Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos V. L. prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Minėta nutartis išsiųsta registruotu paštu pareiškėjos prašyme nurodytu adresu. Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „neatsiėmė pašte“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjos V. L. prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo trūkumus pašalinti, negavo, todėl negalėjo pašalinti prašymo trūkumų.

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. LR CPK 115 str. 3 d. taip pat numatyta, kad jeigu teismo nurodyti trūkumai per nustatytą terminą nėra pašalinami, procesinis dokumentas (šiuo atveju prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-21 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą prašymo trūkumams pašalinti. Minėta nutartis išsiųsta registruotu paštu pareiškėjos prašyme nurodytu adresu. Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „neatsiėmė pašte“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-09 nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjos prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes nebuvo pašalinti teismo nutartimi nustatyti prašymo trūkumai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XI skyriaus antrasis skirsnis įtvirtina procesinių dokumentų įteikimo institutą. Procesinis įteikimas – tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas ir patvirtintas procesinis veiksmas, kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su pateikiamo procesinio dokumento turiniu. Kad procesinis įteikimas būtų teisėtas ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, būtina atlikti teisėtą įteikimo procedūrą ir nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą. Už procesinių dokumentų įteikimą yra atsakingas teismas, kuris sprendžia, kokia apimtimi ir kokiu būdu bus įteikti procesiniai dokumentai, įgyvendina įteikimo procedūrą, rūpinasi, kad procesinį įteikimą atliktų kompetentingi organai, saugo procesinių dokumentų įteikimą patvirtinančius įrodymus. Teismas įteikimo funkciją vykdo per tarpininkus. CPK 117 str. numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nurodytais būdais, o įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pagal LR CPK 123 str. 1 d. jeigu dalyvautis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai jo gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (LR CPK 123 str. 1 d., 122 str. 1d.). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.).

Byloje duomenų apie registruotos korespondencijos ieškovei įteikimą, nėra. Procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti, pašto darbuotojų žymoje nurodyta „neatsiėmė pašte“. Nagrinėjamu atveju nepavykus procesinių dokumentų įteikti pareiškėjos nurodytu adresu, pakartotinai 2015-07-21 nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai išsiųsta nebuvo. Apeliantės teigimu ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-21 nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo trūkumus pašalinti, negavo, taip pat ir jokio pranešimo apie laišką nebuvo gavusi, todėl negalėjo pašalinti prašymo trūkumų. Pareiškėja gavusi registruotą laišką su antrąja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-09 nutartimi, kuria prašymas laikytas nepaduotu, teikė teismui nurodytus dokumentus. Taigi susiklosčius minėtai situacijai t.y. pareiškėjai negavus teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, ji negalėjo teismo nustatytu terminu pašalinti nutartyje nurodytų prašymo trūkumų. Nors šalys civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, pranešti teismui aplinkybes, turinčias įtakos operatyviam bylos išnagrinėjimui, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, šiuo atveju pagrindo teigti, kad pareiškėja akivaizdžiai elgėsi nerūpestingai ar nevykdė procesinių pareigų, nenustatyta. Todėl skundžiama nutartis naikinama, o prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos V. L. prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.