Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju-operatoriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: 2024 m. vasario 24 d., apie 23 val. 30 min., Širvintose, Plento g. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,71 promilės neblaivumą.

2. Kaltinamasis A. R. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kad 2024 m. vasario 24 d. vakare vartojo alkoholį, buvo išgėręs alaus. Maždaug po 23 val. sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti cigarečių. Jo gyvenimo draugė A. T. miegojo. Jis galvojo, kad greitai nuvažiuos, todėl pasiėmė jos automobilio raktelius ir važiavo į degalinę, kur susitiko policijos pareigūnus, kurie paklausė, kodėl neįjungtos jo automobilio šviesos. Galvojo, kad jos įsijungia automatiškai, todėl važiavo neįsijungęs šviesų. Pareigūnai pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir pasiūlė pasitikrinti girtumą. Patikrinimo metu buvo nustatytas neblaivumas. Jam buvo žinoma, kad už vairavimą apsvaigus yra taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Savo poelgį vertina blogai. Daugiau gyvenime tai nepasikartos. Automobilį jo draugė įsigijo gal 2020 m. Jis pats tuo automobiliu naudodavosi retai, gal kartą į mėnesį. Ji įvykio metu nežinojo, kad jis vairuos automobilį. Automobilio rakteliai būdavo laikomi prie durų ant spintelės arba jos striukės kišenėje. Draugės visada atsiklausdavo, jei imdavo automobilį. Tuo metu nenorėjo žadinti draugės, todėl jos neatsiklausė. Žino, kad už tokią veiką jam gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas arba jo vertės priteisimas. A. T. turi 2 vaikus, veža juos į mokyklą. Jai automobilis yra labai reikalingas. Automobilis yra 2005 m. gamybos, labai prastos būklės, mano, kad jis vertas iki 3 000 Eur. Draugė pirko automobilį už 5 000-6 000 Eur. Automobiliui pastoviai būna stabdžių, variklio problemos, jis dažnai būna servise. Automobilio kainas žiūrėjo internetiniuose portaluose „Autoplius“, „Auto gidas“. Anksčiau nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus. Turi sūnų, moka jam 350 Eur/mėn. išlaikymą.

3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir davė parodymus bei prašė kitų įrodymų netirti, prokurorė ir gynėjas tam neprieštaravo, o nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, įrodymų tyrimas po kaltinamojo apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nutrauktas ir, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, paskelbta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Liudytojo Jono Zubovičiaus parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2024 m. vasario 24 d., apie 23 val. 20 min., degalinės „Viada“ aikštelėje, esančioje Plento g. 4, Širvintose, buvo pastebėtas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su neįjungtais žibintais. Tikrinant automobilį, vairuotojas su savimi neturėjo jokio dokumento. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Asmuo patvirtino, kad alkoholį vartojo vakare. Po pirmo pūtimo alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,71 promilės, po antro, praėjus 17 minučių – 1,84 promilės neblaivumas. Vairuotojas prisistatė A. R., jis buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 36-38).

4.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio J. Zubovičiaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 9).

4.3. Liudytojos A. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. 2024 m. vasario 25 d. sužinojo, kad šį automobilį, būdamas neblaivus, vairavo jos draugas A. R.. Jie abu iš vakaro vartojo alkoholį. Apie 23 val. ji nuėjo miegoti, kada A. R. išėjo iš namų – net nežino. Jos automobiliu jis važinėja retai, bet nuo 2024 m. vasario 21 d. jo automobilis yra servize, todėl jis pasiėmė jos automobilį. Kadangi ji tikrai nežinojo, kad A. R. vairuos neblaivus, automobilį prašo grąžinti jai. Neblaiviam asmeniui ji tikrai nebūtų leidusi to daryti (t. 1, b. l. 17-19).

4.4. Alkotesterio duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. vasario 24 d., 23 val. 30 min., kaltinamajam nustatytas 1,71 promilės girtumas, 23 val. 47 min. – 1,84 promilės girtumas (t. 1, b. l. 10-11).

4.5. Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad A. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. 2024 m. vasario 24 d., 23 val. 30 min., jam nustatytas 1,71 promilės girtumas, 23 val. 47 min. – 1,84 promilės girtumas. Asmuo su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 12).

Įrodymų vertinimas

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

6. Baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. jis 2024 m. vasario 24 d., apie 23 val. 30 min., Širvintose, Plento g. 4, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai 23 val. 30 min. jam nustatytas 1,71 promilės girtumas.

7. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ir nurodė, kad 2024 m. vasario 24 d. vakare vartojo alkoholį, po ko sugalvojo nuvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių, todėl neatsiklausęs paėmė draugės automobilio raktelius ir išvažiavo, tačiau degalinės teritorijoje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė neblaivumą. Aptartus kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūno J. Zubovičiau parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei jo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad patikrinimui buvo sustabdytas be šviesų važiavęs automobilis, kurio vairuotojui A. R. nustatytas neblaivumas; taip pat alkotesterio rodmenys ir neblaivumo nustatyto aktas, iš kurių matyti, kad 2024 m. vasario 24 d., 23 val. 30 min., kaltinamajam nustatytas 1,71 promilės girtumas, 23 val. 47 min. – 1,84 promilės girtumas.

8. Visa tai reiškia, kad A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo kaltė padarius šį nusikaltimą jokių abejonių nekelia.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

9. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kaltinamojo sesuo G. B. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (t. 2, b. l. 18). Šį prašymą G. B. palaikė ir teisiamajame posėdyje.

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

12. Kaltinamasis A. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis praeityje neteistas, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (t. 1, b. l. 39-42). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nusikaltimu niekam nepadaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, A. R. dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo veiksmus vertina kritiškai, praeityje jis nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 43-44), dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį (t. 1, b. l. 45-46), laikytina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

13. Kaip jau minėta, G. B. yra pateikusi prašymą būti kaltinamojo laiduotoja. Teismas, spręsdamas, ar šis asmuo gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, atsižvelgia į tai, kad G. B. ypatingai kritiškai vertina kaltinamojo elgesį. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio su broliu daug kalbėjo dėl tokio jo elgesio. Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. yra neteista (t. 2, b. l. 19), nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 20), darbovietėje charakterizuojama išskirtinai teigiamai (t. 2, b. l. 21). Teisiamojo posėdžio metu ji pažadėjo daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad G. B. pagal savo asmenines savybes gali būti laiduotoja, ji turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant visoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytoms sąlygoms, A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. B. atsakomybėn. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę. Įvertinus laiduotojos paaiškinimus apie savo turtinę padėtį, duotus teisiamajame posėdyje, A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

15. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, A. R. asmenybę, jam nustatytą girtumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatomas atsižvelgiant į nusikaltimo aplinkybes. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas už analogiško ar kitokio pobūdžio nusikaltimus, nebaustas administracine tvarka.

16. Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo dienos, kadangi galimybės vairuoti transporto priemones kaltinamasis neteko po to, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2024 m. vasario 25 d. (t. 1, b. l. 53-56). Tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

17. Vykdant nusikalstamą veiką, buvo panaudota transporto priemonė – automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažįstamas nusikaltimo priemone, todėl yra laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis).

18. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

19. Iš rašytinių bylos įrodymų (t. 1, b. l. 23), kaltinamojo bei liudytojos A. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra A. T.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti, taip pat nėra kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų kitiems asmenims priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo pagrindų – tai patvirtina kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje iš kurių matyti, kad automobilio raktelius jis paėmė tuo metu, kai A. T. miegojo, jos neatsiklausęs; minėtu automobiliu jis naudodavosi itin retai, tačiau visada atsiklausdavo savo gyvenimo draugės, ar gali juo pasinaudoti. Dėstomas aplinkybes visiškai patvirtina ir A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus šias aplinkybes, A. T. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas negalimas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – minėto automobilio – vertę atitinkanti pinigų suma.

20. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

21. VšĮ „Emprekis“ pažymos pagrindu nustatyta, kad vidutinė automobilio Audi A3, kėbulo tipas – hečbekas, pavarų dėžė – mechaninė, kuro tipas – dyzelinas, varantieji ratai – priekiniai, variklio darbinis turi – 1 968 cm³, pasirinkti metai – 2007, variklio galia – 125 kW, vertė su PVM yra 3 870 Eur (t. 1, b. l. 24). Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtoje pažymoje nurodyta suma.

22. Pažymėtina, jog nors kaltinamasis iš dalies ginčijo minėtoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą turto vertę, tačiau teismui nepateikė specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės įvertinimo akto, todėl teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ pažyma apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Be to, nors kaltinamasis nurodė, kad automobilio būklė buvo prasta, tačiau taip pat nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų. Pažymėtina, kad kaltinamojo paaiškinimus paneigia transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 14-21), kuriame neužfiksuoti jokie akivaizdūs automobilio gedimai. Taigi, teismo vertinimu, nesant A. R. teiginius patvirtinančių įrodymų, nustatyta konfiskuotino automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis yra objektyvi ir realiai atspindi rinkos situaciją, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti.

23. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, kurios panaikinamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

24. A. R. Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307-308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. B. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. R. uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. R. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 870 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. R. ir laiduotojai G. B., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. R. Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.