- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-747-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- VĮ „Valstybės turto fondas“
- Atsakovas
- S.G., J.G.
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo VĮ „Valstybės turto fondas“ ir atsakovų S.G. ir J.G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Valstybės turto fondas“ ieškinį atsakovams S.G., J.G. dėl iškeldinimo iš užimamų patalpų bei nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš 14,42 kv.m ploto garažo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų 2 534,40 Lt nuostolių atlyginimo; priteisti 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašė sprendimo dalį dėl turto išreikalavimo iš atsakovų neteisėto valdymo ir iškeldinimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad ieškovas ir Kauno apygardos teismas 2006-06-30 pasirašė Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 419472, kurio pagrindu perėmė ginčo garažą ir 2006-07-14 įregistravo patikėjimo teisę Nekilnojamo turto registre. Minėtas nekilnojamasis turtas yra įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą privatizavimo objektų sąrašą. Rengiant ginčo garažą nuomos konkursui paaiškėjo, kad jis užimtas ir juo savavališkai nuo 2006-06-30 naudojasi atsakovai. Ieškovo nuomone, atsakovams išgriovus garažo pertvarą buvo padaryta – 2 100,00 Lt žala. 2007-01-05 raštu atsakovai buvo informuoti dėl padarytų pažeidimų ir paprašyti iki 2007-02-12 atstatyti išgriautą pertvarą bei atlaisvinti savavališkai užimtas ginčo patalpas. Tačiau atsakovai minėtų reikalavimų neįvykdė. Kadangi atsakovai savavališkai užimtomis ginčo patalpomis naudojasi 10 mėn. turėtų būti priteisti ir ieškovo patirti netiesioginiai nuostoliai – 434,40 Lt dydžio nuomos mokestis bei palūkanos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; pripažinti negaliojančiu 2006-06-30 priėmimo perdavimo aktą Nr. 419474, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-09 nutarimu Nr. 497 patvirtintą privatizavimo objektų sąrašo dalį dėl 14,42 kv.m garažo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) įtraukimo į privatizavimo programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-04-21 nutarimą Nr. 561; panaikinti dalies 14,42 kv.m patalpų teisinę registraciją ieškovo vardu; pripažinti atsakovams nuosavybės teisę į visą 29,06 kv.m patalpą, pažymėtą plane indeksu 2G2p. Nurodė, kad 1993-03-20 pirkimo-pardavimo sutartimi iš Kauno miesto valdybos įsigijo dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi minėto ūkinio pastato dalis buvo savavališkai užimta G.V., dėl ko Kauno miesto valdyba jos inventorizuoti ir parduoti tuo metu neturėjo galimybės. Tačiau atsakovai minėta patalpa naudojosi, ja rūpinosi bei valdė nuo 1975 m. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis 29,06 kv.m ploto patalpa, pažymėta 2G2p, yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausinys. Atsižvelgiant į tai laiko, jog dalis minėtos ginčo negyvenamosios patalpos negalėjo būti suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas bei įrašyta į privatizuojamų objektų sąrašą. Ginčo patalpos yra betarpiškai susijusios su gyvenamuoju namu, kadangi be jo jos negalėtų funkcionuoti kaip atskiras vienetas, nes neturi kanalizacijos, ventiliacijos, apšvietimo, šilumos energijos, nėra atskiro įėjimo į ją. Ieškinyje minima pertvara buvo nugriauta anksčiau ginčo patalpą savavališkai užėmusio G.V., todėl neesant jų kaltų veiksmų, nuostolių atlyginimas ieškovui negali būti priteistas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-01-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; iškeldino atsakovus – S.G. ir J.G. su visu jiems priklausančiu turtu iš 14,42 kv.m ploto garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (pažymėtas G-1); kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė solidariai iš atsakovų S.G. ir J.G. procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 22,40 Lt – valstybei. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra inventorizuotas 14,42 kv.m ploto garažas. Minėtas nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai bei patikėjimo teise yra perduotas valdyti ieškovui pagal 2006-06-30 valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 419472. 1993-03-20 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad butą Nr. 6 bei 24/100 dalį ūkinio pastato įsigijo atsakovė S.G. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune techninės apskaitos byloje esantis 1 aukšto planas liudija, kad 14,42 kv.m ploto garažas, pažymėtas G-1 yra izoliuotas ir sudaro visiškai savarankišką patalpą, kuri pertvara yra atskirta nuo likusios patalpos (pažymėtos 2G2p) dalies. Teismas pažymėjo, jog ieškovas ginčo patalpą valdo turto patikėjimo teisės pagrindu teisėtai. Nors atsakovai teigė, kad jie patalpą pažymėta 2G2p, kurioje yra ir ginčo nekilnojamasis turtas, valdo nuo 1975 m., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas konstatavo, jog rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad 14,42 kv.m ploto garažas vėliausiai nuo 1995-04-21 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo valdomas net trijų skirtingų subjektų. Teismas nustatė, kad faktą, jog yra pažeistos ieškovo teisės, t.y. ginčo negyvenamosiomis patalpomis neteisėtai naudojasi kiti asmenys, liudija byloje esantys rašytiniai įrodymai, be to teismo posėdžio metu tai patvirtino ir patys atsakovai nurodę, jog 14,42 kv.m ploto garažu naudojasi, kadangi jį laiko gyvenamojo namo, kuriame yra jų butas, priklausiniu, skirtu tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Teismas konstatavo, jog ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog pertvarą, skiriančią 14,42 kv.m ploto garažą nuo likusios patalpos (pažymėtos 2G2p) dalies išgriovė atsakovai. Tačiau neabejotinai šį faktą patvirtinančių įrodymų VĮ „Valstybės turto fondas“ nepateikė. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių, konstatavo, jog ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo nurodė, jog 14,42 kv.m ploto garažo nuomos kaina – 43,44 Lt/mėn.; tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, jog būtų parengtas minėto nekilnojamojo turto nuomos konkursas, taip pat nėra duomenų, jog ieškovas laikotarpiu kuomet atsakovai savavališkai buvo užėmę ginčo negyvenamąją patalpą, turėjo realią galimybę ją išnuomoti ir dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ja nepasinaudojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimą; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovų nuomone, sprendimo dalis, dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų, yra nepagrįsta ir neteisėta; teismas vadovavosi vien formaliais įrodymų vertinimo kriterijais, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visus įrodymus, ko pasekoje netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, kas turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus teigdamas, jog apeliantai niekada neginčijo ir nekvestionavo ieškovo nuosavybės ir valdymo teisės. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus dėl nepertraukiamo ginčo patalpos valdymo nuo 1975 m., neatsižvelgė į tai, jog ginčo patalpa yra atsakovams priklausančio buto priklausinys; nepagrįstai rėmėsi tik CK 4.110 str. bei 4.95 str. nuostatomis, neatsižvelgdamas, jog apeliantai neteisėtai nevaldė svetimo turto, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jų valdymas neteisėtas. Teismas netenkino prašymo iškviesti ir apklausti liudytoją G.V., kurio parodymai galėjo turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui, nemotyvavęs šio prašymo netenkinimo teismas pažeidė CPK 177 str. 2 d., 190-191 str., 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimus. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią ieškovo patiektiems oficialiems įrodymams, nevertindamas kitame oficialiame įrodyme – Kauno m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto tvarkymo skyriaus rašte išdėstytų teiginių; taip buvo pažeisti įrodymų lygiavertiškumo ir šalių lygybės principai. Teismas nesiaiškino, kada ir kokiu pagrindu ginčo objekto dalis atiteko valstybės institucijoms patikėjimo teise; taip pat neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantai ilgą laiką savo lėšomis remontavo bei prižiūrėjo ginčo objektą.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno m. apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimą dalyje dėl 2 100 Lt žalos ir 434,40 Lt netiesioginių nuostolių atlyginimo ir priteisti iš atsakovų 2 534,40 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo patenkintos ieškininių reikalavimų dalies; apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prieš perduodant ginčo objektą valdyti patikėjimo teise Valstybės turto fondui, buvo atliekama šio objekto apžiūra ir fotonuotraukose užfiksuota vidaus sienų ir pertvaros būklė, o 2006-06-30 priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad perduodamo turto būklė perdavimo metu yra patenkinama. Pažymi, jog teismas sprendime įvertino tik atsakovų pakviestų liudytojų parodymus. Apelianto nuomone, teismas nevisiškai pilnai ištyrė ir įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir netiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui; teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nurodo, jog teismas neišsprendė visų pareikštų byloje reikalavimų, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo S. ir J. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno m. apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimą dalyje dėl atsakovų iškeldinimo palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu, dėl šių pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta ir jų pašalinti apeliacinės instancijos teisme neįmanoma, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš 14,42 kv.m ploto garažo patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų 2 534,40 Lt nuostolių atlyginimo su 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; pripažinti negaliojančiu 2006-06-30 priėmimo perdavimo aktą Nr. 419474, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-09 nutarimu Nr. 497 patvirtintą privatizavimo objektų sąrašo dalį dėl 14,42 kv.m garažo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) įtraukimo į privatizavimo programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-04-21 nutarimą Nr. 561; panaikinti dalies 14,42 kv.m patalpų teisinę registraciją ieškovo vardu; pripažinti atsakovams nuosavybės teisę į visą 29,06 kv.m patalpą, pažymėtą plane indeksu 2G2p, t.y. atsiliepimu iškėlė priešinius reikalavimus (b.l. 25-27). Dokumento klaidingas pavadinimas neapsprendžia dokumento procesinio vaidmens (CPK 115 str. 4 d.). Teismas turėjo įvertinti šį procesinį dokumentą kaip priešieškinį, pateiktą su trūkumais, neapmokėtą žyminiu mokesčiu ir imtis priemonių šio dokumento trūkumų pašalinimui; po trūkumų šalinimo spręsti priešieškinio priėmimo klausimą (CPK 115 str. 2 d., 143 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas paminėtų procesinių normų reikalavimus, savo rezoliucija priėmė šį procesinį dokumentą į bylą, kaip atsiliepimą. Atsakovų priešiniai reikalavimai byloje nagrinėjami nebuvo, pirmosios instancijos tesimas skundžiamo sprendimo motyvuose dėl atsakovų reikalavimų pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, kuriomis atsakovai grindė savo reikalavimus, nepasisakė.
Apeliaciniame skunde atsakovai iškėlė reikalavimą panaikinti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatant, kad apeliantai įgijo nuosavybės teisę į pagalbinę patalpą 29,06 kv.m, pažymėtą plane 2G2p, kaip į buto priklausinį (b.l. 121). Apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti aplinkybių ir reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, negali pasisakyti dėl faktinių aplinkybių, kurių nevertino ir dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas. Pašalinti atsakovų priešieškinio trūkumus apeliacinio skundo nagrinėjimo metu neįmanoma, nes tik pirmosios instancijos teismas atlieka ieškinio (priešieškinio) priėmimo procesinius veiksmus, todėl bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus.
Procesinių teisės normų netinkamas taikymas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kolegija, laikydama, kad dėl esminių procesinių pažeidimų byla galėjo būti išnagrinėta netinkamai, jos esmė liko neatskleista, dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nepasisako (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pakartotino nagrinėjimo metu tikslinga pasiūlyti šalims tikslinti ieškinį ir galimą priešieškinį ir dėl įvykusio byloje teisių perėmimo, mirus atsakovei S.G.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.