Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-319-843/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-15
Bylos Nr.
AN2-319-843/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00245-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
Teisėjas
Aušra Bielskė (pirm.)
Institucija
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Kategorijos
Byla Nr. AN2-319-843/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00245-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.1; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustosios I. L. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutarties, kuria paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimas, kuriuo I. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 430 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės

1. I. L. nubausta už tai, kad atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius 2020 m. sausio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.48ŽN-1-(14.48.78.) nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) yra naudojamas taip, kad rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje žemės sklypo pusėje esanti tvora įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha ploto. I. L. užimta valstybine žeme naudojasi išskirtinai savo asmeninėms reikmėms. Ji buvo įspėta raštais: 2019 m. lapkričio 12 d. Nr.48SD-16102-(14.48.136E.) ir 2019 m. rugsėjo 17 d. Nr.48SD-6300-(14.48.136E.), pašalinti 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte 48ŽN- 21-(14.48.78.) užfiksuotą pažeidimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja, išnagrinėjusi I. L. skundą, 2020 m. liepos 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimą nurodydama, jog I. L. iš anksto buvo informuota, jog savavališkai yra užėmusi valstybinę žemę, tačiau ignoruodama NŽT rašytinius raginimus pašalinti tvorą, nustatyto pažeidimo nepašalino. Pažymėjo, kad teismo posėdyje I. L. patvirtino, kad jai yra žinoma, jog jos tvora įsiterpia į valstybinės žemės sklypą ir tai, kad jai nėra išduotas leidimas kaip fiziniam asmeniui privatizuoti tą valstybinės žemės dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nubaustoji prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti arba sumažinti jai paskirtą baudą, kadangi ji viršija nubaustosios per mėnesį gaunamas pajamas.

3.1. I. L. savo skunde nurodo, kad sodo sklypą įsigijo dar 1999 m. sausio 29 d. su metaline tvora, kuri ir šiuo metu nustato jos sklypo ribas. Fakto, kad minėta tvora yra įsiterpusi į valstybinės žemės sklypo ribas, ji nežinojo. Šį faktą gali patvirtinti jos sodo kaimynė L. B., kuri šioje vietovėje gyvena labai senai. Pažymi, kad 1999 m. kadastriniai matavimai dar nebuvo atliekami, tuo metu jos žemės sklypo planas buvo popierinis variantas, kaip ir sodininkų bendrijos generalinis planas. Apeliantei nėra aišku, kaip NŽT darbuotojai galėjo nustatyti sodo bendrijos bendrojo naudojimo teritorijas, jai dar nėra atlikti kadastriniai matavimai.

3.2 Nubaustosios teigimu, ji 2018 m. rugpjūčio 23 d. NŽT pateikė prašymą privatizuoti aptariamas teritorijas bei prašymą atidėti sprendimo priėmimą jos atžvilgiu, kol nebus gautas atsakymas į pirmą prašymą. Apeliantė taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad NŽT pirmą kartą ją kvietė 2018 m. rugpjūčio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau administracinio nurodymo jai nepateikė, nes pagal ANK 608 straipsnio tai galima padaryti per 20 darbo dienų nuo patikrinimo akto surašymo, o šiuo atveju buvo praėję daugiau nei 6 mėnesiai.

3.3. Nubaustoji taip pat nurodo, kad 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu NŽT nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi jos veiksmuose nebuvo nustatyta nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties. Minėtame nutarime nebuvo reikalavimo pašalinti tvorą. Pastarasis nutarimas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Nepaisant to, 2019 m. gegužės 17 d. ji elektroniniu paštu gavo raštą, su kurio turiniu galėjo susipažinti tik iš dalies dėl skirtingu formatu atsiųstų dokumentų. Tarnybos specialistei pasiūlius ji vėl pakartotinai nusiuntė prašymą privatizuoti aptariamą teritoriją, 2019 m. liepos 8 d. gavo raštą, kad minėtą teritoriją gali išsipirkti sodininkų bendrija „duomenys neskelbtini“. Sodininkų bendrijos susirinkime 2019 m. birželio 1 d. buvo pritarta teritorijos išpirkimui, todėl ji kreipėsi jau į sodininkų bendriją su prašymu išsipirkti ją dominančią teritoriją. Toks leidimas 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo gautas, bendrijai nustatytas terminas iki 2024 metų, šiuo metu vykdomi projektavimo darbai.

3.4. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 12 d. NŽT patalpose jai buvo įteiktas pranešimas apie trečią patikrinimą jos sklype, tuo metu jos niekas neinformavo dėl poreikio pašalinti tvorą. Patikrinimas įvyko, tačiau su procedūriniais pažeidimais (į vietą atvyko vienas darbuotojas, patikrinimo aktą surašė kitas, nėra jo parašo).

3.5. Nubaustoji atkreipia teismo dėmesį, jog ANK 591 straipsnio 8 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negalima, kai dėl to paties fakto jau yra priimtas sprendimas. Pažymi, kad NŽT dėl to paties fakto priėmė du skirtingus nutarimus. Nurodo, kad jos atžvilgiu iškarto buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas paskirti 430 eurų baudą, tačiau apie nurodymo įteikimą net nebuvo pranešta.

3.6. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju iš keturių nusižengimo sudėties požymių yra tik vienas – objektas tvora, subjektyviosios pusės, tai yra veiksmo, nėra, šios tvoros ji nestatė. Pateisindama savo neveikimą nugriauti tvorą, nubaustoji aiškina aiškiai išreikštu siekiu privatizuoti teritoriją, kurią juosia jos tvora. Tuo tarpu NŽT specialistai jos ketinimus įteisinti teritoriją vertina kaip nusižengimą.

3.7. Apeliantės teigimu, pagal teismų praktiką, ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementas yra tyčia, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį ją būtina įrodyti. Teigia, kad iš esmės dėl sklypo privatizavimo buvo NŽT darbuotojų suklaidinta.

3.8. Apeliantė savo skunde kategoriškai nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu argumentu, jog ji ignoruoja Nacionalinės žemės tarnybos raginimus nugriauti tvorą, patvirtina, kad tokį rašytinį raginimą yra gavusi tik vieną kartą.

Atsiliepimas

4. NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistės atsiliepimu prašoma apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius valstybinę žemės naudojimo kontrolę atliko 2018 m. sausio 2 d., gavęs piliečio R. B. skundą dėl valstybinės žemės savavališko užėmimo SB „duomenys neskelbtini“, kuriame nurodyta, kad apeliantė yra savavališkai užėmusi valstybinę žemę.

4.2. NŽT Vilniaus rajono skyriaus iniciatyva 2018 m. sausio 31 d. buvo atliktas I. L. nuosavybės teise valdomo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje. Atlikus žemės sklypo naudojimo patikrinimą 2018 m. vasario 6 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-21-(14.48.78), nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas taip, kad rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje žemės sklypo pusėje esanti tvora įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha plotą, kas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Pažymi, jog tokiais veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos, kuriose, numatyta, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: <...> savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisdami gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų <...>.

4.3. Atsiliepime pažymima, kad apeliantė 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. spalio 26 d. buvo pakviesta į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Įvertinus apeliantės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, jos atžvilgiu pradėta administracinė teisena, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo nutraukta. Apeliantė pateikė 1999 m. rugpjūčio 1 d. prašymą tuometei SB „duomenys neskelbtini“ pirmininkei G. Š., kuriame pastaroji davė sutikimą naudotis sodo bendrijos bendro naudojimo žeme, apeliantė nuosavybės teisę įgijo nuo 1999 m. sausio 29 d. ir nurodė, kad žemės sklypą įgijo su aptverta tvora, tai yra apeliantės veiksmuose nenustatyta tyčinių veiksmų.

4.4. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gegužės 17 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo pašalinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ apeliantę pakartotinai informavo apie pareigą laikytis Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žemės naudojimo reikalavimų. Vadovaujantis Žemės naudojimo valstybės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT taisyklių 66 punktu, minėtu raštu apeliantė buvo informuota ir paprašyta geranoriškai iki 2019 m. liepos 15 d. pašalinti minėtą 2018 m. sausio 31 d. nustatytą pažeidimą, tai yra – atlaisvinti valstybinę žemę, nes tik ji išimtinai savo reikmėms naudojasi valstybine žeme, aptverta tvora.

4.5. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė reaguodama į minėtą raginimą pašalinti pažeidimą, NŽT Vilniaus rajono skyriui 2019 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl termino užfiksuoto pažeidimo pašalinimui pratęsimo. Taip pat 2019 m. liepos 22 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui apeliantė pateikė prašymą dėl įsiterpusio valstybės žemės sklypo išpirkimo.

4.6. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu apeliantei pateikė neigiamą sprendimą nurodant, kad prašyme nurodytas norimas pirkti žemės sklypas yra SB „duomenys neskelbtini“ bendro naudojimo žemė ir ji neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, viršija 0,04 ha plotą, turi privažiavimą, todėl jos prašymas buvo netenkintas nurodant, kad nėra galimybės išsipirkti minimo valstybės žemės sklypo.

4.7. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio 12 d. raštu apeliantę dar kartą informavo apie pareigą laikytis Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų. Pastaruoju raštu apeliantė buvo paprašyta geranoriškai iki 2019 m. gruodžio 27 d. pašalinti 2018 m. sausio 31 d. nustatytą žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytą ir patikrinimo akte užfiksuotą pažeidimą.

4.8. Nurodoma, jog 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pakartotinai atliktas žemės sklypo Nr. duomenys neskelbtini naudojimo patikrinimas vietoje. Atlikus patikrinimą buvo surašytas 2020 m. sausio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-1-(14.48.78.), nustatyta, jog apeliantė žinodama apie pasekmes neatlaisvino valstybės žemės, tvora nepašalinta, nors prieš tai kelis kartus buvo perspėta, kad privalo ją pašalinti.

4.9. Atsiliepime pažymima, kad 2020 m. sausio 27 d. raštu apeliantė buvo pakviesta į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl nustatyto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo administracinio nusižengimo protokolo surašymui. 2020 m. vasario 18 d. NŽT Vilniaus rajono skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANK-P-124-2020 pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Pagal šiame protokole surašytą nurodymą apeliantė turėjo sumokėti 150 eurų baudą. Administracinio nusižengimo protokolo vienas egzempliorius buvo asmeniškai įteiktas apeliantei. Apeliantė nurodymo sumokėti baudą nevykdė. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta 2020 m. kovo 5 d. žodinio proceso tvarka, priimtas nutarimas, kuriuo apeliantei paskirta 430 eurų dydžio bauda. Apeliantė apie tai informuota 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-3432-(14.48.104).

4.10. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jai nuosavybės teise nepriklausančiu 0,0737 ha valstybinės žemės sklypu, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį patikrinęs ar apylinkės teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, sprendžia, kad nubaustosios apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl jos atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumų yra visiškai pagrįsti, todėl daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį.

6. Apeliantė be kitų skundo argumentų kelia klausimą dėl administracinio nurodymo pranešimo skyrimo galimybės, kuri jos atžvilgiu nebuvo panaudota, tai yra jos atžvilgiu iškarto buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas paskirti 430 eurų baudą, tačiau apie administracinio nurodymo galimybę jai net nebuvo pranešta.

7. Pažymėtina, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole, be kitų reikalavimų, turi būti nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną. Kai nėra ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, pareigūnas į administracinio nusižengimo protokolą įrašo administracinį nurodymą. ANK 610 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui <...> savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kai administracinis nurodymas negali būti surašomas. Sistemiškai aiškinant ankščiau nurodytas teisės normas akivaizdu, jog administracinis nurodymas yra sudėtinė administracinio nusižengimo protokolo dalis. Administracinis nurodymas gali būti nesurašomas tik tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo nerašyti administracinio nurodymo, jei dėl to jis kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną, arba yra bent vienas iš pagrindų, numatytų ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 - 7 punktuose. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pagrindai, numatyti ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 - 7 punktuose, neleidžiantys I. L. surašyti administracinį nurodymą, nenustatyti. I. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole administracinis nurodymas ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo neįrašytas. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą NŽT specialistė nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamai I. L. administracinis nurodymas 150 eurų sumai būtų įteiktas jai asmeniškai, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių šį faktą, byloje nėra. Be to, I. L. teismo posėdyje patvirtino, kad protokolą surašiusi pareigūnė nesiūlė jai sumokėti pusę minimalios baudos, nustatytos ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad nagrinėjamu atveju kliūtys surašyti administracinį nurodymą ir pasiūlyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. L. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nenustatytos, pripažintina, kad nesurašius administracinio nurodymo, buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą procesą bei atimta galimybė pasinaudoti įstatymo suteikta teise savanoriškai įvykdyti administracinį nurodymą, sumokėti pusę jai skirtinos minimalios baudos. Tokiu būdu pažeidžiant proceso greitumo ir ekonomiškumo principą. Apygardos teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje administracinio nusižengimo protokolas nesurašius administracinio nurodymo turi esminį jo surašymo trūkumą, kurio apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, ištaisyti negali.

8. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms matyti, jog minėtas esminis procesinis pažeidimas padarytas jau pradinėje administracinio nusižengimo bylos stadijoje ir jis galėtų būti ištaisytas tik grąžinus bylą į pirminę proceso stadiją – administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymui. Tik tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per nustatytą terminą administracinio nurodymo neįvykdys, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas tik tuomet turi būti nagrinėjamas kompetentingos institucijos turinčios įgaliojimus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

9. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kiti apeliantės skundo argumentai nebus nagrinėjami, o apylinkės teismo skundžiama nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir neteisėta, priimant naują nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutartį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. L. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, grąžinti administracinį nusižengimą tyrusiai ir protokolą surašiusiai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Bielskė