Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

suinteresuotų asmenų atstovėms: Kauno miesto savivaldybės atstovei Vaidai Bučytei, AB TEO, LT atstovei G.Eismontienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos AB“Požeminiai darbai“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1847-329/2007 pagal pareiškėjos AB“Požeminiai darbai“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB”Kauno vandenys”, TEO LT, AB, Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. gegužės 17 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, jog pareiškėja neįrodė, kad inžinerinius tinklus, esančius Lazdijų g. 20, Kaune, įgijo sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai valdė kaip savo turtą, nepateikė įrodymų, kad inžinerinius tinklus pasistatė teisėtai, t.y. nepateikė inžinerinių tinklų statybos leidimo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėti tinklai būtų apskaitomi kaip pareiškėjos turtas, kad ji šiuo turtu rūpinosi, atliko jo priežiūrą. Byloje dalyvavęs suinteresuotas asmuo TEO LT, AB nurodė, kad būtent jo apskaitoje yra ryšių tinklai Lazdijų g. 20, Kaune, jis ir prižiūri minėtus tinklus, o ne pareiškėja, tačiau pakankamų įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė esant įgyjamosios senaties pagrindų įgyti jai nuosavybės teisę į lietaus kanalizacijos tinklus, ryšių tinklus, fekalinės kanalizacijos tinklus, esančius Lazdijų g. 20, Kaune.

Apeliacinis skundas patenkintinas.

Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185str.), todėl sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, pareiškimas patenkintinas (CPK 326str. 1d. 2p., 329str. 1d.).

Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje pagal pareiškėjų V. M. ir T. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys V. G. , M. Š. , R. M. , uždaroji akcinė bendrovė ,,Technikas“, valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-345, konstatavo, kad įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas.

Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai).

2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);

3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą;

4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.

Išdėstytas kasacinio teismo įgyjamosios senaties teisės instituto aiškinimas taikytinas ir šioje civilinėje byloje. Apylinkės teismas, atmesdamas pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad inžinerinius tinklus pasistatė teisėtai, t.y. nepateikė inžinerinių tinklų statybos leidimo, archyve nerasti šių inžinerinių tinklų priėmimo eksploatacijon dokumentai, todėl neįrodė, kad statybos buvo teisėtos, o kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo.

Tačiau kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka, nes sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus pažeidė CPK 185 str. ir todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pirma, jeigu pareiškėja turėtų sprendime nurodytus dokumentus, tai ji įregistruotų nuosavybės teises į ginčo tinklus ir be teismo sprendimo. Antra, pirmosios instancijos teismas aiškino ir vertino, ar ginčo tinklai yra valdymo objektas, nes sprendė, kad jie pastatyti neteisėtai, todėl padarė išvadą, kad nėra valdymo objekto. Tačiau kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka, nes iš pateiktų įrodymų, o būtent iš Kadastrinių matavimų bylų kopijų seka, kad lietaus, kanalizacijos nuotekų ir ryšių tinklai buvo pastatyti 1988 metais (b.l. 23-45). Įrodymų, kad šie tinklai pastatyti neteisėtai byloje nėra. Teismas taip pat nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kad šie tinklai pastatyti neteisėtai. Teismo nurodyti dokumentai: leidimas statybai, priėmimo eksploatacijon aktas nesudaro pagrindo pripažinti minėtų tinklų statybos neteisėtumą, nes pareiškėja nurodė, kad statybos dokumentai buvo, tik jie yra neišlikę. O ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai, kiemo įrengimai, esantys Lazdijų g. 20, Kaune, nėra (b.l. 11-12). Žemė, kurioje minėti tinklai yra nutiesti, yra išnuomota pareiškėjai (b.l. 13-14).

Akivaizdu, kad lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklus valdo pareiškėja, nes tinklai yra skirti aptarnauti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, kiemo įrengimus, esančius Lazdijų 20, Kaune. Pažymėtina ta aplinkybė, kad pretenzijų į šiuos tinklus nereiškia nei vienas iš suinteresuotų asmenų. Nei vienas iš suinteresuotų asmenų nepaneigė aplinkybės, kad lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus valdo pareiškėja. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų seka, kad lietaus kanalizacija yra skirta lietaus vandeniui ginčo valdoje surinkti. Fekalijų kanalizacija yra skirta taip pat pareiškėjos poreikiams tenkinti. Ryšių tinklai, esantys pareiškėjos teritorijoje, taip pat kaip paaiškino pareiškėjos atstovai yra skirti jos reikmėms. Pareiškėja juos valdė kaip nuosavus, atvirai, nepertraukiamai nuo pat jų pastatymo, t.y. maždaug nuo 1988 metų, nes tokie statybos metai nurodyti inventorinėse bylose. Taigi pareiškėja įgijo ir valdė ginčo tinklus sąžiningai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškino ir vertino, ar ginčo tinklai yra valdymo objektas, nes sprendė, kad jie pastatyti neteisėtai. Tačiau kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka, nes iš pateiktų įrodymų, o būtent iš Kadastrinių matavimų bylų kopijų seka, kad lietaus ir kanalizacijos nuotekų ir ryšių tinklai buvo pastatyti 1988 metais (b.l. 23-45). Įrodymų, kad šie tinklai pastatyti neteisėtai byloje nėra. Teismas taip pat nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kad šie tinklai pastatyti neteisėtai. Teismo nurodyti dokumentai: leidimas statybai, priėmimo eksploatacijon aktas nesudaro pagrindo pripažinti minėtų tinklų statybos neteisėtumą, nes pareiškėja nurodė, kad statybos dokumentai buvo, tik jie yra neišlikę. O ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai, kiemo įrengimai, esantys Lazdijų g. 20, Kaune, nėra (b.l. 11-12). Žemė, kurioje minėti tinklai yra nutiesti, yra išnuomota pareiškėjai (b.l. 13-14).

Tiesa, pretenzijas dėl ryšių kanalizacijos reiškia suinteresuotas asmuo AB TEO, LT. Atstovė nurodė, kad bendrovė nuo 1986 metų savo balanse turi ATS – 29 Telefono kanalizaciją, priklausančią ATS tinklui adr. Lazdijų g., Kaunas, kurią prižiūri ir atlieka einamuosius priežiūros darbus, t.y. keičia šulinių dangčius, šuliniuose esančių kabelių laikiklius, movas ir t.t., taip pat periodiškai atlieka darbus, susijusius su vidinių sienų priežiūra, bei užlietų šulinių vandens išsiurbimu (b.l. 52-53). Tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atvirkščiai pareiškėjos liudytojas Z. R. parodė, kad vandenį iš ryšių šulinių išsiurbia jis, o liudytojas A. L. parodė, kad jis dirba aplinkos tvarkytoju nuo 1996 metų, tačiau niekuomet nematė jokių pašalinių asmenų, kurie tvarkytų ryšių tinklus. Įrodymu, įrodančiu, kad ryšių tinklai priklauso AB TEO, LT atstovė nurodė požeminių darbų 1986 12 19 aktą (b.l. 86-88). Tačiau iš šio akto matyti, kad jis surašytas dėl požeminių darbų priėmimo, jame nurodyta, kad galutinis ryšių kanalizacijos pridavimas galimas pilnai atlikus darbus, numatytus projekte. Kitu įrodymu atstovė nurodė išorės telefono tinklų 1986 12 15 aktą (b.l. 91). Iš šio akto seka, kad buvo priimti išorės telefono tinklai nuo telef. šulinio Nr. (numeris nenurodytas) iki objekto (objektas nenurodytas). Šiame akte netgi nenurodytas adresas, kuriuo darbai priimami. Pažymėtina ta aplinkybė, kad požeminių darbų aktas buvo surašytas vėlesne data, t.y.1986 12 19. Todėl jau baigtų darbų negalima buvo priimti 4 dienomis anksčiau. Taip pat nurodoma, kad ginčo telefono tinklai yra apskaitomi AB TEO, LT balanse ir tai patvirtina pažyma b.l. 58. Iš šios pažymos matyti, kad bendrovės balanse yra apskaitoma ATS – 29 telefono kanalizacija, esanti Lazdijų g. ir kad jos eksploatacijos pradžia yra 1986 12 01. Tačiau iš šios pažymos neaišku, ar ginčo ryšių tinklai įeina į ATS – 29 telefono kanalizaciją, kita vertus, dėl ginčo kanalizacijos požeminių darbų atlikimo aktas buvo surašytas tik 1986 12 19. Todėl kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, iš esmės sutinka su apylinkės teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo AB TEO, LT neįrodė, kad turi daugiau teisių į ginčo ryšių tinklus negu pareiškėja.

Kolegija, išanalizavusi nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė netinkamai, nes padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad nėra objekto, t.y. teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl apeliacinis skundas patenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, pareiškimas patenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja AB „Požeminiai darbai“ ( įmonės kodas 133393277) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į lietaus kanalizacijos tinklus, ryšių tinklus, fekalinės kanalizacijos tinklus, esančius Lazdijų g. 20, Kaune ( b.l. 3-4).

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.