- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1825-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25436-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. R., E. R.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Intrum Lietuva“, A. M., P. Č., A. K., A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. V. B., J. L., N. J., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, LR transporto priemonių draudikų biuras, UAB Intrum Lietuva, Vilniaus apskrities VPK
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. R. ir E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 1 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje pareiškėjų D. R. ir E. R. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, suinteresuoti asmenys UAB „Intrum Lietuva“, A. M., P. Č., A. K., A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. V. B., J. L., N. J., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai D. R. ir E. R. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti E. R. ir D. G. (po santuokos sudarymo – R.) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure įregistruotą santuoką (santuokos liudijimas I-OK Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); nutraukus santuoką, D. R. palikti santuokinę pavardę – R.; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjams D. R. ir E. R. terminą trūkumams pašalinti: nurodyti visus pareiškėjų kreditorius suinteresuotais asmenimis, nurodyti jų duomenis, rekvizitus; aptarti kiekvieno įsipareigojimo kreditoriams vykdymą, nurodant kreditorių, prievolės atsiradimo pagrindą ir numatant prievolės pobūdį po santuokos nutraukimo (solidari, asmeninė ar dalinė), pranešti kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo iniciavimą, nusiunčiant patikslinto prašymo nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas bei pateikti teismui jų nusiuntimą ar įteikimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti duomenis apie tai, jog prievolės kreditoriams yra įvykdytos; pašalinti iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkto sąlygą, kurioje kalbama apie galbūt ateityje paaiškėsiančias sutuoktinių prievoles; pašalinti iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlygą, kuria susitarta, kad pareiškėjai ateityje vienas iš kito nereikalaus išlaikymo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai pateikė patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kuriame nurodė, jog E. R. turi asmeninių įsipareigojimų, tai yra susijusių su jo verslu ar asmeniu, kreditoriams UAB „Intrum Lietuva“, A. K., A. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities VPK, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, A. S., N. J., J. L., K. V. B., P. Č., kuriems nustatyta tvarka raštu yra pranešta apie inicijuojamą santuokos nutraukimą, pateikiant jiems prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai taip pat pakoregavo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, nurodydami, jog santuokos nutraukimo metu vienas iš kito nereikalauja išlaikymo bei pašalindami iš sutarties 9 punktą, kuriame buvo kalbama apie galbūt ateityje paaiškėsiančias sutuoktinių prievoles kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 1 d. nutartimi pareiškėjų D. R. ir E. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje pareiškėjai turi aptarti kiekvieno įsipareigojimo kreditoriams vykdymą, nurodant kreditorių, prievolės atsiradimo pagrindą ir numatant prievolės pobūdį po santuokos nutraukimo (solidari, asmeninė ar dalinė) arba pateikti duomenis apie tai, jog prievolės kreditoriams yra įvykdytos. Teismas pareiškėjus įpareigojo pateikti teismui sutartį, kurioje būtų išspręstas visų kreditorinių įsipareigojimų, nuodytų pareiškėjams kartu su 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi išsiųstuose Turto arešto aktų registro, Teismų informacinės sistemos LITEKO ir Antstolių informacinės sistemos išrašuose, pobūdžio klausimas, nurodyti prievolių pagrindai;
Šalies argumentai
4.2. pareiškėjai sutarties 7 punkte nurodė tik savo kreditorius ir prievolių pobūdį po santuokos nutraukimo, tačiau nenurodė prievolių atsiradimo pagrindų, nepateikė teismui duomenų, iš kurių teismas galėtų įsitikinti asmeniniu prievolių pobūdžiu. Nors sutarties 7 punktą pareiškėjai papildė, nurodydami kreditorius, tačiau prievolių atsiradimo pagrindų nenurodė, duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie prievolių pobūdį, nepateikė, taigi neištaisė visų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytų prašymo ir sutarties trūkumų;
4.3. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos yra perkeliamos į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, todėl turi būti aiškios ir konkrečios. Pasidalinant prievoles, turi būti visiškai aišku, kokie konkretūs įsipareigojimai (pagal kokią sutartį, teismo sprendimą ar pan.) atitenka (kiekvienam) sutuoktiniui. Be to, tuo atveju, jei pareiškėjai modifikuoja prievoles, reikalingas kreditorių sutikimas. Kreditoriui nepateikus aiškiai išreikšto sutikimo dėl prievolės modifikavimo, nebūtų galimybės tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kadangi kreditorių interesai ginami ex officio, teismas turi įsitikinti, kad prievolių pobūdis sutartimi nemodifikuojamas, o, nepateikus prievolių pagrindų įrodymų, to padaryti nėra galimybės.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 1 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjų D. R. ir E. R. patikslinto prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, jog:
5.1. pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pataisyti procesiniai dokumentai: prašyme ir sutartyje buvo nurodyti visi pareiškėjams žinomi kreditoriai (kaip suinteresuoti asmenys); nurodyta, kad visos prievolės kreditoriams yra asmeninės pareiškėjo E. R. prievolės (prievolės pobūdis iki santuokos nutraukimo); nurodyta, kad visos prievolės kreditoriams po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis pareiškėjo E. R. prievolėmis (prievolių pobūdis po santuokos nutraukimo); teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kokie dokumentai yra išsiųsti kiekvienam kreditoriui (suinteresuotam asmeniui), t. y. raštas, informuojantis apie pradėtą santuokos nutraukimo bylą bei dokumentų išsiuntimo faktą patvirtinanti pažyma;
5.2. skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai nenurodė prievolių kreditoriams atsiradimo pagrindų ir nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų įsitikinti asmeniniu prievolių pobūdžiu. Kreditoriams nustatyta tvarka yra žinomas teismui tvirtinti pateiktos sutarties turinys, todėl kreditorių teisės ginti savo interesus nėra pažeistos. Pareiškėjai tinkamai įvykdė 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytus reikalavimus – patikslino kreditorių sąrašą, nurodė prievolių pobūdį iki santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo, taip pat pateikė duomenis apie tai, kad visiems žinomiems kreditoriams yra tinkamai pranešta apie pradėtą santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu bylą;
5.3. teismui pateiktas patikslintas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atitinka bendruosius bei specialiuosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Visi kreditoriai nustatyta tvarka gali ginti savo, kaip kreditorių, turtines teises, įstodami į bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru susitarimu turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims dėl laiku nepašalintų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reikalavimus (formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 539, 115 straipsniai). Sutuoktiniams teismo nustatytu terminu nepašalinus prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus, prašymas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė nepagrįstai.
10. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan.
11. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti: nurodyti visus pareiškėjų kreditorius suinteresuotais asmenimis, nurodyti jų duomenis, rekvizitus; aptarti kiekvieno įsipareigojimo kreditoriams vykdymą, nurodant kreditorių, prievolės atsiradimo pagrindą ir numatant prievolės pobūdį po santuokos nutraukimo (solidari, asmeninė ar dalinė), pranešti kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo iniciavimą bei pateikti teismui jų nusiuntimą ar įteikimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti duomenis, apie tai, jog prievolės kreditoriams yra įvykdytos, pašalinti iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkto sąlygą, kurioje kalbama apie galbūt ateityje paaiškėsiančias sutuoktinių prievoles, pašalinti iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlygą, kuria susitarta, kad pareiškėjai ateityje vienas iš kito nereikalaus išlaikymo.
12. Pareiškėjai, vykdydami pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 17 d. nutartį, pateikė patikslintą prašymą, kuriame suinteresuotais asmenimis nurodė pareiškėjo E. R. kreditorius, nurodydami jų kontaktinius duomenis. Atitinkamai buvo pakoreguotos ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, susijusios su įsipareigojimais kreditoriams. Pareiškėjai teismui pateikė ir rašytinius įrodymus – pranešimus, adresuotus kiekvienam E. R. kreditoriui, dėl informavimo apie pradėtą santuokos nutraukimo bylą bei šių pranešimų išsiuntimą kreditoriams patvirtinančią Lietuvos pašto pažymą. Taigi pareiškėjai jiems tenkančią pareigą informuoti kreditorius apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo įvykdė. Neatsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjai trūkumų, susijusių su kreditorių interesų apsauga, nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
13. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti.
14. Iš pareiškėjų D. R. ir E. R. patikslinto pareiškimo ir patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, kad pareiškime yra aptarti šalių veiksnumo, kreditorinių įsipareigojimų, pavardžių, išlaikymo, santuokoje įgyto turto ir kiti klausimai, kaip to reikalauja CPK 539 straipsnis ir CK trečiosios knygos IV skyriaus antro skirsnio nuostatos. Patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte nurodyti pareiškėjo E. R. kreditoriai, nurodant, kad visos prievolės kreditoriams yra asmeninės pareiškėjo E. R. prievolės (prievolės pobūdis iki santuokos nutraukimo), taip pat, kad visos šios prievolės po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis pareiškėjo E. R. prievolėmis (prievolių pobūdis po santuokos nutraukimo). Apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjai pareiškime nurodė, jog visos prievolės kreditoriams yra asmeninės pareiškėjo E. R. prievolės, yra pakankama pareiškimo priėmimo metu spręsti, jog būtent tokia aplinkybė ir egzistuoja.
15. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, taip pat nurodymas pranešti žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes kreditorius pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kreditoriams buvo pateiktas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys (išsiunčiant paštu), todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog kreditorių teisės ginti savo interesus nėra pažeistos. Priėmus pareiškėjų patikslintą pareiškimą, kreditoriams šiuo atveju nebūtų apribotos teisės teikti atsiliepimą arba spręsti, ar reikšti reikalavimus dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė). Tokiu būdu, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjai įvykdė CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.
16. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, pareiškimo priėmimo stadijoje spręsdamas pateiktos sutarties teisėtumo klausimą, pažeidė CPK normas. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatymų nustatyto pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai ar tokiu pasidalijimu siekiama išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tiek sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra aiškiai išdėstyti argumentai, motyvai, pateikti įrodymai, reikalingi tokio pobūdžio prašymo priėmimui spręsti. Skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai, kurių pagrindu pareiškimas laikytas nepaduotu, yra formalūs ir pertekliniai. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 1 d. nutartį ir pareiškėjų D. R. ir E. R. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.