Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-10-13 · Civilinė byla Nr. e2S-881-826/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
e2S-881-826/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04238-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Girkalnio kiaulių kompleksas“
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-881-826/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04238-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Girkalnio kiaulių kompleksas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7324-512/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Girkalnio kiaulių kompleksas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Girkalnio kiaulių kompleksas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ (buvęs pavadinimas – Raseinių rajono Girkalnio tarpkolūkinės gyvulininkystės įmonė) statusas – kiaulininkystės kompleksas; 2) pareiškėja turėjo kiaulininkystės komplekso statusą iki 1996 m. ir vėliau; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad pareiškėjai kaip kiaulininkystės kompleksui, turi būti atkurta 1 500 m sanitarinė apsaugos zona (toliau – SAZ).

2. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos įmonė įregistruota nuo 2001 m. birželio 20 d. Kiaulininkystės kompleksas pradėjo veiklą kaip Raseinių rajono Girkalnio tarpkolūkinės gyvulininkystės įmonė, kuriai priklausiusiuose pastatuose šiuo metu gamybinę veiklą – kiaulių auginimą – vykdo pareiškėja. Kiaulininkystės kompleksas veikė nenutrūkstamai, tik keitėsi pavadinimai, savininkai, tačiau pats kiaulininkystės kompleksas nebuvo skaidomas ar stabdoma jo veikla. Pareiškėja nuo 2015 m. siekia įteisinti 1 500 m SAZ, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius (toliau – ir NŽT) atsisako įteisinti pareiškėjai SAZ 1 500 m spinduliu, argumentuodamas tuo, kad NŽT teritoriniai padaliniai turi pareigą organizuoti teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, tai galioja tik tiems sklypams, kuriems jų formavimo momentu turėjo būti taikomos šios specialiosios sąlygos, bet jie nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjos įsitikinimu, NŽT netinkamai taikė teisės normas. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje (toliau – ir ŽŪM) 2022 m. balandžio 21 d. vykusiame posėdyje su kiaulių augintojais sanitarinių apsaugos zonų įregistravimo problemoms spręsti buvo išaiškinta, jog reikia per teismą nustatyti juridinį faktą, kad objektas tuo metu buvo laikomas kiaulininkystės (kiaulių) kompleksu. Kita tvarka tokių faktų nustatyti nėra galimybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

Šalies argumentai

3.1. Teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama įteisinti 1 500 m SAZ. Pareiškėja iš esmės nesutinka su NŽT atsakymu, motyvuodama, kad NŽT netinkamai taikė teisės normas.

3.2. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl SAZ ir jos ribų dydžio, SAZ nustatymą reguliuojančių norminių teisės aktų aiškinimo ir taikymo bei įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas (faktai) nelaikytinas juridinę reikšmę turinčiu faktu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas.

3.3. Pareiškėjos reikalavimai, grindžiami juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo poreikiu, yra pareikšti bendrosios kompetencijos teismui. Tačiau viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas skundžiamas ir jo teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas pagal teisės normas, reglamentuojančias ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą. Duomenų, kad būtų apskųstas NŽT atsakymas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, nėra, nors tokia teisė pareiškėjai buvo išaiškinta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Girkalnio kiaulių kompleksas“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėja kreipėsi į teismą ne dėl SAZ nustatymo, o dėl to, kad būtų nustatyta, jog pareiškėja tiek dabar, tiek iki 1996 m. turėjo kiaulininkystės komplekso statusą. Pareiškėjai tai yra svarbu dėl to, kad šis statusas suteiktų teisę inicijuoti kitus teisinius procesus dėl SAZ nustatymo. Teismas visiškai nepasisakė dėl šių prašymų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

4.2. Pateiktu pareiškimu nėra kvestionuojamas valstybinės institucijos priimtas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai nustatyti atitinkamo dydžio SAZ, o yra prašoma konstatuoti faktą, jog iki tam tikro laikotarpio, t. y. iki 1996 m., pareiškėja turėjo atitinkamą statusą, o šio statuso turėjimas jau leistų pareiškėjai kreiptis į valstybines institucijas dėl SAZ nustatymo.

4.3. Pareiškėjos prašomi nustatyti juridiniai faktai atitinka visas juridinio fakto nustatymui keliamas sąlygas: pareiškėjai kiaulininkystės statuso turėjimas iki 1996 metų turi juridinę reikšmę; pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi jokiuose valstybiniuose registruose ar kituose dokumentuose nėra užfiksuota, kad pareiškėja iki 1996 m. turėjo kiaulininkystės komplekso statusą; nėra kito teisinio instrumento siekiant pasitvirtinti šį faktą, kaip kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama įteisinti 1 500 m SAZ. Pareiškėja iš esmės nesutinka su NŽT atsakymu, motyvuodama, kad NŽT Raseinių skyrius netinkamai taikė teisės normas. ŽŪM nuomone, šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl SAZ ir jos ribų dydžio, SAZ nustatymą reguliuojančių norminių teisės aktų aiškinimo ir taikymo bei įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti faktas (faktai) nelaikytinas juridinę reikšmę turinčiu faktu ir CPK 444–448 straipsnių nurodyta tvarka nenustatinėjamas.

5.2. ŽŪM vertinimu, pareiškėja nesiėmė visų priemonių tinkamai įgyvendinti teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti NŽT atsakymą, todėl šiuo atveju pareiškėjos elgesys negali būti laikomas atitinkančiu atidaus ir rūpestingo elgesio standartus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

9. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis, iš esmės teigdama, jog ji kreipėsi į teismą ne dėl SAZ nustatymo, o dėl to, kad būtų nustatyta, jog pareiškėja tiek dabar, tiek iki 1996 m. turėjo kiaulininkystės komplekso statusą. Pareiškėjai tai yra svarbu dėl to, kad šis statusas suteiktų teisę inicijuoti kitus teisinius procesus dėl SAZ nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiu pareiškėjos argumentu.

10. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juolab teismas negali nustatyti tokių faktų, kurių realiai nebuvo.

11. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas taip pat nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

12. Be to, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie buvo, yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009 ir joje nurodyta praktika).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl trečiojo pareiškėjos pareiškimo reikalavimo – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad pareiškėjai kaip kiaulininkystės kompleksui turi būti atkuriama 1 500 m SAZ. Tokiu pareiškėjos reikalavimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš tiesų siekiama ne nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog galbūt kažkada pareiškėja turėjo nustatytą tokio dydžio SAZ, bet iš esmės įpareigoti NŽT „atkurti“ SAZ pareiškėjai. Tokiam pareiškėjos reikalavimui spręsti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta kitokia tvarka ir sąlygos, šį reikalavimą šiuo atveju įgaliota spręsti yra NŽT, todėl toks pareiškėjos reikalaujamas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas.

14. Vis dėlto kitaip vertintini pirmieji du pareiškėjos reikalavimai dėl kiaulininkystės komplekso statuso. Remiantis kartu su pareiškėjos pareiškimu pateikto Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovų susitikimo su ŽŪM atstovais aktualiems klausimams, susijusiems su SAZ įregistravimo problemomis, spręsti 2022 m. balandžio 21 d. duomenimis, žemės ūkio viceministras D. D. atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant spręsti SAZ įregistravimo klausimus iki 1996 m. sausio 10 d. suformuotiems žemės sklypams, kuriems žemės sklypo formavimo metu nebuvo nustatyta ir įrašyta jau tuo metu taikytina SAZ, reikėtų NŽT teritoriniams padariniams, be kita ko, pateikti įrodančius dokumentus, jog tuo metu veikiantys kiaulininkystės ūkiai buvo priskirtini kiaulininkystės kompleksams. Neturint tokių dokumentų, šių ūkių subjektams pasiūlė kreiptis į teismą prašant nustatyti juridinį faktą, kad kiaulininkystės objektas tuo metu buvo laikomas kiaulininkystės (kiaulių) kompleksu. Vadinasi, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja turėjo kiaulininkystės komplekso statusą, pareiškėjai turi juridinę reikšmę, siekiant, kad jai priklausantiems žemės sklypams būtų nustatyta SAZ. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tokį juridinę reikšmę turintį faktą ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra kito teisinio instrumento siekiant patvirtinti tokį faktą, kaip kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Todėl pareiškėjos pareiškimo reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, susijusių su kiaulininkystės komplekso statusu, nustatymo yra nagrinėtini teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas dėl pareiškėjos pareiškimo trečiojo reikalavimo, tačiau nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl pirmųjų dviejų reikalavimų dėl kiaulininkystės komplekso statuso, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl šių dviejų pareiškėjos reikalavimų panaikintina ir pareiškimo dėl šių reikalavimų priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos pareiškimo reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Girkalnio kiaulių kompleksas“ (buvęs pavadinimas – Raseinių rajono Girkalnio tarpkolūkinės gyvulininkystės įmonė) statusas – kiaulininkystės kompleksas ir pareiškėja turėjo kiaulininkystės komplekso statusą iki 1996 m. ir vėliau, panaikinti ir šių pareiškėjos pareiškimo reikalavimų priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis