimo, įpareigojimo sudaryti akcijų pasirašymo sutartį ir pagal atsakovo A. B. priešieškinį P. A. ir T. A. dėl priverstinio akcijų pardavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai T. A. ir P. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydami:
1) pripažinti P. A. ir A. B. 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio;
2) pripažinti T. A. ir A. B. 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio;
3) pritaikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą A. B. grąžinti ieškovams akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi neteisėtai įgytus 1000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialių UAB „Metbalta“ akcijų;
4) pripažinti A. B. ir UAB „Metbalta“ 2004 m. sausio 29 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria atsakovas A. B. neteisėtai įgijo 920 vienetų paprastųjų vardinių nematerialių UAB „Metbalta“ akcijų, niekine ir negaliojančia ab initio;
5) pritaikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą A. B. grąžinti atsakovui UAB „Metbalta“ 2004 m. sausio 29 d. akcijų pasirašymo sutartimi neteisėtai įgytus 920 vienetų paprastųjų vardinių nematerialių UAB „Metbalta“ akcijų;
6) pripažinti ieškovo P. A. teisę su atsakovu UAB „Metbalta“ sudaryti akcijų pasirašymo sutartį ir įgyti 920 vienetų paprastųjų vardinių nematerialių UAB „Metbalta“ akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise;
7) nustatyti atsakovo UAB „Metbalta“ pareigą su ieškovu P. A. sudaryti akcijų pasirašymo sutartį ir perleisti ieškovui 920 vienetų paprastųjų vardinių nematerialių UAB „Metbalta“ akcijų.
Ieškovai nurodė, kad jie gyvena santuokoje, todėl po santuokos sudarymo ieškovų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir naudojamas bendriems ieškovų šeimos poreikiams tenkinti. 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas P. A. Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją FR0593, kurią ieškovė T. A. pasirašydama pirmą kartą sužinojo, kad jos sutuoktinis ieškovas P. A. jai nežinant 2003 m. gruodžio 2 d. su atsakovu A. B. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir už 70 000 Lt perleido atsakovui A. B. ieškovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančius 1000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialių UAB „Metbalta“ akcijų. Ieškovai teigė, kad šiuos 1000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialių UAB „Metbalta“ akcijų pagal 2000 m. lapkričio 11 d. UAB „Metbalta“ steigimo sutartį, 2003 m. sausio 30 d. akcijų pasirašymo sutartį už bendras ieškovų šeimos lėšas (250 000 Lt) įsigijo ieškovas P. A. Kadangi iki pat 2005 m. balandžio 27 d. apie šią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nieko nežinojo, minėta sutartis buvo sudaryta be privalomo ieškovės sutikimo, kuris pagal sutarties metu galiojusias teisės normas (CK 1.102 str., 3.92 str. 4 d.) turėjo būti patvirtintas arba ieškovės parašu pačioje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, arba notarine tvarka išduotais įgaliojimais. Taigi ieškovė 2003 m. gruodžio 2 d. sutikimo sandoriui nebuvo davusi.
Atsakovas A. B. pateikė 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje yra T. A. ir A. B. parašai ir kurioje nurodyta, kad ieškovė T. A. pareiškia, kad jai žinoma apie UAB „Metbalta“ 1000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 100 Lt nominalios vertės pardavimą A. B. už 70 000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad ši sutartis yra suklastota ir turi būti pripažinta negaliojančia, nes niekada T. A. tokios sutarties nesudarė. Ieškovai prašė šioje civilinėje byloje paskirti dokumentinę ekspertizę, ekspertams prašė užduoti klausimus:
- ar 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp T. A. ir A. B., T. A. parašas yra padarytas tuo pat metu kaip ir datuotas dokumentas, jei ne, tai kada?
- kas atlikta pirmiau: išspausdintas 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tekstas ar T. A. parašas?
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskyrė šioje civilinėje byloje dokumentų ekspertizę ir ją pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, ekspertui (ekspertams) pateikė šiuos klausimus:
- ar 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp T. A. ir A. B., ir 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. A. ir A. B., yra išspausdintos tuo pačiu spausdintuvu?
- ar 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp T. A. ir A. B., ir 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. A. ir A. B., yra išspausdintos ant tokio paties popieriaus?
- ar 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp T. A. ir A. B., ir 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp P. A. ir A. B., spausdinti tekstai pagaminti vienu ir tuo pačiu ar skirtingu laiku?
- ar 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp T. A. ir A. B. ir 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp P. A. ir A. B., A.B. parašas yra padarytas tuo pačiu rašikliu?
Teismas civilinę bylą sustabdė, iki bus atlikta ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog jokios 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ji nėra pasirašiusi. Ieškovės teigimu, 2002 m. ji dažnai važinėjo į Rusiją, todėl 3-4 tuščiuose popieriaus lapuose ji buvo pasirašiusi ir atidavusi lapus savo sutuoktiniui, kuris šiuos popieriaus lapus laikė įmonės seife. Ieškovas P. A. teismo posėdyje paaiškino, kad, jam dirbant UAB „Metbalta“ direktoriumi, prasidėjo atsakovo A. B. spaudimas dėl dalies akcijų perrašymo. Jis teigė, kad 2003 m. gruodžio 2 d. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau T. A. pasirašyti sutarties nebuvo atvykusi, todėl ji negalėjo pasirašyti analogiškos sutarties. Ieškovas patvirtino turėjęs T. A. parašus tuščiuose popieriaus lapuose ir juos laikęs seife. Ieškovas taip pat paaiškino, kad jo sutuoktinė niekada nesigilino į įmonės reikalus, tačiau teigė, kad ji niekada nebūtų pasirašiusi akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. P. A. nurodė, kad, jam pasirašant 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, antroji 2003 m. gruodžio 2 d. sutartis tarp A. B. ir T. A. neegzistavo. Ieškovo teigimu, pasirašydamas 2003 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, jis nebuvo suinteresuotas teisiškai tvarkingai įforminti sandorį, nes pasirašė jį dėl spaudimo. Atsakovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 2 d. viena po kitos buvo pasirašytos dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartys: su ieškovu P. A. ir su T. A., kuri pasirašyti sutarties į UAB „Verus auditus“ biurą atvykusi nebuvo. Todėl 2003 m. gruodžio 2 d. sutarties su T. A. egzempliorius buvo perduotas P. A., kad šis perduotų pasirašyti sutuoktinei ir pristatytų į UAB „Metbalta“ buveinę. Atsakovas teigė, kad šiuo tikslu trims dienoms buvo atidėtas atsiskaitymas su P. A. už parduotas akcijas. Teismo teigimu, iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. gegužės 24 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. ekspertizės aktų (ikiteisminio tyrimo bylos t. 2, b. l. 26-28, 137-139) matyti, kad 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, skiltyje „Pardavėjo sutuoktinė: T. A.“, pasirašė ieškovė T. A. Ieškovai prašė atlikti šioje byloje dokumentinę ekspertizę ir ją pavesti atlikti UAB „D-grupė“ ekspertui N. K. (N. K.). Teismo teigimu, ieškovai pateikė teismui liudijimą, kuriame nurodoma, kad N. K. TSRS VRM kvalifikacinė ekspertų komisija 1987 m. spalio 27 d. suteikė teisę atlikti technines dokumentų ekspertizes. Daugiau duomenų apie šio asmens išsilavinimą, kvalifikaciją, ekspertinę praktiką naudojamą (turimą) techniką teismui nepateikta. Byloje esantis UAB „D-grupė“ raštas tvirtina (t. 3, b. l. 64), kad ši įmonė atlieka rankraštinių įrašų amžiaus ir dokumentų rekvizitų eiliškumo nustatymo ekspertizes. Byloje taip pat nėra duomenų, kad N. K. yra suteikta teisė būti ekspertu Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4 str. 3 d.). Ikiteisminio tyrimo byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro raštas patvirtina, kad spręsti klausimą „Kas atlikta pirmiau: išspausdintas 2003 m. gruodžio mėn. 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tekstas ar pasirašytas T. A. parašas?“ pagal dabar galiojančias ekspertinių įstaigų taikomas metodikas galima tik tuo atveju, jeigu teksto ženklai susikerta su parašo ženklais. Ženklams nesikertant tarpusavyje, tokio klausimo sprendimas negalimas, nes tai susiję su atskirų dokumento fragmentų (šiuo atveju išspausdinto teksto ir rankraščio įrašo) absoliučios atlikimo datos nustatymu. Absoliučiai teksto atlikimo datai (surašymo laiko) nustatyti visuotinai pripažintų metodikų šiuo metu nėra. Rašte taip pat nurodoma, kad Estijos privatūs ekspertai įrašų amžiui nustatyti naudoja štrichų kopijavimo metodą. Tačiau ši metodika yra labai subjektyvi ir laikoma nepatikima. Atsižvelgdamas į Lietuvos teismo ekspertizės centro rašte išdėstytus argumentus, teismas nurodė, kad ieškovų kreipimosi į teismą momentu, t. y. 2005 m. spalio 2 d., neliko net teorinės galimybės atlikti ieškovų prašomos ekspertizės, nes visi senesni nei 2 metų įrašai sudėties komponentų santykiu yra maždaug vienodi, be to, atsižvelgiant į nurodomą privačių ekspertų naudojamą štrichų antspaudų metodiką darytina išvada, kad eksperto išvados neturint reikiamos įrangos ir neegzistuojant visuotinai pripažintai tyrimo metodikai yra subjektyvios, todėl teismui nėra pagrindo patikėti privatiems ekspertams ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra tikslinga skirti dokumentinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti valstybės įstaigai Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Teismo manymu, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, gali netiesiogiai patvirtinti arba paneigti kiti faktiniai duomenys: ar 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra išspausdintos ant tos pačios rūšies (amžiaus) popieriaus lapų, ar tuo pačiu spausdintuvu, ar šiose abiejose sutartyse atsakovas A. B. pasirašė tuo pačiu rašikliu, ar abiejų sutarčių tekstai pagaminti tuo pačiu ar skirtingu laiku, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. A. ir A. B., iš tiesų buvo atspausdinta ir pasirašyta 2003 m. gruodžio 2 d., o 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp T. A. ir A. B., pateikta ikiteisminio tyrimo byloje tik 2006 m. vasario 14 d. Atsakymus į šiuos specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus gali pateikti patikimi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai, įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl teismas dokumentų ekspertizę pavedė atlikti būtent šios ekspertizės įstaigos ekspertams.
Šalies argumentai
Ieškovai T. A. ir P. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo panaikinti. Skunde nurodo, kad ieškovai teismo prašė paskirti byloje dokumentinę ekspertizę ir nurodė, kokie klausimai turėtų būti užduoti ekspertams. Ieškovai ekspertizę prašė paskirti siekdami įrodyti, jog 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp T. A. ir A. B., yra suklastota, ir nors A. B. tvirtina, jog ji sudaryta 2003 m. gruodžio 2 d., tačiau T. A. parašas yra ne tos dienos, nes ji šios sutarties nepasirašė, o A. B. turėjo tuščių lapų su T. A. parašais. Kadangi tokių ekspertizių Lietuvos ekspertai nedaro, ieškovai prašė ekspertizę pavesti atlikti UAB ,,D-grupė“ ekspertui N. K. Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė paskirti dokumentų ekspertizę, pavesdamas ją atlikti valstybės įstaigai Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Teismo nutartimi ekspertams 1, 2 ir 4 punktais užduoti klausimai nėra reikšmingi bylai išspręsti. Atsakymai, ar sutartys spausdintos vienu ir tuo pačiu spausdintuvu bei ar atspausdintos ant skirtingo popieriaus, nėra reikšmingi, nes nėra draudžiama tą pačią dieną atspausdinti skirtingais spausdintuvais ar ant skirtingo popieriaus. Taip pat nėra reikšminga, ar A. B. pasirašė sutartyse tuo pačiu rašikliu. Atsakymai į nutarties 1, 2 ir 4 punktais užduotus klausimus nei paneigs, nei įrodys, jog šios dvi sutartys buvo sudarytos ne tą pačią dieną. Vienintelis klausimas, kuris būtų tikslingas šioje byloje, tai klausimas, ar spausdinti tekstai pagaminti vienu ir tuo pačiu ar skirtingu laiku. Tuo tikslu buvo užklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris 2008 m. gruodžio 29 d. atsakyme nurodė, kad metodikos, leidžiančios nustatyti, ar du spausdinti tekstai yra išspausdinti tuo pačiu, ar skirtingu laiku, o jeigu taip, tai koks laiko intervalas skiria tekstų išspausdinimą, nėra. Todėl stabdyti šią bylą nėra jokio tikslo, nes tai bus tik bylos vilkinimas.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB ,,Metbalta“ ir A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovai nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl skundžiama teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo yra nepagrįsta. Atskirajame skunde nurodyti argumentai susiję su ekspertizės paskyrimo byloje klausimo išsprendimu, ekspertizės įstaigos parinkimu ir klausimų ekspertams suformulavimu, nors ši teismo nutarties dalis nėra ir negali būti apeliacijos objektas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Pagal Lietuvos CPK teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Vienas iš civilinio proceso koncentruotumo aspektų yra jo operatyvumas. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas yra vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.).
Lietuva privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Civilinio proceso kodeksas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atlikti du procesiniai veiksmai: paskirta dokumentinė ekspertizė ir sustabdytas bylos nagrinėjimas. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkins bylos nagrinėjimą.
Sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Intensyvumo požiūriu tai gali būti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo. Be to, motyvai turi būti faktiškai ir teisiškai pagrįsti. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas byloje dokumentinę ekspertizę, privalėjo apsvarstyti, ar šioje byloje būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sustabdyti bylos nagrinėjimą šiuo pagrindu teismas gali tik prieš tai išsiaiškinęs su ekspertu ar ekspertizės įstaiga apytikrį terminą ekspertizei atlikti, atsakovo atsikirtimo pagrindus ir tik tada priimti sprendimą dėl bylos sustabdymo būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-94/2005). Šioje byloje teismas, neišsiaiškinęs ekspertizės atlikimo aplinkybių ir nemotyvavęs bylos sustabdymo pagrindo, nepagrįstai pripažino, jog būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Apeliantai atskirąjį skundą grindė ir tuo, jog teismo nutartimi ekspertams užduoti klausimai nebus reikšmingi bylai išspręsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį (nutarties dalį), kuria paskiriama ekspertizė, tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Todėl dėl ekspertizės skyrimo, ekspertų parinkimo, klausimų ekspertams formulavimo kolegija nepasisako, nes ekspertizės skyrimo veiksmai, susiję su įrodymu rinkimu, ir pirmosios instancijos teismo nutartys dėl ekspertizių skyrimo apeliacine tvarka neskundžiamos.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo yra naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo panaikinti.