- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- eI3-218-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01393-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- H. Č.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Astos Urbonienės,
nedalyvaujant pareiškėjai H. Č., jos atstovui advokato padėjėjui T. R., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. Č. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. raštą (sprendimą) Nr. 70-2-1798 bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose.
Pareiškėja skunde nurodė, kad V. Č. 1991 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos V. M.-Č. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) turėtą 1,17 ha ploto žemės sklypą. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 01-39 ir sprendimu Nr. 989 V. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai 0,20 ha ploto naują žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,97 ha ploto nacionalizuotą žemę. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) V. Č. mirė ir palikimą po jo mirties priėmė pareiškėja bei dukros M. D. su R. Č., kurios vėliau savo paveldėjimo teises perleido pareiškėjai. Paaiškino, jog 2019 m. birželio 6 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. birželio 4 d. raštas Nr. 8SD-93-(14.8.94.), kuriame nurodyta, jog buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuris 2019 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 70-2-1798 nurodė, jog V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose yra suformuoti žemės sklypai ir daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai. Pažymėjo, kad su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti įstatymo viršenybės bei lygiateisiškumo principai, reiškiantys, kad viešojo administravimo subjektų administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs, todėl negalima jiems teikti privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ar kitų aplinkybių. Be to, to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, nenurodyta, kurioje teritorijoje yra parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, o kuri – nėra detaliai suplanuota, nepateikė informacijos, ar yra rengiami detalieji planai ar žemės valdos projektai, ar tokie veiksmai net nėra atliekami. Pareiškėjos nuomone, laisva (neužstatyta) žemė prie (duomenys neskelbtini) atsakovės nepagrįstai nurodoma, kaip reikalinga daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui. Iš pateikiamų www.regia.lt kadastrinio žemėlapio ištraukų matyti, jog tarp daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra teritorijos, kurios nėra reikalingos daugiabučių namų eksploatacijai, todėl turėtų būti priskiriama laisvai (neužstatytai) žemei, kuri galėtų būti atkuriama natūra. Akcentavo, jog Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintų Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo nuostatų priede (su 2017 m. gegužės 26 d. Nr. D1-453 pakeitimu) numatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų sklypuose želdynų plotas turi sudaryti 30 procentų. Tuo tarpu ginčo situacijoje, prie aukščiau nurodytų daugiabučių namų yra pakankamai laisvos žemės su želdiniais, kad sklypo želdinių teritorija sudarytų daugiau nei 30 procentų viso projektuotino sklypo ploto ir dar liktų laisvos (neužstatytos) žemės dalis. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, jog V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes neva minėtoje teritorijoje yra daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dar 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-842 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V. M.-Č. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtos žemės planą, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Pabrėžė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į Nacionalinės žemės tarnybos raštą, 2014 m. liepos 3 d. raštu Nr. 70-2-1916 informavo, kad išnagrinėjo iki 1940 metų V. M.-Č. turėtos žemės kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą ir nustatė, kad išnagrinėtoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas nenuginčytas ir galiojantis. Paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 8SD- 1949-( 14.8.125E.) pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Akcentavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 106¹ punktu nustatytą procedūrą, atsakė šioje byloje skundžiamu raštu, kuriame nurodė, kad V. M.- Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose yra suformuoti žemės sklypai, šioje teritorijoje taip pat stovi daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai, todėl galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra bei pateikė ant kadastro žemėlapio ištraukos parengtą laisvos (neužstatytos) žemės nagrinėjimo schemą, kurioje pažymėtos dvi vietos, kuriose prie daugiabučių gyvenamųjų namų nėra suformuoti žemės sklypai, t. y. prie pastato (duomenys neskelbtini) ir tarp pastatų (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad ginčijamas aktas yra adresuotas viešojo administravimo subjektui - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. ne konkrečiam piliečiui, kuris parengtas kaip atsakymas į pakartotinę užklausą ir vykdant nustatytą procedūrą. Teigė, kad atsakovės duomenimis dalis pareiškėjos pažymėtos teritorijos tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), patenka į V. K. iki 1940 m. turėto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), ribas. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra laisvos (neužstatytos) žemės. Nurodė, kad žemės sklypas prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2153 buvo patvirtintas apie 3787 kv. m žemės sklypo prie pastato (lA5p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, iš kurio sprendinių brėžinio matyti, kad dalyje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra įvaža ir atliekų surinkimo konteinerių aikštelė. Ši aikštelė įrengta valstybinėje žemėje pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1838 patvirtintą Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemą, išlaikant privalomuosius normatyvinius atstumus nuo gyvenamųjų namų ir skirta aptarnauti šalia esančių daugiabučių namų gyventojus. Atsižvelgiant į patvirtinto žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), ribas, likęs tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės plotas priskirtinas pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, kadangi tik išsamiai išanalizavus teritoriją ir parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, būtų žinomas tikslus plotas, reikalingas pastato (duomenys neskelbtini), eksploatavimui. Teigė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1641 buvo patvirtintas apie 2952 kv. m žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėjos pažymėta teritorija šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, nes pagal patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato eksploatacijai reikalingam plotui. Mano, kad daugiabučiui gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą sudaro ne tik privalomieji želdinių plotai, formuojant žemės sklypą turi būti įvertintas automobilių stovėjimo vietų poreikis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vaikų žaidimų aikštelė, poilsio ir sporto vietos, normatyviniai atstumai ir pan. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pagal kurio 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Taip pat institucijos vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, kurios 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą. Pabrėžė, jog atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinei žemės tarnybai), bet ir savivaldybių administracijos. Minėtos tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634.
Nurodė, kad pagal įvardintą teisinį reglamentavimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Pabrėžė, jog duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi teisinio pagrindo vertinti Kauno miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną (-us) natūra laisvą (-us) (neužstatytą (-us)) žemės sklypą (-us) buvusios savininkės V. M.-Č. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. rašto (sprendimo) Nr. 70-2-1798 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusios žemės savininkės V. M.-Č. turėtoje žemės valdoje, prie dabartinio Savanorių pr.“ pagrįstumo ir teisėtumo, nes pareiškėja siekia teisės atkurti nuosavybės teises perduodant žemės sklypą natūra buvusioje iki nacionalizacijos vietoje.
Nuosavybės atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog V. M.-Č. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 1,17 ha žemės, buvusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas V. Č., miręs (duomenys neskelbtini), 1991 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos V. M.- Č. iki nacionalizacijos valdytą 1,17 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Minėtame prašyme buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos ekvivalentine natūra. 1993 m. gruodžio 28 d. jis pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į V. M.-Č. iki 1940 m., turėtą žemę (duomenys neskelbtini), 20 arų žemės sklypą. Nuosavybės teisės atkurtos Kauno apskrities valdytojo 1997 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 01-39 ir 1997 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 909 V. Č. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,20 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,97 ha buvusios žemės savininkės V. M.-Č. iki nacionalizacijos turėtą žemę.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – NŽT Kauno miesto skyrius) 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-842 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V. M.-Č. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. liepos 3 d. raštu Nr. 70-2-1916 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo, kad išnagrinėtoje teritorijoje V. M.-Č. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Apie tai V. Č. buvo informuotas NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3750 „Dėl informacijos pateikimo“.
Administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-6653 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo V. Č. apie Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pasikeitimą bei galimybę pakeisti valią ir prašyti, jog už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą, kadangi toks prašymas NŽT Kauno miesto skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. nebuvo pateiktas. NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 8SD-5852-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ parengė sprendimo projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Č.. V. Č., atsakydamas į NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 8SD-5852-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“, 2015 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad su siūloma 3884 Eur dydžio kompensacija už jo paveldėtą žemę nesutinka. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių nurodytuoju būdu, 2015 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 8S-646-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Č.“, kuriuo už 0,97 ha atlyginta pinigais. NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 8SD-6709-(14.8.94.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. M. Č. iki 1940 m. turėtą žemę“ informavo V. Č., kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, ir atsižvelgiant į tai, kad V. M.-Č. iki 1940 m. turėtoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ir į tai, kad pagal pateiktus prašymus (iki 2003 m. balandžio 1 d.) nėra galimybių atkurti nuosavybės teises prašymuose nurodytais būdais, NŽT Kauno miesto skyriuje buvo parengtas sprendimo projektas už 0,97 ha atlyginant pinigais (indeksuota vertė (koef. 1,6) 3884 Eur) ir pakvietė atvykti iki 2015 m. lapkričio 20 d. susipažinti su minėto sprendimo projektu. Rašte buvo pažymėta, kad neatvykus nurodytą datą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises nedalyvaujant.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. mirus V. Č., palikimą po jo mirties priėmė sutuoktinė H. Č., bei dukros M. D., ir R. Č.. 2017 m. vasario 14 d. H. Č. įgaliojo dukrą M. D., atstovauti visais klausimais, susijusiais su teisių atkūrimu į V. Č. vardu turėtą žemę Kauno mieste, kuri 2017 m. vasario 17 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą priimti sprendimą V. Č. vardu atlyginant pinigais, pakeisti ar panaikinti, nes pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą kitame rajone. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 8SD-7089-(14.8.94.) „Dėl kompensacijos išmokėjimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą“ M. D. ir R. Č. informavo, kad šalys kaip V. Č. turto paveldėtojos, privalo raštu pateikti (patikslinti) NŽT Kauno miesto skyriui paveldėjimo teisės liudijimą apie paveldėtą V. Č. piniginę kompensaciją, nurodytą 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. 8S-646-(14.8.3.), ir joms priklausančią finansų įstaigos (banko sąskaitą), į kurią būtų pervesti pinigai, sąskaitą“. M. D. ir R. Č. 2018 m. sausio 17 d. atsakydamos į NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 8SD-7089-(14.8.94.), nurodė, kad su siūloma pinigine kompensacija nesutinka ir jos atsisako. NŽT Kauno miesto skyriui M. D. 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą grąžinti žemę natūra. M. D. 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama už neįgyvendintą sprendimą atlyginti pinigais, suteikti lygiavertį miško sklypą. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 8PD-93-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ M. D. nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 70-2-1798 informavo, kad V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra, dėl kurio ir keliamas ginčas šioje administracinėje byloje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir ją atlyginamą pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.); nurodyta institucija turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos (Atkūrimo įstatymo 18 str. 1 d.); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą(neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktas reglamentuoja, kad NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą žemę), šioje medžiagoje turi pažymėti savininko turėtos iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas ir pateikti medžiagą savivaldybės administracijai atlikti žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo plano parengimo ir patvirtinimo veiksmus.
Taigi, šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedūrose dalyvauja dvi valstybės institucijos: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių administracijos, pagal joms priskirtą kompetenciją.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1432-858/2015 yra išaiškinusi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (dabar Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai) nagrinėja vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Sąvokos ,,priima pagal“, ,,nagrinėja vadovaudamiesi“, ,,privaloma vadovautis“ (Tvarkos 106¹ p.), iš esmės apibrėžiančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.
Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, reikšminga aplinkybė šiam ginčui yra ta, ar žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra laisvas ir ar jis nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja reikalauja atkurti nuosavybės teises į V. M.-Č. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) turėtą 1,17 ha ploto žemės sklypą (liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,97 ha), nes iš pateikiamų www.regia.lt kadastrinio žemėlapio ištraukų matyti, jog tarp daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) yra teritorijos, kurios nėra reikalingos daugiabučių namų eksploatacijai, todėl turėtų būti priskiriama laisvai (neužstatytai) žemei, kuri galėtų būti atkuriama natūra.
Atsakovė savo nesutikimą grindžia tuo, kad reikalaujamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui yra jau formuojamuose ir suformuotuose žemės sklypuose, kuriuose stovi teisiškai įregistruoti tretiesiems asmenims priklausantys pastatai, kurių eksploatavimui ir buvo suformuoti, formuojami žemės sklypai.
Kaip jau minėta, NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-842 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) V. M.-Č. iki 1940 m. turėtos žemės planą, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. liepos 3 d. raštu Nr. 70-2-1916 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo, kad išnagrinėtoje teritorijoje V. M.-Č. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Apie tai V. Č. buvo informuotas NŽT Kauno miesto skyriaus 2014 m. liepos 22 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3750 „Dėl informacijos pateikimo“. Taigi, jau 2014 metais Kauno miesto savivaldybės administracija buvo pateikusi informaciją, kad ginčo teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
Pažymėtina tai, jog byloje nėra duomenų, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. liepos 3 d. raštas Nr. 70-2-1916, kuris sukelia teisines pasekmes, būtų nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka (teisme). Taigi, teismo vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturėjo teisės nesivadovauti Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su tokio konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali tęsti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra procedūrų. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėjamu laiku, t. y. 2014 metais, tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą buvo pakankamas pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į dalį šio žemės sklypo natūra (ekvivalentine natūra)(ABTĮ 56 str.).
Teismas byloje taip pat nustatė, kad NŽT Kauno miesto skyrius, gavęs vienos iš V. Č. įpėdinių M. D. 2019 m. balandžio 4 d. prašymą dėl žemės grąžinimo natūra V. M.-Č. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 8SD-1949-( 14.8.125E.) pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją pagal nustatyta tvarka patvirtintus Kauno miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-6, 9, 12-14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai Kauno miesto teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra - apie detaliai nesuplanuotas teritorijas. Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nustatytą procedūrą, atsakė šioje byloje skundžiamu raštu, kuriame nurodė, kad V. M.- Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose yra suformuoti žemės sklypai, šioje teritorijoje taip pat stovi daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai, todėl galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Prie šio rašto pateikė ant kadastro žemėlapio ištraukos parengtą laisvos (neužstatytos) žemės nagrinėjimo schemą, kurioje pažymėtos dvi vietos, kuriose prie daugiabučių gyvenamųjų namų nėra suformuoti žemės sklypai, t. y. prie pastato (duomenys neskelbtini) ir tarp pastatų (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A10-640/2007).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje GNSB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir kt. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-380/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju pagal teisinį reguliavimą, reikšminga aplinkybė šiam ginčui yra ta, ar V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose žemės sklypas/ai, į kurį/iuos pretenduoja pareiškėja, yra laisvas/i ir ar jis/ie nėra priskirtas/i valstybės išperkamai žemei.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja reikalauja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius tarp daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), nors atsakovė savo ginčo sprendime nurodė, kad reikalaujamose žemės sklypų ribose nuosavybės teisių atkūrimui yra jau suformuoti žemės sklypai ir daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinant šias aplinkybes, yra reikšminga nustatyti, ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas įvertinus statinių naudojimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 3K-3-436/2014). Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą išperkamo žemės sklypo dydžiui įtakos turi ir poreikis teritorijai, skirtai naujų statinių statybai, atitinkančių žemės sklypo naudojimo paskirtį.
Ar sklypai yra reikalingi minėtiems daugiabučiams pastatams eksploatuoti, gali būti nustatyta įvairiais būdais (ginčijant detalųjį planą ar kt.). Tačiau šio ginčo atveju, tikrinant atsakovės veiksmų teisėtumą Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto apimtyje nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri patenka į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2153 patvirtinto apie 3787 kv. m žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio sprendinių brėžinio matyti, kad dalyje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) yra įvaža ir atliekų surinkimo konteinerių aikštelė įrengta valstybinėje žemėje pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1838 patvirtintą Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemą, išlaikant privalomuosius normatyvinius atstumus nuo gyvenamųjų namų ir skirta aptarnauti šalia esančių daugiabučių namų gyventojus. Taigi, likęs tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės plotas pagrįstai priskirtas pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.
Taip pat nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1641 buvo patvirtintas apie 2952 kv. m žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl, akivaizdu, jog teritorija šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, nes pagal patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato eksploatacijai reikalingam plotui.
Taip pat nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A-3837 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėtas žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas (ŽPDRIS Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl, akivaizdu, jog teritorija šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, nes pagal rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato eksploatacijai reikalingam plotui.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-78-414/2009, kuri buvo peržiūrėta ir apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-438-805/2010. Minėtos bylos medžiaga patvirtina, kad dalis pareiškėjos pažymėtos teritorijos tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), patenka į V. K. iki 1940 m. turėto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) ribas. Teismas pažymi, jog šioje administracinėje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės, tik kito savininko (V. K.). Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą ir inter alia padarė išvadą, kad „į tą konkrečią pareiškėjų pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis, todėl V. K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esanti 1550 kv. m ploto žemė nėra laisva (neužstatyta), nes 1550 kv. m ploto žemė reikalinga pastatams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nėra laisvos (neužstatytos) žemės.
Pareiškėja savo reikalavimus grindžia www.regia.lt kadastrinio žemėlapio ištraukomis, kuriose, jos manymu, matyti, jog tarp daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra teritorijos, kurios nėra reikalingos daugiabučių namų eksploatacijai, todėl turėtų būti priskiriama laisvai (neužstatytai) žemei, kuri galėtų būti atkuriama natūra.
Teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo vadovautis minėtomis kadastrinio žemėlapio ištraukomis nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta anksčiau, pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto 2 dalį kompetencija spręsti ar žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, o ne kitiems ūkio subjektams. Be to, jose nėra atspindėti esminiai ginčo teritorijoje esančios žemės panaudojimo elementai – nėra atvaizduotos gatvių raudonosios linijos, nėra pažymėtos buvusios savininkės turėtos žemės ribos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. raštas Nr. 70-2-1798 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusios žemės savininkės V. M.-Č. turėtoje žemės valdoje, prie dabartinio (duomenys neskelbtini)“, t. y. atsakymas apie tai, kad ginčo žemės sklype laisvos žemės nėra, atitinka Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktą, pagal kurį savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas, yra teisėtas ir pagrįstas (atitinkantis faktinę situaciją), todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos H. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.