Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, individualios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1978-06-13 LTSR Aukščiausiojo Teismo pagal BK 118 str. 1d. 4 m. laisvės atėmimo; 1981-07-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 151 str. 3d., 204 str., 147 str. 2d., galutinė subendrinta bausmė - 5 m. laisvės atėmimo; 1988-09-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2d. ir 232¹ str. 3d. - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;1993-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 150 str. 3d., 131 str. 2d., galutinė subendrinta bausmė – 6 m. laisvės atėmimo;1998-02-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2d. - 1m. 4 mėn. laisvės atėmimo;2006-01-16 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 249 str. 2 d., 227¹ str. 2 d., 129 str. 2 d. 5p., 227¹ str. 2 d., 129 str. 2 d. 6 p., 227¹ str. 2 d., 129 str. 2 d. 11 p., 227¹ str. 2 d., 129 str. 1 d., 237 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė - 9 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 27 str. 2 d., pripažintas pavojingu recidyvistu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis 2014 m. lapkričio mėn. 26 d., apie 8.26 val., Klaipėdos mieste, Liepų g. ties namu Nr. 51, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas Liepų gatve, antra eismo juosta, ne sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi Q5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. G. ir su juo susidūrė. Nuo smūgio automobilis „Audi Q5“ pasisuko apie vertikalią ašį prieš laikrodžio judėjimo kryptį ir judėdamas įstrižai į priekį ir į kairę, priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į ta pačia kryptimi, antra eismo juosta važiuojančio automobilio „Ford Focus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. S., dešinį šoną. Po susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, automobilis „Audi Q5“ judėdamas į priekį sukosi laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi ir priekiniu kairiuoju kampu slystamai kontaktavo su ta pačia kryptimi, antra eismo juosta važiavusio automobilio „Opel Mokka“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P., galiniu dešiniu kampu, po to atsitrenkė į dešinėje pusėje esančiame šaligatvyje įrengtą gatvės apšvietimo stulpą ir sustojo. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi Q5“ keleiviai: M. K., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir I. G., kuriam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 109 p. (Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis A. G. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iš vakaro buvo atidavęs remontuoti savo automobilį. Draugas prašė pervesti pinigus, todėl važiavo juos pervesti į centrinį paštą 8.00 val. Po to važiavo grąžinti automobilį, sustojo, rodė posūkį, kurį įsijungęs, stovėjo kelias minutes. Prieš jį, antroje juostoje sustojo šviesus mikroautobusas, todėl jis lėtai pradėjo posūkio manevrą, prieš pradedant sukti jis matė pirmą juostą, bet jau pradėjus manevrą jos nesimatė. Važiavo lėtai, greitis buvo apie 10 km/h, prieš įvykį matė tik kelis metrus, pradžioje tik pirmoje juostoje šviesas pamatė ir iš karto pradėjo stabdyti, tačiau kliudė visureigio šoną. Sustojęs išlipo, sutiko moterį, kuri važiavo Ford Focus automobiliu, ji klausė, kur ta atsitrenkusi mašina. Paskui nuėjo toliau, sutiko G., iš visureigio išlipo moteris, grasino, kad neišsimokės visą gyvenimą, jis nuramino. Galvojo, kad drausta mašina, bet kelias dienas draudimas buvo pasibaigęs, per neatidumą nepatikrino dokumentų. Supranta, kad teoriškai jis kaltas, bet praktiškai jį suklaidino praleisdamas mikroautobuso vairuotojas. Taip pat, Audi Q5 vairuotoja ženkliai viršijo greitį, jei ji būtų važiavusi leistinu greičiu, būtų nesusižaloję berniukai. Mano, kad S. G. turėtų būti nubausta, dėl to, kad viršijo greitį. Jis kaltas dėl avarijos, tačiau dėl jos pasekmių - vaikų sužalojimo – kalta S. G., kuri viršijo greitį. Matė nukentėjusiuosius, M. K. didesnis pasirodė, o I. G. jam atrodė, kad buvo iki 130 cm ūgio. Yra turėjęs avarijų, bet sužalojimų nebuvo. Šiuo metu jo įmonėje dirba du žmonės. Gailisi dėl įvykio ir kilusių pasekmių.

Liudytoja S. S. teisme parodė, kad tą rytą važiavo į darbą (duomenys neskelbtini), vairavo tarnybinį (duomenys neskelbtini) automobilį, buvo 8.05-8.10 val., ji važiavo antrąja eismo juosta, nuo viaduko. Sustojo, nes prieš ją stovėjusios mašinos laukė, kol priekyje esanti mašina atliks posūkio manevrą. Pamatė per dešinės pusės veidrodėlį, kaip nevaldomai blaškosi mašina, ji trenkėsi į jos automobilio dešinę pusę, jos automobilis pasitraukė nuo smūgio, tas nevaldomas automobilis praslydo pro jos automobilio priekį, trenkėsi į stulpą. Jos automobilyje iššovė oro pagalvės, pasirodė dūmai. Ji išlipo iš automobilio, iš kito automobilio, kuris trenkėsi į stulpą, išlipo moteris, ji buvo šoko būsenoje. Paskui priėjo kaltinamasis, paklausė, kas atsitiko. Ji iškvietė policijos pareigūnus, paklausė šalia stovėjusių žmonių, ar reikalinga greitoji pagalba, tuo metu pagalvojo, kad nereikia. Pareigūnai atvyko už 15 min. Automobilyje Audi Q5 važiavo dar du berniukai, vienam vaikui bėgo kraujas iš nosies, kitam vaikui lyg nieko nebuvo nutikę. Ar jie buvo prisisegę, nematė. Kaltinamojo automobilio smūgio nematė, pamatė jau nevaldomą automobilį ir jis trenkėsi į jos automobilio šoną. Ji matė nevaldomą automobilį, jis blaškėsi po pirmąją juostą ir tada trenkėsi į jos automobilį, nuo smūgio jos automobilis pasitraukė į šoną. Kai kaltinamasis priėjo prie jos, jo akys buvo pamuštos mėlynai ir jai pasirodė, kad jis išgėręs, kvapo nejautė. Grėsmingai jis jai atrodė dėl mėlynių po akimis. Įvykio metu buvo šoko būsenoje, visi dalyviai buvo pasimetę. Nukentėjusioji pergyveno dėl vaikų. Kai po įvykio kaltinamasis priėjo prie jos, klausė, kas atsitiko, jos tokia pati reakcija buvo. Pirma juosta važiuojant galima sukti į dešinę pusę. Tuo laiku, kai ji važiuodavo tuo maršrutu į darbą, pirma eismo juosta būdavo laisvesnė, nes ten stovi šviesoforas ir visi eismo dalyviai persirikiuoja.

Liudytoja R. P. teisme parodė, kad važiavo automobiliu Opel Mokka, buvo apie 8.00 val., priešais važiavo mašina, kuri rodė posūkį į kairę, paskui pajuto smūgį į dešinės pusės automobilio galą. Išlipo iš mašinos, Audi automobilis buvo atsitrenkęs į stulpą, už jos stovėjo raudonas automobilis, jo dešinės pusės langas buvo išmuštas, Audi automobilio priekis sutrenktas, išlipusi jo vairuotoja pasakė, kad vienam vaikui nosytė sutrenkta. Nusprendė kviesti greitąją. Visų pirma sulaukė policijos pareigūnų, paskui greitoji atvažiavo ir pasiėmė vaikus. Policijos pareigūnai išmatavo. Jai jokių sužalojimų nebuvo. Ji nematė, kuris automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Ji laukė, kol mašina pasitrauks ir ji galės važiuoti, kas darėsi už jos automobilio, nežino. Jai žalą atlygino (duomenys neskelbtini), ji pretenzijų neturi. Ji stovėjo tuo metu, kai pajuto smūgį. Antra juosta užkimšta būna ir eismas lėtas, pirma juosta būna laisva ir joje galima greičiau važiuoti. Vaikai iš automobilio išlipo, kai atvažiavo greitoji, ji prie AUDI automobilio nėjo. Įvykio vietoje iš pirmos juostos reikia sukti į Trilapio g., ar daug mašinų būna pirmoje juostoje, negalėjo atsakyti.

Liudytoja apklausta nukentėjusiojo I. G. įstatyminė atstovė S. G. teisme parodė, kad tą rytą vežė sūnų I. G. ir jo draugą M. K. į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tuo keliu važiuoja kiekvieną dieną ir žino, kiek tokiu metu būna automobilių, žino, kad antroje juostoje tokiu laiku būna daug mašinų, o pirma juosta paprastai būna laisva. Ji suka į (duomenys neskelbtini) gatvę, tada per (duomenys neskelbtini) gatvę išsuka prie (duomenys neskelbtini). Jos automobilis naujas ir neiššovė nė viena oro pagalvė. Audi atstovai jai sakė, kad nebuvo pavojaus, nes nebuvo greičio. Pradžioje ją pradėjo nešti į kairę pusę, ji atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) automobilį, paskui ji pradėjo sukti vairą ir trenkėsi į stulpą. Ją pradėjo nešti prie posūkio į „Impuls“ klubą. Ji pirminio kontakto su jos automobiliu nematė. Antra eismo juosta buvo pilna. Ji norėjo sukti į (duomenys neskelbtini) g. Po avarijos kartu sportavo su K., kuris yra (duomenys neskelbtini) mikroautobuso savininkas, ji jam papasakojo apie įvykį. Paskui kitą kartą susitikus, K. jai pasakė, kad jo darbuotojas matė įvykį, paprašė jo telefono, jį davė tyrėjai. Ji to asmens nematė ir nežino, kokius parodymus jis davė. Po įvykio M. K. iš nosies bėgo kraujas, o jos sūnui buvo sumušta koja. Vaikai buvo prisisegę diržais automobilyje. Už jos nugaros sėdėjo M. K., šalia jo jos sūnus, abu vaikai sėdėjo automobilio gale. Kuprinės vaikų buvo padėtos šalia. Po įvykio ji išlipo iš mašinos ir vaikai taip pat lipo lauk, vaikai buvo labiau išsigandę nei sužaloti. Ji pradėjo stabdyti iš karto po to, kai jos mašina tapo nevaldoma. Kreipėsi į draudimo bendrovę dėl moralinės žalos, jie teigė, kad po teismo sprendimo atlygins. Toje vietoje greitis buvo 40 km/h, ji tikrai greičiau nei 40 km/h nevažiavo, jei būtų greičiau važiavusi, būtų iššovusios oro pagalvės. Jos telefone yra laisvų rankų įranga. Niekas tuo metu jai neskambino. Viskas vyko greitai, tik paskui prisiminė, kad buvo garsas, tai ir buvo smūgis. Kai ji sankryžą pravažiavo, prieš ją nevažiavo kitas automobilis, bet būna, kad pastoviai kažkas persirikiuoja iš antros juostos ir bando aplenkti.

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad jam paskambino direktorius K., nes jis matė įvykį. Jis tą dieną (duomenys neskelbtini) mikroautobusu važiavo Liepų gatve link centro, ten yra posūkis į prekybos centrą, jam degė raudonas šviesoforo signalas. Prieš jį buvo dar automobilių, jis sustojo ir paliko tarpą mašinai pasukti. Jis sustojo antroje eismo juostoje. Kaltinamojo automobilis darė posūkio manevrą, jis važiavo lėtai, pristabdydamas, tada jis per veidrodėlį pamatė, kaip pirma juosta parvažiuoja visureigis, jis dar bandė per langą rodyti, kad nebesuktų kaltinamasis, bet nespėjo. Buvo tamsus paros metas ir šlapia kelio danga. Mano, jog moteris, kuri vairavo visureigį, turėjo pristabdyti, nes kitas automobilis jau suko. Negali nustatyti, kokiu greičiu važiavo visureigis, gal 60-70 km/h. Peugeot automobilis prieš sukant buvo sustojęs. Pro jį važiuodamas lyg pristabdė, ar sustojo, negali pasakyti. Jis sustojo žmoniškai, leido išvažiuoti automobiliui ir įvažiuoti kitam. Jo autobusiukas yra keturiolikos vietų, paaukštintas ir per jo automobilį galėjo nepamatyti vairuotojai vienas kito. Direktorius jam paskambinęs pasakė, kad jį kviečia tyrėja, jis prieš tai su direktoriumi kalbėjo, kad matė tokį įvykį. Pradžioje iš prekybos centro suko automobilis link Palangos plento, paskui Peugeot automobilis suko į prekybos centrą. Įvykio metu eismas buvo intensyvus, bet pirmoje juostoje lyg buvo tik viena mašina. Nuo jo vietos iki Trilapio g. sankryžos buvo likę apie 100 m.

Liudytojas G. G. teisme parodė, kad kaltinamasis A. G. yra jo pažįstamas, jam teko daryti jam buto remontą. A. V. taip pat pažįsta. Žino, kad 2014-11-26 buvo autoįvykis, jis tuo metu buvo savo mašinoje, Volkswagen Passat, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo automobilyje dar buvo A. V., jis vairavo, važiavo nuo stoties. Jis stovėjo eilėje, antroje eismo juostoje. Matė, kaip automobilį praleido mikroautobusas, tada Peugeot automobilis suko, buvo blogas matomumas, pirma juosta dideliu greičiu atvažiavo visureigis, įvyko susidūrimas. Mano, kad visureigis važiavo apie 90 km/h. Paskui nuėjo pasižiūrėti į visureigį, kada jau buvo atsitrenkęs į stulpą. Priėjus prie visureigio atidarė galines dureles, automobilio gale sėdėjo du vaikai, vaikai buvo neprisegti, vairuotoja šaukė, grasino. Jis buvo priėjęs, kai pareigūnai atvyko, sakė, kad gali paliudyti. Paskui padėjo nutempti A. automobilį. Vaikai nebuvo sužaloti, net policininkas pasakė, kad niekas nesužalotas. Kai įvyko avarija, jis iš karto pastatė automobilį kitoje kelio pusėje, Liepų g. Jam buvo įdomu, gal pagalbos reikia, tik paskui pamatė A.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad A. žino iš matymo. Su G. G. būna, kad kartu dirba. Jie tą dieną su G. važiavo, turėjo plyteles kloti. 8.00 val. nuo stoties pajudėjo per kelias gatveles, tada pamatė avariją. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Matė, kaip baltas autobusiukas sustojo, jie laukė antroje juostoje, toje pačioje juostoje, kur Peugeot automobilis suko į kairę, iš priekio buvo autobusiukas. Autobusiukas stovėjo antroje juostoje, tik iš kitos pusės. Pirma juosta atvažiavo juodas visureigis, Peugeot lėtai sukosi, o visureigis atvažiavo ir įvyko susidūrimas. Mano, kad visi kalti, mikroautobusas sustojo praleisti, Peugeot per mikroautobusą nieko nematė, o visureigis viršijo greitį, atvažiavo apie 80 km/h greičiu. Paskui G. išlipo, vaikščiojo prie vienos, prie kitos mašinos, o jis nėjo. Paskui G. G. įjungė avarinį signalą ir paliko mašiną stovėti.

2014-12-10 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2582/14(03) nurodyta, kad M. K. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 49). 2014-12-10 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2581/14(03) nurodyta, kad I. G. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 63).

Specialistas D. V. teisme patvirtino rašytas specialisto išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nukentėjusiesiems, nurodė, kad išvados buvo darytos iš medicininių dokumentų. Iš jų matyti, kad ligoninėje M. K. rentgenologiniu tyrimu buvo matomas nosies kaulų lūžimas, duota išvada. Išvada duota pagal sužalojimo pobūdį, nosies kaulų lūžimas sugyja tikrai per ilgesnį laikotarpį nei 10 d. I. G. nebuvo pastebėta lūžimų, buvo tik kairės blauzdos sumušimas. Duota išvada, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. K. lūžo nosis, nes mano, kad atsitrenkė į kietą daiktą, tai įvyko vieno kontakto metu, kaktos nubrozdinimas ir nosies lūžimas. Šio įvykio metu įmanomi tokie abiejų vaikų sužalojimai, kai jie sėdynėje prisegti saugos diržais. Tokio įvykio metu galėjo būti susižalota vienam vaikui blauzda, o kitam — veidas. Esant trinčiai tarp odos ir tekstilės apmušalo (sėdynės) smūgio metu galėjo nusibrozdinti kakta.

2015-05-14 specialisto išvadoje Nr. 11K-89 nurodytas eismo įvykio mechanizmas - savo judėjimo krypties eismo juosta važiuojantis bei sankryžoje posūkio į kairę manevrą vykdantis automobilis „Peugeot 406“, v/n (duomenys neskelbtini), priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į priešpriešai savo judėjimo krypties pirmąja eismo juosta per sankryžą tiesiai važiavusio automobilio „Audi Q5“, v/n (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną. Susidūrimo metu tarp automobilių Peugeot 406 ir AUDI Q5 vyko slystamo – smūginio pobūdžio kontaktas, o didžiausia smūgio jėga teko į automobilio „Audi Q5“ galinį kairįjį ratą, todėl praradęs judėjimo stabilumą automobilis „Audi Q5“, pasisuko apie vertikalią ašį prieš laikrodžio judėjimo kryptį ir judėdamas įstrižai į priekį ir į kairę, priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į ta pačia kryptimi mažesniu greičiu antra eismo juosta važiuojančio automobilio „Ford Focus“, v/n (duomenys neskelbtini) dešinįjį šoną, po susidūrimo su automobiliu FORD FOCUS, automobilis AUDI Q5 judėdamas į priekį, sukosi laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi ir priekiniu kairiuoju kampu slystamai kontaktavo su ta pačia kryptimi mažesniu greičiu antra eismo juosta važiavusio automobilio „Opel Mokka“, v/n (duomenys neskelbtini) galiniu dešiniu kampu, po to atsitrenkė į dešinėje pusėje esančiame šaligatvyje įrengtą gatvės apšvietimo stulpą ir sustojo; po susidūrimo automobilis Peugeot 406 sustojo važiuojamųjų dalių sankirtoje, priekine dalimi dalinai įvažiavęs į priešpriešinio eismo kraštinę dešinę eismo juostą, o automobilis Ford Focus ir Opel Mokka sustojo nuo susidūrimo su automobiliu AUDI Q5 vietos pavažiavę į priekį; techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo „Peugeot 406“ vairuotojo A. G. veiksmai - sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi pirma eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi Q5“ bei su juo susidūrė. Automobilio „Audi Q5“ važiavimo greičio prieš įvykį nustatyti negalima; jeigu automobiliu „Peugeot 406“ vykdant posūkio į kairę manevrą, kliūtis automobilio AUDI Qį judėjimui buvo sudaryta, kai automobilis AUDI Q5 automobilio Peugeot 406 manevravimo kelyje vietos nebuvo privažiavęs didesniu kaip 25,3 m atstumu bei automobilio AUDI Q5 vairuotoja S. G. turėjo objektyvią galimybę tai pastebėti, tai laiku stabdydama vairuojamą automobilį AUDI Q5, ji turėjo techninę galimybę jį sustabdyti neprivažiuodama automobilio Peugeot 406 manevravimo kelyje vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio (t. 1, b.l. 38-43).

Specialistas D. J. teisme patvirtino minėtą išvadą ir papildomai nurodė, kad faktą, ar įvykio vieta yra sankryža ar ne, turėtų nustatyti teismas, išvados ši aplinkybė nekeistų. Automobilio Audi Q5 greičio nustatyti neįmanoma, nes šis automobilis yra gana naujas ir jame yra gana daug saugumo technologijų, automobilis ne pats pradėjo slysti, o po smūgio į kairįjį ratą. Byloje buvo A. N. parodymai, jis atkreipė dėmesį į tai, kad gal mikroautobusas stovėjęs kitoje eismo juostoje ribojo matomumą. Jei būtų nustatyta, kad Audi Q5 vairuotoja viršijo greitį dešimt km/h, tai nekeistų išvados dėl tiesioginio priežastinio ryšio. Nustatyti automobilio važiavimo greitį galima iš to, kokie pėdsakai liko po įvykio. Kuo automobilis naujesnis ir įranga geresnė, tuo pėdsakai mažesni lieka. Šio įvykio metu buvo šlapias asfaltas, mano, kad dėl to pėdsakų neliko. Jis nei vieno automobilio netyrė, rėmėsi byloje esančiais aprašymais ir nuotraukose matomais automobilio apgadinimais. Negali pasakyti, ar galėjo įvykio išvengti Peugeot automobilio vairuotojas, tačiau techniniu požiūriu jis privalėjo sustoti. Objektyvių duomenų, kaip Audi Q5 vairuotoja elgėsi po smūgio, stabdė ar paspaudė akseleratoriaus pedalą, byloje nėra.

Iš specialisto išvadų Nr. T-A 10708/14(01) bei Nr. T-A 10707/14(01) matyti, jog įvykio dieną kaltinamojo A. G. bei S. G. kraujyje etilo alkoholio nebuvo (t. 1, b.l. 80,136).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta prie Liepų g. 51 pastato, Klaipėdoje, kelio danga – šlapias asfaltas, leistinas greitis minėtame ruože 40 km/h, užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje, stabdymo žymės neaptiktos, įvykio vietoje liko nukritusios AUDI Q5 plastmasinės detalės, stiklo šukės ir OPEL MOKKA automobilio žibinto šukės, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, padaryta eismo įvykio fotolentelė (t. 1, b.l. 8-25). Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose užfiksuota automobilių AUDI Q5, (duomenys neskelbtini) Opel Mokka, ir Ford Focus apgadinimai ir būklė po eismo įvykio (t. 1, b.l. 26-33).

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Nors kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog kaltę pripažįsta dėl sukelto eismo įvykio, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų, kurie, jo manymu, buvo patirti dėl S. G. viršyto leistino greičio, tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Kaltinamojo A. G. kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir jo pasekmių – nukentėjusiųjų M. K. bei I. G. sužalojimo, visų pirma patvirtina 2015-05-14 specialisto išvada, kurioje nurodytas eismo įvykio mechanizmas ir pažymėta, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo „Peugeot 406“ vairuotojo A. G. veiksmai - sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi pirma eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi Q5“. Išvadoje pažymėta ir tai, kad didžiausias smūgis teko į S. G. vairuojamo automobilio galinį ratą, S. G. teisme patvirtino, kad A. G. automobilio nematė, tik pajuto smūgį į automobilį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad leistinas greitis kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis yra 40 km/h. Specialistas D. J. teisme patvirtino 2015-05-14 specialisto išvadą ir nurodė, kad išvadoje buvo įvertinti ir mikroautobuso vairuotojo A. N. parodymai, atsižvelgta ir į tai, kad mikroautobusas, stovėjęs kitoje eismo juostoje, galimai ribojo matomumą, tačiau jokių objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis galima daryti išvadą apie automobilio „Audi Q5“ judėjimo greitį prieš ir po eismo įvykio byloje nėra. Specialistas D. J. teigė, kad jei S. G. vairuojamas automobilis ir būtų apie 10 km/h viršijęs leistiną greitį, tai nekeistų išvados dėl tiesioginio priežastinio ryšio. Liudytoja S. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 70-72), tiek teisme teigė važiavusi leistinu greičiu ir jo neviršijusi, po to, kai automobilis tapo nevaldomas, bandžiusi jį stabdyti. Kitų liudytojų parodymai dėl automobilio AUDI Q5 greičio prieš eismo įvykį parodymai išsiskyrė – teisme liudytojas A. N. nurodė, kad automobilis AUDI Q5 galimai važiavo apie 60-70 km/h greičiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, kad automobilis AUDI pirma juosta parvažiavo nedideliu greičiu (t. 1, b.l. 122), liudytojas G. G. nurodė, kad minėtas automobilis AUDI Q5 važiavo apie 90 km/h greičiu, o A. V. teigė, jog automobilio greitis buvo apie 80 km/h. Liudytoja S. S., teisme automobilio AUDI Q5 greičio nurodyti negalėjo, nes nemačiusi jo atvažiuojančio, o tik po to, kai jis blaškėsi po smūgio. Liudytoja R. P. tik pajuto smūgį į savo automobilį, o automobilio AUDI Q5 nematė. Teismas, vertindamas liudytojų G. G. bei A. V. parodymus, atsižvelgia į tai, jog šie asmenys ir kaltinamasis A. G. yra pažįstami, juolab įvykį stebėjo per didesnį atstumą ir S. G. automobilį galėjo matyti iš priekio, kuomet sunku įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį, be to, šių liudytojų parodymai dėl automobilio AUDI Q5 greičio nesutapo su liudytojo A. N. parodymais, o pastarojo parodymai dėl šios aplinkybės buvo nenuoseklūs.

Atsižvelgdamas į tai, kad jokiais kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, išskyrus liudytojų nuomonę, kuri teisme išsiskyrė, nėra nustatyta, jog automobilio „Audi Q5“ vairuotoja S. G. įvykio metu viršijo leistiną greitį, įvykio vietoje stabdymo žymių neliko, o specialistas D. J. nurodė, kad net jei S. G. būtų šiek tiek viršijusi greitį, jo išvados tai nekeistų, teismas daro išvadą, jog S. G. veiksmai iki tol, kol A. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį AUDI Q5, ir po to, kai dėl minėto smūgio šis tapo nevaldomas, o S. G. siekė suvaldyti vairuojamą automobilį ir išvengti pasekmių, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiesiems padarytais sužalojimais.

Ginčo dėl kitų eismo įvykio aplinkybių byloje nėra, jas iš esmės patvirtino tiek pats kaltinamasis A. G., tiek teisme apklausti liudytojai S. S., R. P., S. G., A. N., jau minėta 2015-05-14 specialisto išvada Nr. 11K-89(15), specialisto D. J. paaiškinimai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis ir kiti teisme ištirti rašytiniai įrodymai. Ginčo nėra ir dėl eismo įvykio metu nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo masto, jį patvirtina byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2582/14(03) bei Nr. G2581/14(03), taip pat specialisto D. V. paaiškinimai teisme, jog nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai įmanomi, kai jie sėdynėje prisegti saugos diržais. Tokio įvykio metu nuo smūgio galėjo vienam vaikui būti susižalota blauzda, o kitam — veidas, lūžti nosis ir esant trinčiai tarp odos ir sėdynės apmušalo galėjo nusibrozdinti kakta.

2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio 54 punktas nustato, jog sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 3 punktas nustato, jog automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą, o minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikta kelio sąvoka –inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.

Nors kaltinamasis A. G. teigė, jog eismo įvykis, priešingai nei nurodoma kaltinamajame akte, įvyko sankryžoje, tačiau įvertinęs bylos rašytinę medžiagą ir atsižvelgęs į viešai prieinamus duomenis, patvirtinančius tai, kad kelias, į kurį eismo įvykio metu kaltinamasis A. G. atliko posūkio manevrą, paprastai naudojamas kaip įvažiavimas į šalia šio kelio esančius objektus (teritorijas) – sporto klubą „Impuls“, esantį Liepų g. 53 A, bei prekybos centrą „Liepa“, esantį Priestočio g. 30, be to, šiam kelio ruožui nėra suteiktas atskiras gatvės pavadinimas, teismas daro išvadą, jog eismo įvykis įvyko ne sankryžoje. Pažymėtina ir tai, kad ši aplinkybė kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia, į tai teisme atkreipė dėmesį ir specialistas D. J..

Teismas, įvertinęs visus aptartus įrodymus, daro išvadą, kad būtent A. G. padarytas Kelių eismo taisyklių 109 punkte numatyto reikalavimo pažeidimas, t.y. jo veiksmai – vairuojant automobilį „Peugeot 406“, ne sankryžoje sukant į kairę, nedavimas kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi Q5“, kurį vairavo S. G., ir su juo susidūrimas, kai nuo smūgio automobilis „Audi Q5“ pasisuko apie vertikalią ašį prieš laikrodžio judėjimo kryptį ir judėdamas įstrižai į priekį ir į kairę, priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į ta pačia kryptimi, antra eismo juosta mažesniu greičiu važiavusius automobilius „Ford Focus“ ir „Opel Mokka“, po to atsitrenkė į dešinėje pusėje esančiame šaligatvyje įrengtą gatvės apšvietimo stulpą ir sustojo, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais - „Audi Q5“ keleiviams M. K. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir I. G. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, jog jei A. G. nebūtų pažeidęs KET 109 punkto reikalavimų, nebūtų kliudęs „Audi Q5“ automobilio ir nebūtų kilusios tokios pasekmės. Kaltinamasis privalėjo būti atsargus ir atidus bei kairio posūkio manevrą atlikti tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Šios pareigos kaltinamasis neįvykdė. A. G. veika buvo autoįvykio metu kilusių pasekmių priežastis. Tokiu būdu, vertinant visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. G. padaryta veika atitinka BK 281 str. 1 d., kadangi jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, byloje jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus mažesnę baudą negu sankcijoje už neatsargius nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis.

Civilinis ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos, susidariusios dėl gatvės apšvietimo atramos apgadinimo, atlyginimo, kuriuo prašo priteisti nusikalstama veika padarytą 178,84 eurų turtinę žalą (t. 1, b.l. 83-86). Atsižvelgiant į tai, jog automobilis „Peugeot 406“, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nebuvo draustas (t. 1, b.l. 152), o ieškovo žala kilo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė kaltinamasis A. G., todėl ieškinys, kuris pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 85-86), tenkintinas, nurodytą sumą priteisiant iš kaltinamojo A. G..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgdamas į tai, kad A. G. pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, o teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. G. pateikė pinigų paėmimo kvitą, iš kurio matyti, jog buvo patirtos 500 EUR išlaidos, kurias sudarė užmokestis advokatui už atstovavimą teisme (t. 2, b.l. 84), šias nukentėjusiojo įstatyminės atstovės S. G. išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir atsižvelgęs į tai, kad advokatas atstovavo abu nukentėjusiuosius trijuose teismo posėdžiuose, laiko šias išlaidas pagrįstomis, todėl jas priteisia iš kaltinamojo A. G..

Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, šioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl teismas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam A. G. netaiko.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 straipsniais,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jam paskirti 30 MGL (1129,80 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš kaltinamojo A. G. priteisti 178,84 eurų dydžio turtinę žalą.

Iš kaltinamojo A. G. priteisti 500 EUR nukentėjusiojo įstatyminei atstovei S. G. turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dvi kompaktines plokšteles su nuotraukomis (priedai prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.